XX a. pabaigoje išplitęs internetas darė įtaką ir aukštųjų mokyklų teikiamos informacijos formoms ir būdams. Internete galima surasti nemažai informacijos apie Baltijos respublikų aukštąsias mokyklas (toliau – aukštosios mokyklos). Atlikus publikacijų srauto šia tema analizę, nepavyko surasti jokių bendrų reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti aukštųjų mokyklų svetainės, bei ilgalaikės strategijos, kuria aukštosios mokyklos remtųsi publikuodamos informaciją internete. Pastebimos atskiros iniciatyvos, visiškai nekonkuruojančios tarpusavyje publikuojant informaciją internete. Labai svarbu nustatyti informacijos apie aukštąsias mokyklas internete kiekį ir įvairovę. Šio straipsnio tikslas – nustatyti internete publikuojamos Baltijos respublikų aukštųjų mokyklų informacijos apimtį, atlikti turinio analizę, įvertinti aukštųjų mokyklų pateikiamos informacijos strategiją. Darbe remiamasi 1999 m. duomenimis. Aukštųjų mokyklų adresus internete rasti nesunku. Lietuvos aukštųjų mokyklų adresai yra paieškos svetainėje www.on.lt, Estijos – www.online.ee, Latvijos – www.all.lv. Išanalizuotos visų Lietuvos aukštųjų mokyklų svetainės (iš viso 15), visos skelbiamos Latvijos aukštųjų mokyklų svetainės (iš viso 12) bei Estijos aukštųjų mokyklų svetainės, kuriose yra informacijos anglų kalba (iš viso 10). Vilniaus universiteto svetainės išsiskiria iš kitų universitetų pagal tai, kaip saugoma informacija atskiruose serveriuose. Saugojimas paskirstytas, paskirstymo struktūra matoma ir gerai suprantama. Kitose aukštųjų mokyklų svetainėse nepastebimas informacijos saugojimo paskirstymas atskiruose serveriuose. Informacija gali būti saugoma skirtinguose serveriuose, tačiau aukštųjų mokyklų svetainėse nėra nuorodų į serverius arba šios nuorodos nėra išskirtos. Todėl tiriant buvo atrinkti tie serveriai, į kuriuos nuorodos buvo aiškiai išskirtos. Atliekant tyrimą visos mokyklų svetainės buvo atsisiųstos naudojant WebZip 2.75 programą ir įrašytos į vieno kompiuterio atmintį. Svetainės buvo peržiūrimos, analizuojamos ir įvertinamos. Įvertinus svetainių publikuojamos informacijos temas buvo sudarytas teminis sąrašas: moksliniai darbai, konferencijos, laboratorijos, konferencijų pranešimai, el. žurnalai, moksliniai tyrimai, biblioteka, personalo kontaktai, naujienos, personalas, svetainės apipavidalinimas, fakultetai, valstybinė kalba, kitos kalbos, istorija, studijų planai, kuris ir panaudotas įvertinant aukštųjų mokyklų publikuojamos informacijos strategiją. Iš puslapių buvo išskiriama tik tekstinė informacija panaudojant Htmasc 3.0 programą, konvertuojančią puslapius į tekstines bylas. Jose lieka tik tekstinė puslapio informacija. Apskaičiuotas kiekvienos svetainės puslapių skaičius bei tekstinės informacijos kiekis, jis ir yra informacijos kiekio kriterijus šioje analizėje. Atlikus svetainių teminę analizę, sudarytas teminis svetainių informacijos sąrašas, apskaičiuotas kiekvienos temos pasikartojimų dažnumas (proc.) atskirų respublikų svetainėse bei nustatyta aukštųjų mokyklų publikuojamos informacijos strategija. Jei tema pasikartojo visose respublikos svetainėse, tai jos pasikartojimo dažnumas yra 100 proc., jei pasikartojo tik keliose svetainėse, tai dažnumas labai mažas (1 pav.). 1 pav. Informacijos rūšies pasikartojimo dažnumas Baltijos respublikų aukštųjų mokyklų svetainėse Pastebimas atskirų respublikų strategijų panašumas. Ypač artimos yra Lietuvos ir Estijos respublikų svetainės. Duomenų analizė atskleidė aukštųjų mokyklų publikuotinos informacijos strategiją, kurioje išskiriamos trys sritys: a) dažniausiai pasikartojančios temos – valstybinė kalba, istorija, kitos kalbos, svetainės apipavidalinimas, fakultetai, studijų planai, personalas; b) vidutiniškai pasikartojančios temos – biblioteka, moksliniai tyrimai, naujienos, personalo kontaktai, konferencijos, el. žurnalai; c) retai pasikartojančios temos – moksliniai darbai, laboratorijos, konferencijų pranešimai. Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad informacijos įvairovė visose aukštųjų mokyklų svetainėse nedidelė. Vyrauja bendro pobūdžio informacija apie aukštąją mokyklą. Retai pastebima informacija, susijusi su vykdoma veikla bei veiklos rezultatais. Atlikus svetainių informacijos temų kiekio atskirose aukštosiose mokyklose analizę, įvertinta publikuojamos informacijos įvairovė atskirose mokyklose bei kiek tam skiriama dėmesio. Galima pastebėti, kad atskirose Estijos ir Latvijos aukštųjų mokyklų svetainėse informacijos įvairovė kinta nuo vidutinio iki beveik maksimalaus kiekio, o Lietuvoje šios ribos dar platesnės – nuo minimalaus iki beveik maksimalaus (2 pav.). 2 pav. Aukštųjų mokyklų informacijos įvairovės įvertinimas (skaičius rodo informacijos temų kiekį – 17 maksimalus)

Duomenų analizė atskleidė tris aukštųjų mokyklų grupes pagal dėmesį publikuojamos informacijos įvairovei: a) daug dėmesio skiriančios: Lietuvoje – Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos teisės akademija; Latvijoje – Latvijos universitetas, Rygos aviacijos universitetas, Latvijos žemės ūkio universitetas; Estijoje – Tartu universitetas, Talino technikos mokykla; b) vidutiniškai: Lietuvoje – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno medicinos universitetas, Šiaulių universitetas, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos kūno kultūros akademija, Vilniaus dailės akademija; Latvijoje – Rygos technologijos universitetas, Nacionalinė Latvijos gynybos akademija, Liepojos pedagogikos akademija, Latvijos policijos akademija, Latvijos medicinos akademija, Daugpilio pedagoginis universitetas, Latvijos sporto akademija; Estijoje – Estijos biznio mokykla, Estijos Konkordijos tarptautinis universitetas, Talino pedagoginis universitetas, Estijos muzikos akademija, Estijos dailės akademija, Estijos žemės ūkio universitetas, Audentes biznio mokykla, Estijos teisės institutas; c) neskiriančios dėmesio: Lietuvoje – Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos muzikos akademija, Karo akademija; Latvijoje – Latvijos kultūros akademija, Estijoje – nėra. Daugelis aukštųjų mokyklų publikuojamos svetainėse informacijos įvairovei skiria vidutiniškai dėmesio. Atlikus kiekybinę tekstinės informacijos kiekio svetainėse analizę, apskaičiuotas tekstinės informacijos kiekis, nustatytas aukštųjų mokyklų pasiskirstymas pagal publikuojamos tekstinės informacijos kiekį atskirose Baltijos respublikose (3 pav.). 3 pav. Atskirų Baltijos respublikų aukštųjų mokyklų pasiskirstymas pagal publikuojamos tekstinės informacijos kiekį Bendras visų aukštųjų mokyklų publikuotos tekstinės informacijos kiekis yra 67,24 Mb (jei laikytume, kad vidutinis žodžio ilgis yra 8 raidės ir vidutiniškai 350 žodžių telpa viename A4 lape, tai šiam informacijos kiekiui išspausdinti prireiktų 24 tūkst. A4 formato puslapių). Gauti rezultatai parodė, kad keliose Lietuvos (Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir Latvijos (Latvijos universitetas, Latvijos žemės ūkio universitetas, Rygos technologijos universitetas) aukštosiose mokyklose yra paskelbiama didžioji informacijos dalis, o Estijoje informacijos kiekis pasiskirsto tolygiau. Galima konstatuosi, kad daugelis Lietuvos, Latvijos bei keletas Estijos aukštųjų mokyklų beveik nepublikuoja informacijos internete. Remiantis gautais rezultatais, pateiktais 2 ir 3 pav., galima teigti, kad pateikiamos tekstinės informacijos kiekis ne visada atspindi informacijos įvairovę. Pvz., Lietuvos teisės akademija publikuoja palyginus nedaug tekstinės informacijos, tačiau jos informacija įvairi, o VGTU – tekstinės informacijos daug, tačiau ji nėra įvairi. Tyrimo rezultatai parodė, kad Baltijos respublikų aukštosios mokyklos neturi aiškios informacijos publikavimo strategijos. Vyrauja bendro pobūdžio publikuojamos informacijos įvairovė (valstybinė kalba, istorija, kitos kalbos, svetainės apipavidalinimas, fakultetai, studijų planai, personalas) ir nepublikuojama aktualiomis mokslinių darbų, konferencijų pranešimų temomis. Aukštosios mokyklos skiria vidutiniškai dėmesio publikuojamos informacijos įvairovei. Lietuvoje ir Latvijoje pastebima informacijos koncentracija keliose aukštosiose mokyklose. Daugelis Lietuvos, Latvijos bei keletas Estijos aukštųjų mokyklų beveik nepublikuoja informacijos internete. Informacijos kiekybė aukštųjų mokyklų svetainėse ne visada atitinka informacijos įvairovę.