Europos Sąjungos šalių energetinės politikos aspektai
Prof. habil. dr. Algimantas Ambrazevičius, LKA
Prof. habil. dr. Vladas Paškevičius, LKMA
|
Ruošiantis stoti į ES susirūpinta Lietuvos energetikos sistemos restruktūrizavimu, derinant tai su demonopolizavimu. Ateityje Baltijos šalims teks integruotis į Vakarų Europos energetikos sistemą. Todėl naudinga susipažinti, kokių energetinių politikų laikomasi ES šalyse, kur vyksta energetikos pramonės restruktūrizavimas, pereinama prie rinkos liberalizavimo. Būtina atkreipti dėmesį į šių politikų ypatumus, tinkančius Lietuvos sąlygomis.
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl ES vykdomas toks monopolinės energetikos sistemos restruktūrizavimas ir rinkų liberalizavimas. Tai tampa aktualu ne tik energetikams, bet ir energijos vartotojams, nes esant kontroliuojamai konkurencijai mažėja tarifai. Užsienio šalių naujausia patirtis rodo, kad atlikta privatizacija (vengiant monopolininkų) ir griežtai laikantis kontroliuojamos konkurencijos sąlygų sudaro galimybes mažinti atskirų rūšių energijos kainas. |
 Europos perdavimo tinklų struktūros (TESIS: Trans European Synchronously Interconnected Systems). 1 UCTE (Union pour la Coordination du Transport de l'Electricite); 2 CENTREL (nariai: Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija); 3 NORDEL (nariai: Danija, Suomija, Norvegija, Švedija, Islandija); 4 UKTSOA (nariai: Jungtinė Karalystė su Anglija, Velsu, Škotija); 5 ATSOI (nariai: Airijos Respublika ir Šiaurės Airija); 6 EU (ES šalys). |
Elektros energijos gamyba, nepaisant gražių kalbų apie jos taupymą, Vakarų Europoje ir toliau didės. Europos OECD (Organization for Economic Cooperation and Development) šalyse pagal paskelbtą Tarptautinės energijos agentūros prognozę elektros gamyba per 15 metų (1995-2010 m.) keisis taip (TWh), kaip parodyta 1 lentelėje.
 1 lentelė. Energijos rūšių suvartojimo pokytis iki 2010 m. |
Elektros energijos gamyba per 15 metų (1995-2010) Europos OECD šalyse gali padidėti per 40 proc., kai ūkio plėtojimasis 1995-2020 m. prognozuojamas per metus vidutiniškai apie 2 proc. Tačiau branduolinės energijos gamyba, nepaisant žaliųjų pastangų ją mažinti iš viso 30 proc., bus to paties lygio. Nepaprastai daug, beveik 4,5 karto, didės dujų sunaudojimas elektros energijos gamybai. Dar daugiau turėtų būti panaudojama vėjo energijos net apie 8 kartus, nors absoliučiai tai sudarys tik apie 0,9 proc. nuo viso pagaminamo elektros energijos kiekio Europos OECD šalyse.
Tačiau reikia prisiminti, kad naftos ir dujų atsargos numatomos 30-50 metų, todėl iki to laiko turės būti išspręsta ekologiškai švarios termobranduolinės energijos gavimo problema.
Kartais mūsų spaudoje rašoma, kad Vakarų Europoje yra didelis elektros stygius, tai nevisiškai atitinka tikrovę. Jau seniai šitaip nemano specialistai. Štai didžiausias Vakarų Europoje elektros energijos gamintojas ir eksportuotojas Prancūzijos valstybinė EDF (Electricite de France) kompanija turi 15 proc. laisvų galingumų ir manoma, kad visoje ES jų yra dar daugiau. Panagrinėkime šių valstybių energetikos ypatumus atskirai.
Prancūzijos fenomenas
Aptarkime, kodėl vienose šalyse atsisakoma branduolinės energijos gamybos, o kitose ji sėkmingai naudojama, nors irgi tenka įveikti iškilusias problemas. Iš tokių šalių galime paminėti Prancūziją, Japoniją, JAV. Jeigu Vokietija, Belgija, Švedija žada uždaryti savo branduolines jėgaines daugiausia dėl dalies visuomenės, žaliųjų spaudimo (nors tai ir nedaroma taip greitai, kaip anksčiau buvo skelbiama), tai Prancūzijoje visai kitokia padėtis. Ten yra ne tik valstybinė EDF kompanija, kuri eksploatuoja 59 atominius reaktorius, bet ir COGEMA firma, perdirbanti panaudotą branduolinį kurą ir gaminanti MOX (mišrų radioaktyvaus oksido) kurą, dėl to galima daugiau sumažinti didelio radioaktyvumo atliekų kiekį ir taupyti branduolinį kurą.
Prancūzijoje branduolinė energija sudaro per 75 proc. bendro pagaminto elektros energijos kiekio (panašiai kaip ir Lietuvoje). Valstybinės EDF kompanijos veiklos rezultatai (1998 m. pabaigoje) yra įspūdingi (2 lentelė).
 2 lentelė. Valstybinės EDF kompanijos veiklos rezultatai (1998 m. pabaigoje) |
Ši valstybinė EDF kompanija dabar veikia 31 šalyje (iš jų 9 Europoje) ir dar žada pirkti dalį Vokietijos EnBW (Energie Baden-Württemberg) įžengti ir į didžiausią Europos rinką. Praeitais metais EDF sėkmingai perėmė Anglijos London Electricity ir dalį South Electricity kompanijos ir tokiu būdu 4,5 mln. britų aprūpina savo elektra. Viskas būtų gražu, jei Prancūzija pariteto pagrindais atidarytų savo rinką. Nors Europos Komisija to reikalauja, tačiau Prancūzijoje tai vilkinama. |
Atitinkamam įstatymo projektui šiuo klausimu Prancūzijos senate pateikta per 400 pataisų ir jis turėtų būti svarstomas 2000 m. pavasarį. Baiminamasi, kad įgyvendinus rinkos liberalizavimą per ateinančius 6 metus EDF eksportas gali sumažėti 40 proc., taip pat ši kompanija gali netekti 8 proc. vietinių didžiųjų elektros energijos vartotojų. Tai, savaime suprantama, EDF nedžiugina.
Teigiama, kad Prancūzijos energetikos politikai daro įtaką atomokratai. Tai galima paaiškinti ir tuo, kad per pokario metus Prancūzijoje branduolinei energetikai išleista beveik 1000 mlrd. frankų. Tačiau EDF dirba apie 114 tūkst. darbuotojų ir dar apie 1996 m. buvo susitarta, kad vienas procentas nuo apyvartos pajamų skiriama profsąjungų valdomų įmonių vidaus Socialiniam fondui, kur didžiausią įtaką turi kairiosios sąjungos. Esant EDF apyvartai 185 mlrd. frankų per metus, šis procentas sudaro solidžią 2 mlrd. frankų sumą. Todėl nenuostabu, kad Prancūzijoje yra daug prieštaraujančių dėl privatizavimo ir rinkų atidarymo ir nedaug kovojančių už branduolinių jėgainių uždarymą.
Prancūzija neturi didelio vargo dėl elektros energijos pertekliaus, nes daug energijos eksportuojama. Daug jos tiekiama Liuksemburgo hidroakumuliacinei elektrinei. Be to, jau dabar trečdalis gyventojų Prancūzijos namų ūkyje naudoja elektrinį šildymą ir žadama, kad vėliau naudos dar daugiau.
Kontroliuojama konkurencija Didžiojoje Britanijoje
Susipažinkime, kaip Britanija pertvarkė savo energetiką ir liberalizavo energijos rinką. Anglijos ir Velso namų ūkiai yra pirmieji Europoje, kurie nuo 1999 m. gegužės mėn. laisvai gali pasirinkti elektros ir dujų tiekėjus. Tai nemažas galvosūkis vartotojams, nes tiekiančių elektrą firmų skaičius gali būti iki 15, o dujas tiekiančių dar daugiau. Skelbiama, kad teisingai pasirinkus elektros energijos tiekėjus galima sutaupyti iki 15 proc. užmokesčio už naudojamą energiją.Radikalią Britanijos elektros energijos sektoriaus privatizavimo programą įgyvendino ,,tetčeristai devyniasdešimtųjų metų pradžioje. Visos stambios jėgainės (įskaitant atomines) buvo padalintos dviem dideliems koncernams ir po to parduotos. Nacionalinis aukštos įtampos tinklas irgi yra privatizuotas ir priklauso National Grid kompanijai. Tačiau, kaip monopolis, ji yra griežtai valstybės įstaigų prižiūrima. Tokiu būdu elektros energijos tinklai, kaip ir vamzdynai dujoms, lieka ,,natūrali monopolija, o kas jais teka, dėl to gali konkuruoti tarp savęs priklausomai nuo savininko. Tik visiems tiekėjams ir vartotojams turi būti sudarytos vienodos sąlygos naudotis šiais tinklais ir vamzdynais, o tai akylai prižiūri valstybės kontrolės institucijos.
Olandijos elektros energijos įstatymas
Daugeliui ES šalių (išskyrus Belgiją, Graikiją ir Airiją, kurioms šis terminas atidėtas) iki 1999 m. vasario mėn. buvo nustatytas terminas parengti Elektros vidaus rinkos gaires. Olandija, rengdama šias gaires, parengė naują nacionalinį Elektros energijos įstatymą, kuris apima tinklų įmonių valdymą ir veiklą, naudojimosi tinklais tvarką, rinkos atvėrimo laipsnį, apsaugotų klientų aprūpinimą elektra, užsienio prekybą, atsinaujinančios energijos rūšių panaudojimą ir kitus klausimus.
Pagal šį 1998 m. įstatymą elektros tinklus valdo savistovios bendrovės. Atveriant rinką laikomasi principo, kad elektros energijos tinklais visos įmonės turi naudotis vienodomis sąlygomis ir tai turi būti reguliuojama. Kadangi tinklų įmonės dirba be konkurencijos, joms numatyta griežta kainų kontrolė. Įstatymu griežtai atskiriama energijos perdavimo veikla nuo elektros srovės gamybos ir aprūpinimo veiklos. Buvo įsteigta aukštos įtampos tinklų bendrovė Tenne T.B.V., kurios didesnė dalis priklauso valstybei (50 proc. +1). Naudojimosi tinklais tarifus nustato reguliavimo įstaiga, kuri pavaldi konkurencijos tarnybai. Nustatant tarifus turi būti atsižvelgta ir į pragyvenimo kaštų augimą.
Olandija pasinaudojo galimybe savo elektros energijos rinką atverti palaipsniui. Pirmajame etape tai aktualu tik stambiems vartotojams, kurie sunaudoja 28 proc. elektros energijos, antrajame etape nuo 2002 sausio 1 d. dalyvauja smulkesni vartotojai, kurie sunaudoja 33 proc. elektros energijos. Tokiu būdu antrajame etape rinkos atvėrimas sieks 61 proc. Trečiajame etape nuo 2007 m. sausio 1 d. rinka yra visiškai atveriama. Įstatyme vartojama sąvoka ,,apsaugoti klientai, kurie iš pradžių nenori dalyvauti atveriant rinką ir aprūpinami elektra panaudojant valstybines koncesijas.
Užsienio prekybos taisyklės pirmiausia liečia elektros importą, eksportas neribojamas.