Gediminas Zemlickas

Vien sausoki biografijos faktai Jurgis Dobkevičius gimė 1900 m. kovo 23 d. Peterburge, M. Lermontovo prospekte esančio 9 namo 8 bute. Kaip teigia aviacijos istorikas A. Gamziukas, šis pastatas išlikęs. Būsimasis aviatorius 1912-1917 m. mokėsi Vyborgo aštuonklasėje komercijos mokykloje, kurią baigęs įstojo į Petrogrado politechnikos instituto Laivų statybos fakultetą. A. Gamziukas priminė ir tokį įdomų faktą: šiame fakultete dar 1909 m. buvo įsteigti oreivystės kursai, kurie šiuo metu laikomi pirmąja Rusijoje aukštąja aviacijos mokykla. Neturime žinių, ar teko J. Dobkevičiui lankyti tų kursų užsiėmimus, tuo labiau, kad ir mokslas institute jam greitai baigėsi. Pirmakursiai, trumpai tepasimokę, buvo šaukiami į kariuomenę – vyko Pirmasis pasaulinis karas. Kariuomenėje J. Dobkevičiui iškart buvo suteiktas II rango jūreivio laipsnis ir jis siunčiamas į Baku jūrų aviacijos mokyklą. Deja, tarp būsimųjų lakūnų nepateko – mokėsi aviacijos mechanikų kursuose. Tada pirmą kartą lėktuvu pakilo į orą, deja, tik kaip keleivis. Vėliau atliko ir pirmąjį skridimą hidroplanu. Kaip naujai "iškeptas" aviacijos mechanikas, J. Dobkevičius baigė Baku jūrų aviacijos mokyklą ir gavo paskyrimą į Baltijos jūros laivyną. Tačiau įvykus bolševikų perversmui, paskyrimo vietos nepasiekė. Užtat grįžo į Petrogradą pas tėvus, tęsė pradėtąsias studijas Laivų statybos fakultete. Su pagyrimu aukščiausiais pažymiais baigė I kursą. Rado laiko lankytis ir Petrogrado lėktuvų remonto gamykloje. Mat čia dirbo buvęs Baku jūrų aviacijos mokyklos viršininko pavaduotojas Hiksa. Bolševikams tą mokyklą uždarius, Hiksa grįžo į Petrogradą ir įsidarbino Lėktuvų remonto gamykloje. Tai buvo pirmojo lietuvio lakūno instruktoriaus kpt. Prano Hiksos brolis. Su P. Hiksa, beje, vieninteliu Lietuvos lakūnu, kuris baigė Didžiosios Britanijos karališkojo oro laivyno mokyklą Anglijoje, likimas J. Dobkevičių suves kiek vėliau, bet visai neužilgo, kai 1919 metais teks mokytis Lietuvos karo aviacijos mokykloje. Bet neužbėkime įvykiams už akių. Kol kas dar tik 1918 metai, ir Petrogrado baltųjų naktų tylą trikdo marširuojantys raudonarmiečiai, o dieną europietiškiausio Rusijos miesto koloritą ardo rėksmingi mitingai ir revoliuciniai šūkiai. Ar tik J. Dobkevičiui tuo metu Lėktuvų remonto gamykla nebus vienintelė dvasios prieglauda? Čia jis gali atsidėti mėgiamam užsiėmimui, domėtis įvairių lėktuvų konstrukcijomis, taip pat ir aviacijos literatūra. Pagaliau čia buvo su kuo dalytis ir tokio dar neilgo gyvenimo prisiminimais iš mokymosi Baku jūrų aviacijos mokyklos laikų. Ir vis tik Šiaurės Palmyros šaltas grožis jau nebešildė sielos, tuo labiau, kad Jurgio tėvas Jonas Dobkevičius jau kuris laikas buvo sugrįžęs į nepriklausomybę paskelbusią ir nuo bolševikinės Rusijos atsiskyrusią Lietuvą. Į savo senelių iš tėvo pusės šalį 1919 m. pradžioje išvyko ir Jurgis Dobkevičius. Priminsime, jog būsimojo aviatoriaus mama buvo rusė, taigi jis augo dvikalbėje aplinkoje. Rugpjūtį devyniolikmetis J. Dobkevičius įstojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu. Buvo pasiųstas į Karo aviacijos mokyklą, kurioje mokėsi kartu su Antanu Gustaičiu ir kitais pirmosios laidos tos mokyklos kursantais. Paminėsime S. Sidaravičių, K. Kanauką, V. Jablonskį, P. Brazdžiūną, A. Stašaitį, L. Virbicką, L. Pesecką Mokyklą su kitais kursantais J. Dobkevičius baigė gruodžio 14 d., o po kelių dienų jam buvo suteiktas inžinieriaus leitenanto laipsnis. Suformavus Lietuvos karo aviacijos 1-ąją eskadrilę būtent J. Dobkevičius, kaip vienas geriausių karo lakūnų, buvo paskirtas jos vadu ir sėkmingai vadovavo. 1920 m. liepos-lapkričio mėn. 1-oji eskadrilė kovose su lenkais atliko 93 kovinius skrydžius. Iš Lietuvos karo lakūnų daugiausia – 24 kovinius skrydžius į frontą – atliko J. Dobkevičius. Jis apšaudydavo priešo dalinius, mėtė bombas, atlikdavo ir žvalgomuosius skridimus. Už pasižymėjimus kautynėse apdovanotas I ir II laipsnio Vyčio kryžiais. Beje, būtent J. Dobkevičiui 1920 m. gruodžio 1 d. pirmajam suteiktas karo lakūno vardas. Žodį pirmasis su šio lakūno pavarde galima sieti ne vieną kartą. Antai būtent J. Dobkevičius pirmasis Lietuvoje atliko "mirties kilpą" – aukštojo pilotažo figūrą. Tai pirmasis mūsų aviatorius pradėjęs projektuoti ir konstruoti originalios konstrukcijos lėktuvus, pats juos statė ir išbandydavo ore. Pagaliau tai pirmasis lietuvių aviatorius, kuris studijavo Paryžiaus aukštojoje aeronautikos mokykloje ir ją baigė, tapdamas pirmuoju profesionaliu lėktuvų konstruktoriumi Lietuvoje. Bet mes vėl užbėgame įvykiams už akių. Likimas suvedė su Juozu Kraucevičiumi Vos baigėsi nepriklausomybės kovos, Jurgis Dobkevičius pradeda konstruoti savo pirmąjį lėktuvą. Didelės paramos iš nieko nesitikėjo, nors ir galėjo pasikliauti Lietuvos karo aviacijos vado generolo leitenanto Juozo Kraucevičiaus palaikymu. O tai irgi buvo nemažas dalykas.

Apskritai J. Kraucevičiaus asmenybė labai įdomi, verta, kad apie ją būtų daugiau žinoma. Buvo 21 metais vyresnis už J. Dobkevičių, bet buvo ir kas šias dvi asmenybes glaudžiai siejo. Kilęs iš Šiaulių apskr. Linkuvos vlsč. Sprakšių km. J. Kraucevičius, baigęs mokytojų seminariją, studijavo Peterburgo politechnikos institute, o 1899–1901 m. mokėsi Vilniaus karo mokykloje. Dalyvavo Rusijos-Japonijos kare. Lakūnu tapo 1913 m., baigęs Generalinio štabo Oro laivyno aviacijos karininkų mokyklą. Gavo pulkininko laipsnį ir buvo paskirtas Rusijos armijos Šiaurės fronto aviacijos inspektoriumi. Po bolševikų perversmo demobilizavosi, o 1918 m. pabaigoje savanoriu stojo į A. Denikino armiją. Ten jam suteiktas generolo majoro laipsnis, paskirtas Pietų Rusijos ir A. Denikino armijos vyriausiosios būstinės aviacijos bazės viršininku. J. Kraucevičius į Lietuvą grįžo 1919 m. Lietuvos karo aviacijos vadu paskirtas 1920 m. liepos mėn., o rugsėjį jam suteiktas inžinerijos generolo leitenanto laipsnis. J. Kraucevičius skraidė ir į frontą, dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. Tai štai su šia asmenybe J. Dobkevičiui teko nemažai bendrauti, jis nuolatos jautė J. Kraucevičiaus paramą. Jeigu ne J. Kraucevičiaus dėmesingumas jaunajam entuziastai, dar nežinia, kaip būtų klostęsis J. Dobkevičiaus, jau kaip lėktuvų projektuotojo ir statytojo, likimas. Debiutas konstruojant lėktuvus Pirmąjį savo suprojektuotą lėktuvą jis pradėjo statyti 1921 m. Padėjo jo paties vadovaujamos eskadrilės mechanikai ir kiti darbuotojai, todėl darbas judėjo sparčiai. Nepaisant to, kad trūko medžiagų, lėšų, greičiau nei per metus lėktuvas buvo baigtas. Kiek pasiryžimo reikėjo savamoksliui konstruktoriui, rodo ir toks iškalbingas faktas: variklį būsimajam lėktuvui J. Dobkevičius pirko už savo pinigus. Kaip žinoma, J. Dobkevičius sukonstravo ir pastatė tris lėktuvus. Juos bandant iškildavo daugybė problemų, todėl natūralu, kad Lietuvos aviacijos muziejaus Istorijos skyriaus vadovas Gytis Ramoška jubiliejiniame renginyje ir pamėgino atsakyti į klausimą, kuris kyla kiekvienam besidominčiam mūsų aviacijos praeitimi: koks konstruktorius buvo Jurgis Dobkevičius? Dėl jo, kaip karo lakūno, kvalifikacijos abejonių nekyla, prisimenant tiek jo atliktus skrydžius į frontą, tiek ir tuos Lietuvos rekordus, kuriuos jis pasiekė. Nagrinėdamas J. Dobkevičiaus lėktuvų konstrukcijas G. Ramoška pirmiausia priminė, kokios lėktuvų konstravimo "mados" tuo metu buvo labiausiai paplitusios. Vyravo biplanai - dvisparniai lėktuvai. Tai stiprūs, atsparūs ir patogios konstrukcijos skraidymo aparatai, beje, turėję vieną gana reikšmingą trūkumą: pagal tuometines naujausias aerodinamines teorijas buvo aišku, jog monoplano vadinamasis induktyvinis pasipriešinimas yra gerokai mažesnis už dvisparnio ar trisparnio lėktuvo. Vadinasi, monoplano greitis, kilimo aukštis taip pat didesni. J. Dobkevičius konstravo būtent vienasparnius, vadinasi, to meto sąlygomis modernius lėktuvus. Jo pirmagimis buvo vienvietis spyrinis monoplanas, medinės konstrukcijos, nedidelių matmenų: sparnų ilgis 7,9 m, liemens - 4,5 m, skridimo svoris - 300 kg. Beje, sparnų J. Dobkevičius šiam lėktuvui pats nekonstravo - panaudojo esamus. Pritaikė 30 AG dviejų cilindrų opozicinį "Haake" HFM-2 variklį (trumpalaikis maksimalus galingumas 35 AG). Pirmieji bandymai 1922 m. liepos pradžioje nustebino ir patyrusius aviatorius: J. Dobkevičius savuoju lėktuvėliu pasiekė 175 km/val. greitį, o į 1000 m aukštį jis pakildavo per 6 min. Gytis Ramoška, kuris specialiai tuo domėjosi, tikina, jog enciklopedijose ar aviacinėje literatūroje neradęs užsiminant apie kitą tokį lėktuvą, kuris su 30 AG varikliu tuo metu būtų pasiekęs didesnį greitį. Deja, 1925 m. gruodžio 1 d. nusileidimo metu šis pirmasis J. Dobkevičiaus konstrukcijos lėktuvas buvo smarkiai apgadintas ir daugiau neremontuotas. Ir vis tik J. Dobkevičiaus debiutas lėktuvų konstravimo srityje laikytinas sėkmingu. Gal tiktų ir išraiškingesnis žodis - įspūdingas. Kad darė įspūdį ne tik kovos draugams ir bendražygiams, bet ir tiesioginiams viršininkams, galime spręsti iš tolesnių įvykių. J. Dobkevičiui jie klojosi palankiai. Tuo metu Lietuvos karo aviacija rūpinosi pirkti naikintuvų ir žvalgybinių lėktuvų, suprantama, pakankamai šiuolaikiškų, bet ir pigių. Ne itin lengvai suderinama. Būtent savo viršininko Lietuvos karo aviacijos vado J. Kraucevičiaus paskatintas J. Dobkevičius ėmėsi projektuoti žvalgybinį lėktuvą, taigi pirmiausiai atsiliepė į valstybės poreikį. (bus daugiau)