Tabakas iš Amerikos į Europą buvo atvežtas Kolumbo prieš 500 metų. Rūkymas XVI šimtmetyje paplito visame pasaulyje. Įprotis buvo patrauklus ir užkrečiantis. Niekas tada negalvojo ir nesuprato, kad dėl tabako rūkymo atsiranda įvairių dvasinių ir fizinių negalavimų, lėtinės ir mirtinos ligos. Įrodyta, kad rūkančiųjų ir nerūkančiųjų mirtingumas nuo plaučių vėžio, išeminės širdies ligos, aortos aneurizmos, lėtinio obstrukcinio plaučių uždegimo, periferinių kraujagyslių ligų yra skirtingas, ir šitaip praktiškai yra dėl tabako rūkymo. Tik XIX amžiaus antroje pusėje pradėta kalbėti, kad rūkymas žalingas žmogaus sveikatai. Kai kuriose šalyse rūkančiųjų skaičius per pastarajį dešimtmetį labai sumažėjo, nes didesnė tapo sveikatos apsaugos darbuotojų ir pačių žmonių atsakomybė už sveikatą.

Žmonės dažniausiai pradeda rūkyti nesuprasdami tabako dūmų žalingo poveikio sveikatai, o rūkantieji jau negali atsikratyti šio blogo įpročio, prie nikotino priprantama ir galvos smegenų žievėje susiformuoja sąlyginiai refleksai. Nustatyta, kad rūkymas yra viena pagrindinių galvos - kaklo navikų ir plaučių vėžio priežasčių. Nerūkantiems galvos - kaklo navikai atsiranda labai retai. O rūko, aišku, daugiau vyrų negu moterų. Mūsų Profilaktinės imunologijos laboratorijos duomenimis, iš 282 tirtų Trakų rajono gyventojų rūkė 86 vyrai ir 29 moterys, o iš 282 tirtų Širvintų rajono gyventojų rūkė 84 vyrai ir 18 moterų. Rūkaliai sudaro didelį plaučių vėžio rizikos procentą (80 proc.). Tik 20 proc. plaučių vėžio atvejų būna kitos kilmės. Be to, remiantis anglų mokslininku Dolu, reikia nurodyti, kad nuo visų navikinių ligų 30 proc. mirčių priežasčių yra dėl cigarečių rūkymo.

Tabako dūmai yra ne tik plaučių vėžio, bet ir gerklų ir burnos ertmės, šiek tiek mažiau stemplės ir ryklės navikinių ligų priežastys. Susirgti skrandžio vėžiu rizika rūkantiems didesnė 1,5 karto negu nerūkantiems. Lietuvos vyrai plaučių vėžiu serga apie 8 kartus, o skrandžio - apie 2 kartus dažniau negu moterys. Rūkymas yra aiški melanomos, šlapimo pūslės, inkstų ir kasos vėžio priežastis. Todėl tabako dūmai yra vienas iš aplinkos veiksnių, lėtai žudančių žmogų žemėje. Pasaulinė statistika tokia: 3 milijonai mirčių per metus nuo tabako rūkymo, tarp jų 1 milijonas - nuo plaučių vėžio.

Ypač kenksmingas sveikatai yra ankstyvas rūkymas. Daug jaunuolių, ir, žinoma, nemažai suaugusių nesigilina į medicinos problemas. JAV nustatyta, kad tų, kurie nuolat rūko dar nesulaukę 15 metų, plaučių vėžio rizika (jei nerūkančių riziką žymėsime 1, yra 15, pradėjus rūkyti nuo 15-19 metų - 13, nuo 20-24 metų - 10, o po 25 metų - 3.

Ištirta, kad tikimybė susirgti plaučių vėžiu tiesiogiai priklauso nuo skaičiaus cigarečių, surūkytų per parą. Jei riziką susirgti plaučių vėžiu vėl pažymėsime 1, tai surūkantiems iki 10 cigarečių ši rizika bus 5, o daugiau kaip 20 cigarečių - net 13. Be to, plaučių vėžiu susirgti labiau rizikuoja tie, kurių rūkymo stažas didesnis, negu tie, kurie surūko daugiau cigarečių. Pavyzdžiui, kasdien surūkius 3 kartus daugiau cigarečių, tikimybė susirgti plaučių vėžiu didesnė 3 kartus, o turintiems 3 kartus didesnį rūkymo stažą - 100 kartų.

Rūkantieji sukelia ligas, įskaitant ir plaučių vėžį, nerūkantiesiems. Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad rūkančiųjų vyrų žmonos plaučių vėžiu rizikuoja susirgti 50 proc. dažniau negu žmonos nerūkančių vyrų. Tai vadinamas pasyvusis rūkymas. Rūkančių tėvų vaikai dar labiau rizikuoja. Vyro, surūkančio 20 cigarečių per parą, žmona priverstinai pasyviai “surūko” 10 cigarečių, o vaikai - 6 cigaretes. Nuodingos tabako dūmuose medžiagos (smalkės, nikotinas) vienodai veikia rūkančiuosius ir toje pačioje patalpoje esančius nerūkančiuosius.

Pasyvusis rūkymas kenkia vaisiaus ir kūdikio vystymuisi. Rūkančiųjų moterų naujagimių svoris yra mažesnis net 30 proc., palyginti su nerūkančių moterų naujagimių svoriu. Amerikiečių autoriai Sekstonas ir Hebelis nurodo, kad nustojusių rukyti nėščių moterų naujagimių svoris padidėja 92 g, palyginti su kontroliniu svoriu. Rūkančių nėščių moterų vaikams didesnė rizika turėti įgimtų ligų. Dėl motinos rūkymo nėštumo metu mokyklinio amžiaus vaikai gali blogiau mokytis matematikos.

Vaiko vystymasis gali sulėtėti dėl nuolatinio deguonies trūkumo. Mat rūkančių tėvų išpučiamos smalkės - anglies oksidas vaiko kvėpavimo takuose jungiasi su hemoglobinu kelis šimtus kartų greičiau negu deguonis. Kraujuje susidaro karboksihemoglobinas. Amerikiečių tyrimai parodė, kad rūkančių tėvų kūdikių šlapime yra nuodingo nikotino metabolito katinino. Jo rasta ir moksleivių, kurių tėvai rūko, seilėse.

Rūkančiųjų vaikai dažniau serga bronchitais ir plaučių uždegimu negu nerūkančiųjų. Nustatyta, kad, kai rūko vienas tėvas, dažnu kosuliu serga 42 proc. moksleivių, o kai rūko abu tėvai - 48 proc.

Todėl blogas įprotis rūkyti nėra asmeninis rūkalių reikalas, pavojus yra visiems, o ypač vaikams. Nerūkantieji pasyvaus rūkymo metu taip pat yra priversti kvėpuoti esančias tabako dūmuose kancerogenines medžiagas. Todėl rūkantieji viešose vietose pažeidžia nerūkančiųjų teisę į sveikatą.

Kaip žinoma, neretai rūkoma kartu geriant alkoholinius gėrimus. Tyrimai atlikti Japonijoje parodė, kad burnos ertmės vėžiu nevartojantys alkoholio rūkantieji rizikuoja susirgti 2,5 karto dažniau, o rūkantieji ir vartojantys alkoholį - 5,3; gerklų vėžiu atitinkamai 0,8 ir 3,0 karto dažniau, ir tai taikoma visoms onkologinėms ligoms. Prancūzų mokslininkai nustatė, kad žmonių, kasdien išgeriančių daugiau negu 80 gramų alkoholio ir surūkančių 30 cigarečių, rizika susirgti įvairiomis onkologinėmis ligomis didesnė net 44 kartus.

Išanalizavus daugelį statistinių rodiklių kyla tokie klausimai: kodėl rūkančiųjų organizmas tampa mažiau atsparus infekcijoms ir vėžiui; nuo ko prasideda tabako dūmų organizmą žalojantis poveikis; kokie rūkančiųjų vėžio formavimosi mechanizmai, ar jie bendri visoms vėžio ligos formoms. Kartu norisi pridurti - nemanykime, kad navikinės ligos atsiranda ūmiai.

Sutrikus plaučių vietiniam valymui, vyresnių rūkančių ir sergančių bronchitu žmonių apatinė kvėpavimo sistemos dalis dažniausiai yra užkrėsta bakterijomis, o sveikų žmonių ji yra sterili. Todėl pirmųjų kvėpavimo sistemos būklė labai palanki bronchitams formuotis. Rūkantys ir sergantys bronchitu ligoniai dažniau suserga kvėpavimo takų infekcijomis pakartotinai. Jų ligos eiga būna sunkesnė negu sveikų nerūkančių žmonių. Sveiki jauni ir suaugę rūkaliai, kurie dar neserga lėtiniu bronchitu, taip pat gerokai dažniau serga ūminėmis infekcinėmis kvėpavimo sistemos ligomis.

Mūsų laboratorijoje nustatyta, kad rūkančių vyrų kraujuje pagausėja slopinančių imunines reakcijas ląstelių (vadinamųjų T limfocitų supresorių) kiekis, palyginti su nerūkančiais. O tai būdinga ir vėžiu sergantiems žmonėms. Taip pat mūsų nustatyta, kad jaunų (20-34 m.) rūkančių žmonių kraujo serume sumažėja organizmą saugančio imunoglobulino M koncentracija net 31proc., o natūralių antikūnų - 21 proc. Ir kitos imuninės reakcijos rodė natūralaus imuniteto slopinimą. Dabartiniu metu galima teigti, kad imuninės sistemos funkcijų slopinimas yra navikų atsiradimo ir formavimosi organizme universalus mechanizmas, kuris padeda formuotis pažeistų ląstelių atsakui.

Daugelio tyrinėtojų (Bernaras, Kenonas, Horizontovas) nustatyta, kad organizmo normaliai veiklai labai svarbi yra nekintanti vidinė terpė. Jo gyvybinės funkcijos gali ilgai išlikti normalios, nors ir veikia kenksminga aplinka ir žalingi įpročiai. Organizmo imuninė sistema saugoja homeostazės pastovumą. Nusilpusi imuninė sistema nepajėgia sunaikinti tabako dūmuose esančiomis kancerogeninėmis (jų priskaičiuojama daugiau kaip 20) ir kitomis cheminėmis (iki 3900) medžiagomis pažeistas gerklų, trachėjos, bronchų ar plaučių epitelio ląsteles. Per ilgą kancerogenezės (5-20 ir daugiau metų) periodą gali būti pažeistos ir kitų organų ( šlapimo pūslės, inkstų, skrandžio ir kt.) ląstelės. Tokiose išlikusiose gyvose, bet pažeistose ląstelėse blogai formuojasi normalios būsenos grįžtami procesai, nes prislopinta imuninė sistema jų atsistatymą blogai skatina.

Todėl pažeistose ląstelėse pradeda veikti bendri evoliucinės apsaugos rezistentiškumo išlikimo mechanizmai, kurie yra susiformavę dar bakterijose prieš 4,5 milijardus metų ir buvo perduoti evoliucijos etapais kitų organizmų - pirmuonių, bestuburių, žinduolių ir žmogaus ląstelėms. Rezistentiškumo genai ir baltymai natūraliai funkcionuoja visose nepažeistose tiek gyvūnų, tiek žmogaus ląstelėse. Jie nukenksmina ir šalina iš ląstelių medžiagų apykaitos produktus ir kitas joms nereikalingas medžiagas. Šias ląsteles saugoja organizmo augimą reguliuojančių sistemų veikla. Tačiau, kai kenksmingi išoriniai ir vidiniai agentai yra pažeidę ląsteles, tarp jų - ir tabako dūmų cheminėmis medžiagomis, rezistentiškumo genų ir jų baltymų ekspresija padidėja, kad tokios žeidžiančios medžiagos būtų pašalintos iš ląstelės vidinės terpės. Taigi ląstelės tampa rezistentiškos žalojantiems jas faktoriams ir atavizmo (atavi-protėviai) raidos keliu lyg grįžta evoliucijos etapais atgal - supaprastėja jų genetinės, morfologinės, funkcinės savybės, kad išgyventų nepalankiomis sąlygomis. Tokios genetiniame chaose (mutacija, amplifikacija, transfekcija, delecija ir kt.) egzistuojančios ląstelės nepaklūsta organizmo augimo reguliacijos mechanizmams ir ima neribotai daugintis, kaip ir evoliucijos pradžioje susiformavę pirmieji organizmai. Pasaulinėje literatūroje įrodyta, kad tokių pačių rezistentiškumo genų ir jų baltymų (P-glikoproteinas, glutationo S-transferazės ir kiti enzimai) didesnė ekspresija taip pat charakteringa vėžinėms ląstelėms, kurios išplitusios organizmą pražudo.

Išplitusio vėžio gydymas yra sudėtingas ir ilgas. Išgydoma kas antras sergantysis, nes 3/4 žmonių pirmą kartą ateina pas gydytoją jau navikiniam procesui išplitus toliau nuo sergančio organo. Todėl reikia navikinėms ligoms užkirsti kelią dar tada, kai nėra navikinių sutrikimų ar dar anksčiau - šalinant iš aplinkos kenksmingas medžiagas ir atsisakant rūkymo. Žinau asmenų, kurie lengvai nustojo rūkyti, vartodami nikotinelio lipdukus ar kramtomąją gumą, turinčią nikotino (apie dozavimą ir naudojimo trukmę reikia tartis su savo gydytoju).

Šią informaciją noriu baigti dviem teiginiais, kad įprotis yra antroji prigimtis (Ciceronas) ir žmogus yra žmogus, kad moka savo veiksmus apriboti (Gandi). Visi gerai žinome, koks dabartinės aplinkos taršos kenksmingumas mūsų sveikatai, o rūkant dar prisideda tabako dūmų žalingas poveikis. Taigi dvigubas kenksmingumas - aplinkos tarša ir rūkymas veikia mūsų organizmą, skatindami navikinio proceso formavimąsi. Todėl sergančių navikinėmis ligomis kasmet daugėja 1-1,5 proc. Pagal mirtingumo duomenis, mirtys nuo piktybinių navikų užima antrą vietą po širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

Tad modernioji visuomenė, remdamasi šiuolaikinio mokslo pasiekimais, privalės pripažinti labai paprastus žmonijos šimtmečių ir tūkstantmečių patirtimi pagrįstus ir vėliau užrašytus įstatymus: saikingai gyventi, neteršti aplinkos ir nekenkti kūnui, t.y. nenaikinti savęs ir kitos gyvybės. Tik teisingos gyvensenos nuostatos apsaugo ląsteles nuo evoliucinio didesnės ekspresijos rezistentiškumo mechanizmų formavimosi. Mažėjant aplinkos taršai pagal visus lygius, pirmiausia atsisakius rūkymo, galima bus užkirsti kelią, kad nedidėtų sergamumas vėžiu. Šitaip galima būtų atkurti pažeistų organizmo ir atskirų ląstelių normalią homeostazę, kurios mechanizmai vėl sugebėtų kontroliuoti normalų augimą ir kancerogenezės grįžtamumą spontaniškai išnykstant ikivėžiniams pakitimams.