Balandžio 14 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyks žymaus mūsų krašto fizikochemiko Theodoro GROTTHUSSO 215-ųjų gimimo metinių minėjimas. Ta proga pristatome Theodoro Grotthusso fondo valdybos penkerių metų veiklą.

1994 06 17 įsteigtas Lietuvos mokslų akademijos Theodoro Grotthusso fondas. Išrinkta valdyba: Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. B. Juodka, prof. J. A. Krikštopaitis, prof. A. Survila, prof. V. Tamošiūnas, prof. R. Kazlauskas, T. Grotthusso giminės - M. Čiurlienė, Z. Grotthussas, H. Grotthussas. Pirmininku išrinktas akad. B. Juodka, sekretoriumi - J. Dulskis, buhaltere - T. Treinienė.

Fondo įkūrimo tikslai: atgaivinti įžymaus Lietuvos mokslininko Theodoro Grotthusso atminimą, remti Lietuvos švietimą, mokslą ir kultūrą, palaikyti tarptautinius mokslinius ryšius. Pagal sudarytą ir patvirtintą fondo veiklos programą 1994 08 22 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija įregistravo šį fondą.

1994 m. dailininkė D. J. Žilienė suprojektavo ir pagamino T. Grotthusso medalio grafinį atvaizdą ir jo modelį. 1995 m. dailininkė A. Makūnaitė sukūrė ir pagamino T. Grotthusso meninius portretus, T. Grotthusso herbą. 1995 m. dailininkas R. Dūda sukūrė T. Grotthusso muziejaus svečių knygos projektą ir ją pagamino. Dailininkė A. Makūnaitė šią knygą meniškai apipavidalino.

1995 m. panaudojus labdaros lėšas atliktas muziejaus patalpų kapitalinis remontas, įrengta ekspozicija. Muziejaus vedėja paskirta Ieva Augulienė.

1995 m. Vilniaus “Dailės” kombinatas nuliejo 10 T. Grotthusso medalių.

Renginiai, skirti žymaus Lietuvos mokslininko atminimui įamžinti

1995 m. sausio-vasario mėn. Lietuvos mokslų akademijoje ir LMA bibliotekoje buvo parengtos T. Grotthusso gyvenimo ir mokslinės veiklos parodos. 1995 m. balandžio 6-7 d. T. Grotthusso jubiliejinis minėjimas įvyko Filosofijos ir sociologijos institute. Šį minėjimą organizavo Baltijos valstybių ir Lietuvos mokslo istorijos ir filosofijos asociacija.

1997 m. sausio 20 d. LMA įvyko T. Grotthusso 112-ųjų gimimo metinių minėjimas. 1997 m. įvyko išplėstinis T. Grotthusso valdybos posėdis, kuriame dalyvavo valdybos nariai ir garbingi mokslininkai iš Latvijos. 1998 m. sausio 20 d. vyko T. Grotthusso 213-ųjų gimimo metinių minėjimas. Pranešimus skaitė Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. B. Juodka, prof. J. A. Krikštopaitis, dėstytoja M. Čiurlienė. 1999 m. sausio 20 d. MA įvyko T. Grotthusso 214-ųjų gimimo metinių minėjimas.

1999 m. rugsėjo 10 d. vyko išplėstinis T. Grotthusso fondo valdybos posėdis. Dalyvavo prof. Viktoras Sniečkus, akad. P. A. Vaškelis, akad. J. Kulys, akad. A. Gaižutis. Pranešimą skaitė prof. J. A. Krikštopaitis, pasidalydamas mintimis apie tarptautinę konferenciją, vykusią 1999 m. Italijoje, skirtą 200-ųjų metų Voltos lanko sukakčiai paminėti.

2000 m. sausio 21 d. vyko T. Grotthusso 215-ųjų gimimo metinių minėjimas Žeimelio vid. mokykloje. Pranešimus skaitė mokyklos direktorius G. Kazakevičius, fizikos mokytojas S. Žilinskas, chemijos mokytoja S. Zaporienė.

T. Grotthusso 215-ųjų gimimo metinių minėjimas vyks 2000 m. balandžio 14 d. Lietuvos mokslų akademijoje. Žymaus kraštotyrininko, Žeimelio vid. mokyklos mokytojo Juozo Šliavo 70-ųjų gimimo metinių minėjimas įvyko Žeimelio vid. mokykloje š. m. vasario 26 d. Anglų kalbos mokytojas J. Šliavas surinko vertingos istorinės medžiagos apie T. Grotthussą ir kitus to krašto žymius žmones.

Apdovanojimai

Lietuvos mokslų akademijos Theodoro Grotthusso fondo narys prof. Juozas A. Krikštopaitis 1999 m. rugsėjo 11-15 d. dalyvavo Pasaulinėje mokslininkų bendrijos konferencijoje, kuri vyko Italijos Komo ir Pavijos miestuose. Konferencija buvo skirta pažymėti Voltos stulpo išradimo 200 metų jubiliejui. Prof. J. A. Krikštopaitis skaitė pranešimą “Voltos atradimo mestas iššūkis: Theodoro Grotthusso elektrolizės teorija, 1805”, kuris truko pusę valandos. Pranešėjas susilaukė daug klausimų, vyko ilga diskusija. Pranešimas buvo įtrauktas į programos pradžią ir pripažintas originaliu.

Prof. J. A. Krikštopaitis, remdamasis T. Grotthusso darbais, publikuotais Europos mokslo žurnaluose, ir kitų to meto mokslininkų darbais, parodė, kad T. Grotthussas ne tik sukūrė pirmąją visų pripažintą elektrolizės teoriją, bet ir pirmasis teisingai paaiškino Voltos baterijos veikimo mechanizmą. Pagal jo interpretacijas sukurti tokie elektrochemijai ir fizikai reikšmingi įvaizdžių prototipai, kaip “jonas”, “elektros krūvio nešėjas”, “šuolinė sąveika”, “artiveika-toliveika” ir kiti.

Prof. J. A. Krikštopaičio pranešimas buvo moksliškai pagrįstas. Susidomėjimą pranešimo teiginiais sukėlė gana paradoksalus faktas: nors pasaulio mokslo visuomenė žino T. Grotthusso vardą, prisimena jo elektrolizės teoriją, tačiau jų žinios tuo ir baigiasi. Tai keista, nes T. Grotthussą labai vertino mokslo įžymybės - Ostwal’as, Faraday’us, Arrhenius ir kiti. Konferencijos metu, kaip teigia prof. J. A. Krikštopaitis, paaiškėjo, kad iki šiol niekas, išskyrus Lietuvos ir Latvijos mokslininkus, nėra tyrinėjęs T. Grotthusso darbų ir jų įtakos pasaulio mokslo raidai.

Leidiniai

1995 m. A. Makūnaitė sukūrė jubiliejinio voko iliustraciją, valdyba pagamino 400 meninių vokų.

1996-1997 m. LMA bibliotekos darbuotojos J. Kulikauskienė, A. Vitkauskienė parengė bibliografinę Theodoro Grotthusso (1785-1822) rodyklę.

Fondo valdyba, remiama mokslininko giminaičių, šią rodyklę išleido 200 egz. tiražu.

1997 m. prof. L. Melnikas parašė ir savarankiškai išleido knygą “Bachas ir Pabaltijys. Apie brolius Grotusus”.

1985-1997 m. prof. J. A. Krikštopaitis parašė knygą “Teodoras Grotusas, jo darbai ir mokslinė veikla”.

1994-1999 m. laikraščiuose ir žurnaluose buvo išspausdinta keliolika publikacijų apie Lietuvos mokslininką Theodorą Grotthussą.

1999 m. Žeimelio vid. mokyklos pedagogai parengė ir išleido Juozo Šliavo bukletą.