Prof. habil. dr. Vytenis Rimkus

Pranešimus skaitė Šiaulių universiteto prof. habil. dr. V. Rimkus (“Kryžių kalnas – kultūros fenomenas”), doc. dr. G. Mažeikis (“Gyvų tikėjimų simbolių konfliktai”), doc. dr. R. Trimonienė (“Kryžių kalnų paminėjimai XVII-XIX a. dokumentuose”), asist. B. Salatkienė (“Kryžių kalno – Jurgaičių piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai”), Kauno technologijos universiteto prof. habil. dr. J. Bučas (“Sakralinės raiškos asociatyvinių kraštovaizdžių visuomeninė reikšmė Lietuvoje”), Architektūros ir statybos instituto prof. habil. dr. J. Minkevičius (“Natūrali sakralinė erdvė ir architektūrinės novacijos”), Rusijos kultūros ir gamtos paveldo mokslo tiriamojo instituto atstovas prof. habil. dr. J. A. Vedeninas (“Asociatyviniai kraštovaizdžiai Rusijoje”), Lenkijos istorinio kraštovaizdžio apsaugos centro Varšuvoje magistras M. Sviatkovskis (“Kai kurios kraštovaizdžio apsaugos problemos Lenkijoje”), Jelgavos raj. (Latvija) valstybinės kultūros paminklų inspekcijos vadovė I. Lastovecka (“Jelgavos rajono Vilcės valsčiaus kultūros paveldas ir jo panaudojimo perspektyvos”), Vilniaus universiteto doktorantas A. Streikus (“Sovietų valdžios antireliginė politika Lietuvoje ir Kryžių kalnas”), Lietuvos kultūros vertybių apsaugos departamento Šiaulių teritorinio padalinio atstovas D. Mačiulis (“Kryžių kalno ir jį supančio kraštovaizdžio istorinė raida”), magistras iš Klivlendo (JAV) E. Čapas (“Apmąstymai apie bendražmogišką Kryžių kalno svarbą”), OFM brolis kunigas P. Vaineikis (“Kryžiaus išmintis”). Buvo demonstruoti videofilmai “Kryžių kalnas” (A. Puodžiūnas, Z. Ripinskis) ir “Vilcė – istorinis ir archeologinis kompleksas”. Dalyviai aplankė Kryžių kalną ir kaimynystėje neseniai pastatytą pranciškonų vienuolyną.

Konferencijoje buvo kalbama ir svarstoma Kryžių kalno istorija, plėtojimosi raida, ateities perspektyvos ir projektai. Nagrinėti ir priimti siūlymai, kaip išsaugoti šį unikalų dvasinės ir materialinės kultūros paminklą, nestokota ir diskusinių klausimų. Aptarti ir platesni kraštovaizdžio formavimo ir saugojimo klausimai, pasidalyta patirtimi, kaip tos problemos sprendžiamos Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje.

Daugeliui žmonių Kryžių kalnas yra ne tik religinis objektas, bet ir tautos dvasios, tautiškumo, laisvės išraiška. Kryžių kalno lankymo paskatos yra labai įvairios, taigi įdomus ir tų įspūdžių fiksavimas, dalykiški pastebėjimai, netikėtos, originalios interpretacijos. Kryžių kalnas įvairių pasaulio šalių žmonėms atskleidžia mums patiems kartais ir nekrintančius į akis dalykus.

Kryžių kalnas laikytinas dvasinės kultūros objektu, meno paminklu. Tai stichinė, nereglamentuota liaudies kūryba, šalia meniškų kūrinių yra ir kuklių paprastučių kryželių. Galima atrinkti pačius gražiausius ir sudaryti jų katalogą. Tokie paminklai atspindi šiuolaikinės lietuvių liaudies monumentalistikos tendencijas, padeda nustatyti autorius. Daugelis statinių galbūt neskoningas kičas, bet jie sudaro visumą, nes dvasinė, dedikacinė, votyvinė esmė yra savita.

Kryžių kalno statusas pasikeitė: iš nuošalaus, paslaptingo tapo atviras ir reprezentatyvus. Kryžiaus kalno likimo prognozuoti neįmanoma, tai parodė visa jo istorija. Nereglamentuoti paminklai bus statomi ir ateityje, tai svarbiausias kalno gyvybingumo veiksnys. Sunku tiksliai numatyti jo plėtimosi kryptis, teritorinę raidą, atrodo, kad bus pabrėžiamas fasadas. Tai tiesiog natūralus žmonių noras būti priekyje, kad ir jo kryželis, jo dedikacija būtų visų pastebėta. Šiuo metu susiformavęs didysis fasadas, didžioji aikštė su Popiežiaus kryžiumi ir užkulisiai. Kryžių kalnas iš dalies prarado intymaus, uždaro meditavimo statusą. Tai dabar kompensuoja kol kas mažesnio masto analogų atsiradimas (Kryžių grupė Šakynos apylinkėje, taip pat tarybiniais metais naikinta ir vėl atgijusi, kryžiai Vainagių girios gilumoje, Šiaulių ir Kelmės rajonų sankirtoje, kryžių kalnelis Kaune, galbūt dar kur kitur.

Naudojantis dabartinėmis transporto priemonėmis žmonėms nesunku aplankyti tolimas vietas, keleivių, piligrimų srautai nuolatos gausėja. Šventosios vietos iš dalies tampa turizmo objektai. Lyg ir nukenčia jų sakralumas, kita vertus, galimybė aplankyti šventąsias vietas suteikia žmonėms naujų žinių, išgyvenimų. Klostosi kelios keliautojų kategorijos. Vieni į šventąsias vietas vyksta iš smalsumo. Kitiems jau pati kelionė tampa maldos ir meditacijos, dvasinės saviauklos procesu.

Kryžių kalnas yra Lietuvos įvaizdis, jos dvasinės ir materialinės būsenos išraiška. Statomi ne tik nauji kryžiai, bet kuriami įvairūs kūriniai: poezijos, eseistikos, grafikos, tapybos ir kt. Pasirodė pirmosios knygos apie Kryžių kalną, surengtos parodos, jis tapo mokslinių ir teologinių tyrinėjimų, filosofinių samprotavimų objektu. Sėkminga konferencija pasaktino toliau ieškoti faktų ir daryti teorinius apibendrinimus.

Projektas “Kryžių kalno teritorijos rekonstrukcijos ir priemonės Kryžių kalnui populiarinti” rengiamas pagal Europos Sąjungos PHARE CREDO programą. Projekte dar yra numatytas tarptautinis fotografijos konkursas “Kryžių kalnas”, o konferencijos medžiagą planuojama išleisti atskira knyga.