Mokslo Lietuva Main Page

Mokslininkų rūpestis pensijos

Soc. m. dr. Leonilija Perminienė

Pastaruoju metu aukštųjų mokyklų bei mokslo tiriamųjų institutų mokslininkai sunerimę dėl mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo. Jie kreipiasi į atitinkamas institucijas, nežinios ir panikos apimti palieka aukštąsias mokyklas net nesibaigus mokslo metams.

Suprantama, kad mokslininkui, kurio atlyginimas palyginti nedidelis (docento mėnesio priskaičiuotas atlyginimas yra 1502 Lt), nėra pagrindo tikėtis ir didelės pensijos. Todėl kelių šimtų litų mokslininko valstybinė pensija yra tam tikra paspirtis senatvėje, kurios nei vienas nenori prarasti.

Teisė gauti mokslininkų valstybinę pensiją

LR Seimas 1994 m. gruodžio 22 d. priėmė Laikinąjį mokslininkų valstybinių pensijų įstatymą, pagal kurį mokslininkų valstybinės pensijos pradėtos skirti nuo 1995 m. sausio 1 d. Todėl pensinio amžiaus sulaukę mokslininkai turi teisę gauti dvi pensijas: valstybinę socialinio draudimo (senatvės ar invalidumo), mokamą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, ir valstybinę mokslininko pensiją, mokamą iš valstybės biudžeto.

Valstybinę socialinio draudimo pensiją mokslininkai, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, turi teisę gauti, sukakus pensiniam amžiui ar tapus invalidu, jei jie dirbo pagal darbo sutartį ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Teisę gauti mokslininkų valstybinę pensiją turi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra suteiktas ar nostrifikuotas daktaro ar habilituoto daktaro mokslo laipsnis arba pedagoginis docento ar profesoriaus vardas.

Šiuo metu mokslininkų valstybinės pensijos pagal minėto įstatymo 3 straipsnį skiriamos tiems asmenims, kurie:

- nedirba pagal darbo sutartį;

- sukako įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių arba pripažinti I ar II grupės invalidais;

- turi ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą.

Daktaro ir habilituoto daktaro stažas

Daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo LR valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro ir habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgesnis, negu tam asmeniui sukaks 65 metai. Laikas, per kurį asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad mokslininkų valstybinių pensijų skyrimas priklauso nuo to, kur dirba mokslo vardą ar laipsnį turintis asmuo. Kitaip tariant, ne bet kurioje darbovietėje dirbančiam mokslų daktarui ar docentui (profesoriui) bus įskaitomas darbo stažas mokslininko valstybinei pensijai gauti. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą, sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į darbo turinį bei pobūdį. Jei, tarkime, humanitarinių mokslų daktarė kokioje nors redakcijoje dirba žurnalistinį darbą, tai toks darbas nebus įskaitomas į darbo stažą mokslininkės valstybinei pensijai gauti.

Mokslinio darbo stažas LR valstybinėse mokslo ir studijų institucijose nuo docento pedagoginio mokslo vardo suteikimo dienos laikomas daktaro stažu, o nuo profesoriaus pedagoginio vardo suteikimo dienos habilituoto daktaro stažu.

Beje, LR pilietybę turinčių politinių kalinių ir tremtinių, kuriems atkurtos visos pilietinės teisės, mokslinio darbo stažas buvusios Sovietų Sąjungos sąjunginio ir respublikinio pavaldumo valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, taip pat kitų mokslininkų mokslinio darbo stažas, kai jie dirbo mokslinį darbą vykdydami iš valstybės biudžeto finansuojamas mokslo programas, prilyginamas mokslinio darbo stažui LR valstybinėse mokslo ir studijų institucijose.

Įstatymo pataisos

Šių metų kovo 21 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Degutienė pateikė LR mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projekto tikslas suderinti Mokslininkų valsybinių pensijų laikinojo įstatymo nuostatas su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo ir Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatomis.

Projekte siūlome mokslininkų valstybines pensijas skirti ir mokėti asmenims, kurie nedirba ne tik pagal darbo sutartis, bet ir diplomato tarnybos sutartis ar terminuotas diplomato tarnybos sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu ir nėra viešojo administravimo valstybės tarnautojai.

Todėl norisi nuraminti LR mokslininkus, jog mokslininkų valstybinių pensijų mokėjimo sustabdyti ar kaip nors apriboti įstatymas nenumato.

Mokslininkų valstybinių pensijų dydis

Mokslininkų valstybinės pensijos dydis priklauso nuo mokslininko darbo stažo ir bazinės pensijos dydžio. Jis yra nustatomas už kiekvienus visus daktaro darbo stažo metus, kiekvieną mėnesį mokant 10 proc. nuo išėjimo į pensiją to mėnesio valstybinės socialinio draudimo pensijos, už kiekvienus visus habilituoto daktaro stažo metus kiekvieną mėnesį papildomai mokama 5 proc. to mėnesio valstybinės socialinio draudimo pensijos.

Tarkime, kad šių metų kovo mėnesį mokslų daktarei sukako pensinis amžius 57 metai. Jos mokslų daktarės stažas 18 metų ir 5 mėnesiai. Taigi, įskaitomam moksliniam darbo stažui esant 22 metams, bazinės pensijos dydžiui 138 Lt, šios mokslininkės valstybinė pensija bus 248,40 Lt (10 proc. x 138 Lt x 18 metų).Valstybinė mokslininkų pensija didėja indeksuojant socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena kartu su viena iš valstybinių pensijų.