Kartą, skaitydamas paskaitas viename rajone, K. Daukšas nuėjo į koncertą kartu su jį šefavusia "Žinijos" draugijos sekretore. Po koncerto kavinukėje išgėrė kavos. Vėliau profesorius ironizavo:
- Tik kol aš apsirengiau, pabėgo mano dama
Mano mandagumą priėmė už donžuaniškumą. Štai tau provincija. Matote, kokia dar mūsų mąstysena, dvasinė kultūra.
Grupė draugų kalba apie nudistų pliažą.
K. Daukšas jiems paaiškino:
- Ten niekam nerūpi seksas, tik poilsis, saulė, smėlis, vanduo. Poilsiauja šeimomis. Į moterį, vyrą ar merginą žiūri ne kaip į erotinę esybę, bet kaip į natūralų gamtos kūrinį. Tiesa, ten laikomasi tam tikrų reikalavimų. Nesižargstysi kaip karvė ant ledo. Visi judesiai privalo būti lengvi, grakštūs, estetiški. Privalai jausti, kaip atsisėsti, atsigulti ar atsikelti. Nemačiau jokio seksualaus judesio ar pozos.
Prie to profesorius dar pridūrė:
- Mums dar toli iki to.
Grupė moterų ir vyrų gvildena madų klausimus.
K. Daukšas jiems tarė:
- Madinga šukuosena verčia moterį nuolat rūpintis ja darbo metu ir kentėti miegant. Per siauros kelnės ne tik visada esti suglamžytos, bet ir nepatogios, nes patsai vienas jų nei užsimausi, nei nusimausi. O per plačiose kelnėse susipainioję vyrai anksčiau neretai parvirsdavo.
Spaudoje vyksta diskusija apie moters charakterio bruožus, jos šiuolaikiškumą.
K. Daukšas čia tvirtina:
- Smulkmeniškas žmogus negali būti laimingas. Turbūt visi turime pažįstamų žmonių, kurių smulkmeniškumas, vadinamas principingumu, yra tiek mums įgrisęs, kad bėgame nuo jų kaip nuo maro.
Spaudoje rašoma ir paskaitose kalbama apie žmonių santykius, papročius, pilietišką lygybę šeimose.
K. Daukšas čia tarė:
- Mes linkę manyti, kad valgio gaminimas, skalbimas ir grindų valymas yra vyro orumą žeminantys darbai. Bet juk nesunku įrodyti, kad tai yra tik vergovinės ir feodalinės santvarkos liekanos.
Po to profesorius dar pridūrė:
- Moteris, per dieną dirbusi gamykloje, turi spėti nupirkti maisto produktų, paimti vaiką, o kai kada ir du iš darželio, paruošti vakarienę, pavalgydinti vaikus, sutvarkyti jų rūbelius. Ir po tokių vergiškų darbų dar pamylėti vyrą
|
|
Būdamas Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto dekanu, K. Daukšas gavo anoniminį laišką, kuriame buvo pranešama, kad vieno dėstytojo uošvė ir vaikai lanko bažnyčią. Pasikvietęs tą dėstytoją profesorius pasakė:
- Paimk "anonimką", o tai paklius kokiam durniui, turėsi bėdos. Vienas durnius gali padaryti tiek blogybių, kad per kelis metus jų nelikviduos ir daug išmintingųjų.
Įteikti K. Daukšui gėles daug kas vengdavo, nes žinojo, kad tokiais atvejais profesorius gali paklausti:
- Kodėl man dovanojate lytinius organus?
Pakviestas į banketą ir pamatęs vaišių stalą, apkrautą maistu ir buteliais, K. Daukšas šeimininkės paklausė:
- Ar laukiate kažkokių išbadėjusių besočių, surysiančių trijų žmonių normą?
Po to profesorius paaiškino:
- Gausus maistas visada kenkia. Nuo jo tik tingumas ima. Apskritai, mes per daug ir per dažnai valgome. Tai blogos kultūros rodiklis.
O vaišių dalyvius profesorius perspėjo:
- Žinokite, kad po penkto stiklelio jūs ne dainuosite, o bliausite, ir ne šoksite, o kraipysitės.
Šį teiginį profesorius komentavo:
- Nemalonu žiūrėti, kai grojant tvistą blogai šokamas valsas. Šokio nesiderinimas su muzika ir alkoholio gėrimo nederinimas su patiekalais yra tik nekultūringumo rodiklis. Kultūringas žmogus pobūvyje gali gerti tik tiek, kad išgertas alkoholis būtų pajuntamas iš kvapo, bet ne iš elgesio ar kalbos pakitimo.
Vakarais K. Daukšas mėgo užeiti į Neringos kavinę. Čia jis kalbėjo:
- Į kavinę mes ateiname ne "išgerti", o pailsėti, pasikalbėti, padiskutuoti. Gerti gėrimų mes dar nemokame. Geriant reikia mėgautis, jausti malonumą. Su viena taurele galima maloniai praleisti visą vakarą.
Vienas chemikas paklausė kito:
- Kodėl restorane K. Daukšas manęs nepažino, su manimi nepasisveikino?
Kitas chemikas į tai atsakė:
- Restorane profesorius taip elgiasi su visais. Čia jis nenori varžyti pažįstamų ir draugų, vyrų ir damų.
K. Daukšo pažįstamas klausia, kaip reikia elgtis, nuėjus vienam į restoraną. Profesorius atsakė:
- Prisėsk prie pačios negražiausios damos.
- O jeigu besėdint ji man pradės patikti, toliau klausia pažįstamas.
Į tai profesorius atsakė:
- Tai jau bus signalas, kad laikas eiti namo.
|
