Neseniai sukako 100 metų nuo žymaus rusų mokslininko, kvantinės atomų teorijos kūrėjo V. Foko gimimo dienos. Dabar ši teorija vadinama Hartree- Fock metodu. Su šiais vardais susijusi ir Vilniaus atomų teorijos mokykla, kurioje dirbo ir dirba per 100 mokslininkų. Mokyklos įkūrėjas prof. A. Jucys bene vienintelis akivaizdžiai bendradarbiavęs su abiem metodo kūrėjais. Jis 1939 m. stažavosi Anglijoje pas Hartre ir parašė daktaro disertaciją, o 1956 m. dirbo pas V. Foką ir apgynė pagal dabartinę mokslo laipsnių teikimo tvarką habilituoto daktaro disertaciją. V. Fokas gimė Peterburge 1898 m. gruodžio 22 d. miškų inspektoriaus Aleksandro Aleksandrovičiaus šeimoje. 1916 m. baigė realinę Petrogrado mokyklą ir įstojo į universitetą. 1917 m. buvo pašauktas į kariuomenę, o po metų demobilizuotas grįžo į universitetą. Tais labai sunkiais laikais stipendijų nebuvo. Prof. Roždestvenskis parinko grupę gabiausių studentų ir įdarbino Valstybiniame optikos institute dirbtuvių laborantais. Peterburgo universitete Fokas įgijo neblogą matematiko pasirengimą: išklausė prof. Krylovo artutinių skaičiavimų, prof. Tatarkino integralinių lygčių ir operatorių skaičiavimų teorijas. 24-erių metų Fokas baigė universitetą ir tapo universiteto aspirantu, o po kelerių metų - asistentu. Pirmieji straipsniai skirti šviesos vektorinei lauko teorijai. Susipažinęs su Boro darbais, 1926 m. parašo darbą, kuriame elektromagnetiniai potencialai kalibruojami banginėmis funkcijomis. Šios lygtys yra kvantinės elektrodinamikos pagrindas ir dabar vadinamos Klein-Gordon-Fock vardu. 1927 m. jaunasis mokslininkas gauna Rokfelerio fondo stipendiją ir stažuojasi Vokietijoje pas Borną. 1930 m.Vokietijoje pasirodo klasikiniai Foko darbai "Artutiniai metodai daugelio dalelių uždaviniui spręsti" ir "Suderintinis laukas su pamainos įskaitymu Na atomui". Taip atsirado apibendrintas Hartre metodas, papildytas pamaininiais nariais, kuris dabar visame pasaulyje vadinamas Hartree-Fock metodu. 1933-1935 m. užsiima daugiadalelių sistemų banginių funkcijų tyrimu, tačiau nesibodi ir grynai taikomųjų darbų, pavyzdžiui, kalnų uolienų varžos teorija, ar visai matematinių darbų, kaip Beselio funkcijų asimptotika.

1938 m. jis buvo išrinktas TSRS mokslų akademijos tikruoju nariu, bet tais pačiais metais prasidėjo vadinama kova su formalizmu ir idealizmu moksle. Genetika, kibernetika, kvantinė mechanika tapo "lženaukomis" o jų pasekėjai- "špiononais". Visi buvę užsieniuose tapo persekiojami, atsidūrė lageriuose- buvo suimtas ir Fokas, tardomas paties NKVD viršininko Ježovo. Tik Kapicai ir Krylovui pavyko ištraukti akademiką iš kalėjimo. Fokas toliau dirbo bendrosios reliatyvumo teorijos srityje, kuri buvo mažiau persekiojama negu kvantinė mechanika. Karo metus praleido Maskvoje, dirbo taikomųjų mokslų srityje - nagrinėjo elektromagnetinių bangų sklidimo teorijos aspektus. 1949-1953 m. Fokas dalyvauja filosofinėje diskusijoje kvantinės mechanikos ir reliatyvumo teorijos klausimais. Kadangi partinei oligarchijai akademikai Tamas ir Kurčiatovas išaiškino, kad atominės bombos be kvantinės mechanikos principų nesukursi, diskusija baigėsi "Voprosy filosofiji" Foko paskelbtu straipsniu "Prieš nemokšišką šiuolaikinių fizikos mokslų kritiką". Nuo tada prasideda visuotinis Foko pripažinimas. Jis tampa valstybinių premijų laureatu, darbo didvyriu, apdovanojamas daugeliu ordinų ir medalių, renkamas keliolikos universitetų garbės profesoriumi. Bet Fokas ir toliau domisi filosofija, dalyvauja diskusijose su Boru kvantinės mechanikos suvokimo klausimais. V. Fokas mirė 1974 m. gruodžio 27 d. ir buvo palaidotas ne pagal to laiko standartus - su bažnytinėmis apeigomis Komarovo kaimo kapinaitėse, esančiose 50 km nuo Peterburgo.