Gediminas Zemlickas

Šios knygos iškart nukeliavo į Aukštuosius Panerius, kur įsikūrę Fizikos instituto antrieji rūmai ir veikia Netiesinės optikos ir spektroskopijos laboratorija. Būtent šios laboratorijos mokslininkų reikmėms pirmiausia ir skirtos dovanotosios knygos. Tačiau ne tik jiems.

Kaip teigia šios laboratorijos vadovas, 1999 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. habil. dr. Aleksandras Dementjevas, užsakinėdamas ambasadoje šias knygas, jis galvojo taip pat ir apie savo studentus bei doktorantus. Todėl šios Oksfordo ir Kembridžo universitetų išleistos ir fizikams didelę vertę turinčios knygos rodo ir mūsų mokslininkų interesų kryptį.

Štai kad ir Nobelio premijos laureato Max’o Born’o ir Emilio Wolf’o “Optikos principai” – bene daugiausia iš optikos srities cituojama knyga, gyvoji klasika. Mūsų fizikai ir seniau naudodavosi rusišku šios knygos vertimu, dabar turės paskutinės laidos originalą.

Dalis knygų yra apie optinių prietaisų konstravimą, optinius informacijos apdorojimo metodus ir pan. Tai labai šiuolaikiškos mokslinių tyrimų bei inžinerijos sritys, prisimenant, jog ir visa lazerių fizika remiasi būtent optiniais reiškiniais. Studentams šios knygos padės lengviau suprasti, kaip galima įvairius optinius įtaisus konstruoti, gaminti, naudoti ir gautas žinias kitiems perteikti.

Gauta ir modernių tyrinėjimų sričių visiškai naujų knygų, pvz., kvantinių kompiuterių, optinės komunikacijos ir pan. Pasaulyje šiai tyrimų krypčiai skiriamas vis didesnis dėmesys, jau kuriamas kvantinis kompiuteris, kurio veikimo principai bus visiškai nauji. Beje, ir Lietuvos fizikai nėra vien tik pasyviai naujovių iš pasaulio laboratorijų belaukiantys. Antai kvantinės optikos srityje sėkmingai dirba Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros prof. Algirdas Petras Stabinis, o jo mokiniai jau kviečiami į Vokietiją, JAV, kur dalyvaus taip pat ir kvantinio kompiuterio kūrimo darbuose.

Priminsime, jog kvantinėje optikoje panaudojamos antrinio šviesos kvantavimo ypatingos savybės, šiaip jau klasikinėje optikoje nepasireiškiančios. Naujausias šios srities laimėjimas padės iki minimumo sumažinti triukšmus perduodant informaciją, pagaliau ta informacija bus puikiai apsaugota.

Pačiam A. Dementjevui šie ir kiti metodai taip pat aktualūs, kadangi padeda suvokti ribas, kur galioja klasikinės optikos dėsniai ir kur prasideda kvantinės optikos efektai. Apskritai fotonikai pasaulio laboratorijose skiriama vis daugiau dėmesio, suprantama, ir lėšų. Kad ir toks faktas: JAV per pastaruosius 5 metus trigubai padaugėjo darbuotojų, dirbančių fotonikos srityje.

Beje, vieną knygą iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasados prof. A. Dementjevui teko skolintis ir pasinaudoti anksčiau, negu visa knygų siunta pasiekė jo laboratoriją. Tai Pensilvanijos universiteto prof. F. Yu ir X. Yang “Optinės inžinerijos įvadas”. Mūsų fiziko nekantrumą kuo greičiau su šiuo veikalu susipažinti galima puikiai suprasti, kadangi prof. F.Yu yra ne tik puikus mokslininkas, bet ir prityręs pedagogas, kurio naujų knygų šios srities specialistai visada nekantriai laukia. A. Dementjevui dėstant optinės informacijos apdorojimo metodus tas veikalas taip pat yra nepakeičiama parankinė priemonė. Ambasadorius Christopher W. Robbins, perduodamas knygas, pareiškė neabejojąs, kad jos patenka į šios srities profesionalų rankas, todėl galės būti labai naudingos. Kartu ambasadorius pabrėžė, jog Lietuvos mokslininkai gali tikėtis iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ambasados įvairiopos paramos, pvz., Lietuvos mokslininkams išvykstant į mokslinius renginius Anglijoje ir į kitus Jungtinės Karalystės kraštus.

Pokalbyje su Fizikos instituto direktoriumi prof. habil. dr. Leonu Valkūnu ambasadorius aptarė ir kai kurias mūsų valstybinių mokslo institutų ateities perspektyvas. Pasak ambasadoriaus, institutų jungimasis prie universitetų gal ir teisingas sprendimas, bet labai svarbu išsaugoti ir savo nepriklausomumą. Institutų privalumas ir esąs, kad visada galima dirbti priešakiniame mokslo fronte.

Apskritai aukštas svečias mano, jog Lietuva plėtojasi gerai, mūsų valstybės perspektyvos neblogos. Jis sakė neabejojąs, kad sunkumus įveikę po 10 metų tikrai būsime Europos Sąjungoje.

Pridursime, jog ambasadorius Chr.W. Robbins pagal išsilavinimą yra filosofas, 6 metus dirbo universitete, todėl mokslo tema jam artima.