Gal ir lemtinga, kad profesorius Gintautas Česnys švenčia savo jubiliejų gamtos ir žmogaus atgimimo dienomis. Per antropologiją, kaip senųjų šio krašto populiacijų istoriją, priartėjęs prie lietuvių genties ir tautos šaknų, jis sugeba įvertinti žmogaus tapsmą, matyti žmogų kaip dalį ir kaip visumą, pažinti jo retrospektyvą ir perspektyvą. Skyręs dvidešimt metų etninei antropologijai, prof. G. Česnys gali iš esmės atsakyti į daugelį painių mūsų gyvenimo klausimų, nes žmogaus vertybės per šimtmečius sukasi aplink tą pačią ašį. Gimęs 1940 metų pavasarį, mažasis Gintukas tėvelio neteko būdamas vos dviejų mėnesių, tačiau mama Anelė Kavaliauskaitė – Česnienė – talentinga pedagogė ir, svarbiausia, labai stipri ir mylinti asmenybė – sugebėjo savo dviejų sūnų širdyse išugdyti moralinės atsakomybės, pilietinės pareigos jausmus, meilę žmonėms ir Tėvynei. Tai tapo jo, kaip mokslininko, pedagogo ir piliečio, gyvenimo gairėmis. Baigęs Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą, Gintautas įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigė 1963 m. ,,Baigęs mediciną iki šiol savo likimą sieju su Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra – nuo asistento ir docento iki profesoriaus ir katedros vedėjo, - 1963–1988 metus prisimena G. Česnys. Per tą laiką mokslininkas stažavosi Maskvos ir Prahos universitetuose, Rusijos MA Etnografijos institute. G. Česnys iš savo šeimos į gyvenimą išsinešė polinkį į teatrą ir muziką (vis dar labai gražiai dainuoja), bet nugalėjo tyrinėtojo prigimtis. Antropologija pasirodė besanti tinkamiausia dirva jo, kaip mokslininko ir žmogaus, saviraiškai. Jis apgynė dvi disertacijas: "Lietuvių kūdikių auksologinė charakteristika" ir "Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija", o dar per 300 mokslinių darbų paskelbta įvairiuose leidiniuose. Savo darbuose profesorius nagrinėjo vaikų augimą ir psichomotorinę raidą, tyrinėjo senąsias Lietuvos populiacijas (kraniologija, osteologija) etnogenezės, paleodemografijos, populiacinės genetikos požiūriu, rašė antropologijos bibliografijos bei istorijos klausimais. Darbavosi Lietuvos mokslo taryboje, yra Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto, Lietuvos medicinos etikos komiteto, Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcijos ir Nacionalinės sveikatos tarybos narys. Lietuvos mokslų akademija 1997 m. išrinko G. Česnį nariu ekspertu. Jis vadovauja MA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Žmogaus morfologijos komitetui.

Iš arčiau pažvelgus į G. Česnio gyvenimą bei veiklą – ir mokslinę, ir visuomeninę, - neįmanoma nepastebėti ne tik darbų gausos ir plačios jų apimties, bet ir nepaprasto kūrybinio produktyvumo, kuriam atsvara yra begalinis kruopštumas, atsakingumas ir tobulumas, siekiant rezultato. 1989 m. G. Česnys apdovanotas valstybine premija už lietuvių etninės antropologijos pagrindų sukūrimą. Prof. Gintautas Česnys dešimt metų vadovavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultetui. Dirbdamas Vilniaus universitete, profesorius parengė beveik porą tūkstančių gydytojų. Daugelis iš jų prisimena profesoriaus sugebėjimą atskleisti geriausius mediko ir piliečio bruožus. Jo mokiniai doc. Algimantas Jankauskas, Renata Rezgelienė, Arūnas Barkus kartu su profesoriumi ir toliau dirba šioje srityje, grąžindami antropologiją į jos tikrąją vietą tarp kitų medicinos mokslo šakų. Per keturis mokslinės veiklos dešimtmečius profesorius bendrais bruožais nupiešė lietuvių etnogenezės paveikslą: kaip buvo pirmykštis kraštas apgyvendintas, suindoeuropėjo senieji gyventojai, susidarė baltai, išsiskyrė ir susiformavo jų gentys, lietuvių tautybės antropologinės ypatybės. Tai apima laikotarpį nuo X tūkst. pr. Kr. iki II tūkst. po Kr. Iš genties ir tautos istorijos pažinimo iškyla gerai suvoktas patriotizmas ir pilietiškumas. Apie tai galima spręsti ir iš neseniai išleistos prof. G. Česnio knygos ,,Didžiuojuosi savo tėvu", kuri kartu yra mokslo veikalas. Per vienos valstiečių Česnavičių giminės genealoginį medį, nuo XVIII amžiaus iškentusį visų okupacijų, terorų kirčius, atskleista mūsų krašto istorija, glaudžiai susieta su antropologiniais tyrinėjimais. Profesorius - aktyvus visuomenininkas, be to, šiuo metu išrinktas į Vilniaus miesto Savivaldybės tarybą. Džiaugiamės jubiliato mokslinių darbų gausa, jų vertingumu, jo, kaip pedagogo ir piliečio veikla, kuri tiesiogiai prisideda prie lietuvių tautos išlikimo.