A. Minkevičius gimė 1900 m. gegužės 30 d. dabartinio Molėtų raj. Girstaitiškio kaime stambių ūkininkų šeimoje. Baigęs gimnaziją, atsisakė nuo vyriausio sūnaus privilegijų paveldėti ūkį ir 1923 m. įstojo į Kauno universiteto Gamtos - matematikos fakultetą, kurį baigė 1928 metais. Dar būdamas studentas 1925 m. pradėjo dirbti Kauno botanikos sode ir vadovauti ten įkurtai Fitopatologijos laboratorijai. Baigęs universitetą, A. Minkevičius liko dirbti ten pat asistentu. Tolesnė jo pedagoginė veikla nuolat buvo susijusi su mokslo tiriamuoju darbu. Nors pagrindinė mokslo tiriamojo darbo kryptis visą laiką buvo mikromicetai, ypač parazitiniai, bet kartu jis domėjosi samanomis, menturdumbliais, kerpėmis, aukštesniaisiais augalais. 1930 m. A. Minkevičius buvo nusiųstas į Šveicariją, kur Ciuriche, vadovaujamas įžymaus mokslininko prof. E. Goimano, parengė daktaro disertaciją ir tobulinosi parazitinių grybų tyrimo srityje. 1932 m. A. Minkevičius apgynė daktaro disertaciją Narkozės įtaka augalų apsikrėtimui grybais. Gauti tyrimo duomenys paskelbti užsienio spaudoje. Grįžęs į Lietuvą A. Minkevičius dirbo Vytauto Didžiojo universitete ir tęsė anksčiau pradėtus daugiausia parazitinių grybų tyrimus. Gautus tyrimo ir stebėjimo duomenis A. Minkevičius pradėjo skelbti 1926 m. Už darbą Lietuvos rūdžių floros matmenys 1939 m. jam buvo suteiktas privatdocento, 1940 m. pripažintas docento vardas. Nuo šių metų A. Minkevičius pradėjo dirbti Vilniaus valstybiniame universitete, kur 1944 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Vilniaus universiteto Gamtos fakultete prof. A. Minkevičius daug metų vadovavo Žemesniųjų augalų ir Botanikos katedroms. Studentams jis skaitė fitopatologijos, dendrologijos ir įvairias kitas paskaitas. Be tiesioginio pedagoginio darbo, prof. A. Minkevičius visą laiką aktyviai dalyvavo ir mokslo tiriamajame darbe. Ši jo veikla buvo susijusi su antraeilėmis pareigomis Lietuvos mokslų akademijoje. 1945-1950 m. Biologijos institute jis vadovavo Botanikos sektoriui, o iki 1958 m. ten dirbo vyr. moksliniu bendradarbiu. 1958 m. dar Biologijos institute įkūrė ir iki 1961 m. jau perorganizuotame Botanikos institute vadovavo Fitopatologijos sektoriui. 1961-1963 m. A. Minkevičius, kaip akademikas sekretorius, vadovavo Lietuvos mokslų akademijos Gamtos skyriui.
Šio įžymaus mokslininko nuopelnai plėtojant botanikos mokslą nebuvo nepastebėti vyriausybės. 1956 m. jis buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, suteiktos valstybinės premijos už miškų, pievų samanų Lietuvoje tyrimus (1959 m.), taip pat už makromicetų tyrimų plėtotę Lietuvoje (1981 m.). 1960 m. jam buvo pripažintas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. Nepaisant to, kad prof. A. Minkevičius 1963 m. pasitraukė iš tiesioginės veiklos Lietuvos mokslų akademijoje, jis čia ir toliau liko mokslo tarybų nariu, konsultantu, aspirantų vadovu. Vilniaus valstybiniame universitete jis iki gilios senatvės, atsisakęs administracinio darbo, skaitė paskaitas, vadovavo diplomantams ir aspirantams.
Prof. A. Minkevičius buvo plačios erudicijos žmogus, pedagogas ir mokslininkas. Pokario metais, kada Lietuvoje reikėjo kuo greičiau parengti kvalifikuotų įvairių sričių specialistų, prof. A. Minkevičius vadovavo net kelių sričių aspirantams. Todėl jo vadovauti aspirantai parašė ir apgynė kandidatų disertacijas iš fitopatologijos, mikologijos, lichenologijos, bakteriologijos ir net dendrologijos sričių. Prof. A. Minkevičiaus žinios įvairiose botanikos mokslo srityse buvo tokios gilios, kad jis konsultuodavo rašančius ir daktaro (habil.) disertacijas. Prof. A. Minkevičius vien tik fitopatologijos srityje yra parengęs apie 20 mokslo kandidatų, o bendras jo vadovautų ir konsultuotų disertacijų skaičius daug didesnis. Likimas taip susiklostė, kad beveik vienu metu pradėję mikromicetų tyrimus prof. V. Vilkaitis, prof. K. Brundza ir prof. A. Minkevičius intensyviai juos tęsti visi kartu negalėjo. Prof. V. Vilkaitis anksti mirė tremtyje, prof. K. Brundza pasirinko kitas darbo sritis. Likęs vienas prof. A. Minkevičius taip našiai dirbo, kad dabar laikomas fitopatologijos mokslų tėvu Lietuvoje. Jo mokiniai - dabar gerai žinomi Lietuvos mokslo darbuotojai, fitopatologijos ir parazitinių mikromicetų tyrimų srityje: habil. dr. Milda Ignatavičiūtė, prof. habil. dr. Albinas Lugauskas, dr. Irena Puipienė, doc. dr. Danutė Repšienė, habil. dr. Severa Stanevičienė, prof. habil. dr. Mindaugas Strukčinskas, dr. Leonas Šidla, dr. Ona Špokauskienė, prof. habil. dr. Albertas Vasiliauskas, doc. dr. Rožė Žuklienė, doc. dr. Lionginas Žuklys ir kt. Prof. A. Minkevičius yra spaudoje paskelbęs daug mokslo ir populiarių straipsnių, vadovėlių, apibūdintojų, kurie buvo labai naudingi, darant fitopatologijos ir kitokius tyrimus.
Pirmasis A. Minkevičiaus straipsnis buvo paskelbtas 1926 m., o pirmoji publikacija apie parazitinius grybus - 1927 m. Nepriklausomybės metais jis skelbė straipsnius ne tik apie parazitinius grybus. Vertinga tyrimų medžiaga paskelbta Vytauto Didžiojo universiteto darbuose apie Lietuvos samanas - Pradmenys Lietuvos samanų florai tirti (1930-1935 m.), Lietuvos rūdžių floros metmenys (1937 m.). A. Minkevičiaus rūdligių sukėlėjų tyrimai sudarė mokslininko tyrinėtojo veiklos pagrindą. Jau šioje pirmoje monografijoje jis aprašė apie 180 rūdiečių rūšių daugiau kaip ant 300 parazituojamų augalų. Tai buvo tik darbo pradžia, kuri po daugiau kaip 50 metų buvo apibendrinta atskiruose leidiniuose.
Tuo laiku A. Minkevičius kartu su kitais autoriais aktyviai dalyvavo išleidžiant Vadovą Lietuvos augalams pažinti (1934 m.), taip pat Lietuvišką botanikos žodyną (1938 m.).
Ikikarinėje Lietuvoje paskelbtuose jo straipsniuose yra ne tik papildomos medžiagos apie rūdiečius, bet ir gana vertingų duomenų apie kitus parazitinius grybus, apie bakterines ligas, taip pat apie Lietuvos valgomuosius ir nuodingus grybus bei apsaugos nuo augalų ligų priemones.
|
|
Pokario metais prof. A. Minkevičius toliau tęsė rūdiečių grybų tyrimus ir gautus rezultatus skelbė spaudoje. Tuo pačiu metu parengė pirmąjį platų fitopatologijos vadovėlį "Fitopatologijos pagrindai" (1948 m.), taip pat "Grybinės medžių ir krūmų ligos" (1950 m.). Šios knygos mūsų fitopatologams buvo pirmieji platesnių žinių šaltiniai apie augalų ligas ir jų sukėlėjus. Be minėtų stambesnių darbų, spaudoje buvo paskelbti ir kiti siauresni atskiri leidiniai: "Bulvių ir kitų augalų vėžys" (1951 m.), "Svarbesniosios varpinių augalų kūlės ir jų paplitimas Lietuvoje" (1951 m.), "Javų rūdys ir kova su jomis" (1955 m.).
Dendrologų bibliotekos buvo praturtintos svarbiu prof. A. Minkevičiaus leidiniu "Savaime augantieji auginami bei augintini Tarybų Lietuvoje spygliuočiai medžiai ir krūmai" (1954 m.).
Neužmiršti buvo ir seniau pradėti Lietuvos samanų tyrimai. Pirmą kartą Lietuvoje buvo išleistas "Vadovas Lietuvos TSR miškų, pievų ir pelkių samanoms pažinti" (1955 m.). Spaudoje pasirodė didelę paklausą turėjusi knyga "Valgomieji ir nuodingieji grybai" (1957 m., parašyta kartu su J. Mazelaičiu). Vykdydamas Vilniaus valstybinio universiteto užduotis prof. A. Minkevičius 1954-1959 m. tyrinėjo įvairių Lietuvos ežerų fitoplanktoną ir gautus rezultatus paskelbė spaudoje.
Vėlesni prof. A. Minkevičiaus darbai susiję su sodo augalų ligų tyrimais ir publikacijomis, skirtomis sodininkams mėgėjams ir gamtininkams. Spaudoje paskelbtas kartu su bendraautoriais parašytas "Vadovas kovai prieš sodų ligas ir kenkėjus" (1960 m.), kuriame aprašomos vyšnių, serbentų ligos.
Prof. A. Minkevičius yra knygų "Virusinės augalų ligos" (1967 m.), "Vadovas Lietuvos kerpėms pažinti" (1982 m.) bendraautoris.
Ilgą laiką augalų ligų sukėlėjams apibūdinti buvo naudojami kitomis kalbomis išleisti leidiniai. Prof. A. Minkevičius vadovavo kolektyvui, kuris parengė Lietuvos sąlygomis taikomą ir naujais duomenimis papildytą "Vadovą augalų ligoms pažinti" (1970 m.). Kaip bendraautoris, jis dalyvavo rengiant spaudai "Augalų apsaugos darbuotojo žinyną" (1974 m.). Abu šie veikalai padėjo augalų apsaugos specialistams geriau pažinti Lietuvoje auginamų augalų ligas ir jų sukėlėjus. Tačiau vieni iš svarbesnių prof. A. Minkevičiaus darbų yra monografija "Lietuvos TSR rūdiečių grybai" (1982 m.) ir "Vadovas Lietuvos TSR rūdiečiams grybams pažinti" (1984 m.). Pirmame iš šių dviejų leidinių pateikti prof. A. Minkevičiaus rastų 242 rūdiečių grybų rūšių ant 503 augalų rūšių originalūs, taip pat kritiškai įvertinti literatūros duomenys. Šiame darbe prof. A. Minkevičius apibendrino duomenis, kuriuos pradėjo rinkti 1925 m. Tai labai vertingas indėlis pažįstant Lietuvos mikromicetus. "Vadovas Lietuvos TSR rūdiečiams grybams pažinti" yra tarsi pirmojo darbo tęsinys. Tačiau šiame vadove aprašomi ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione, Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ir Vidurio Europos dalyje žinomi rūdiečiai grybai. Tai daryta dėl to, kad ateityje iš kaimyninių respublikų gali išplisti mūsų krašte iki šiol neaptikti šie parazitiniai grybai. Vadove pateiktos kelių šimtų rūdiečių grybų diagnozės ir, kas svarbu, 65 originalūs paties prof. A. Minkevičiaus piešti piešiniai. Tai ne vienintelis leidinys, kurį prof. A. Minkevičius papildė originaliais piešiniais. Šie du leidiniai tai lyg prof. A. Minkevičiaus 60 metų darbo rūdiečių tyrimo srityje konspektas.
Prof. A. Minkevičius redagavo ir kitų autorių leidinius. Jis buvo vyriausias redaktorius leidžiant "Lietuvos TSR floros" I-IV tomus (1959-1980 m.), be to, buvo I tomo bendraautoris. Prof. A. Minkevičius redagavo K. Brundzos leidinį "Lietuvos TSR auginamų augalų parazitiniai grybai" (1961), M. Ignatavičiūtės "Pabaltijo kūliečiai grybai" (1975), S. Stanevičienės "Pabaltijo peronosporiečiai grybai" (1984). Prof. A. Minkevičius redagavo ir Pabaltijo augalų apsaugos konferencijos pranešimus (1959), taip pat Pabaltijo respublikų antrojo simpoziumo mikologų ir lichenologų pranešimus (1963). Prof. A. Minkevičius nuolat dirbo kaip vyriausias Lietuvos mokslų akademijos darbų biologijos mokslų serijos (C) redaktorius. Daug metų prof. A. Minkevičius stropiai peržiūrėdavo kiekvieno autoriaus įteiktą straipsnį ir visada pareikšdavo objektyvias pastabas.
Kai Botanikos institutas pradėjo leisti daugiatomį leidinį "Lietuvos grybai", prof. A. Minkevičius, nepaisant metų naštos, kartu su habil. dr. M. Ignatavičiūte paruošė spaudai du tomus. Tai leidiniai apie Lietuvos rūdiečių grybus (1991, 1993).
Apžvelgus visus prof. A. Minkevičiaus veiklos metus ir darbo rezultatus, tenka pripažinti, kad labiausiai jis yra pasižymėjęs kaip pedagogas. Taip charakterizuoja jį ne tik daugiau kaip 60 metų darbas aukštosiose mokyklose, vadovavimas katedroms ir laboratorijoms, bet ir aspirantų rengimas, nuolatinės konsultacijos ir vadovavimas probleminėms taryboms, konferencijų organizavimas. Jis buvo taktiškas, dėmesingas, sugebantis išspręsti konfliktus, pagarbus ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jauniesiems savo kolegoms.
Likimas lėmė prof. A. Minkevičiui ilgai ir prasmingai gyventi. Jo sukauptas kūrybinis palikimas ilgiems amžiams išsaugos jo atminimą. Nuveiktais darbais domėsis ne tik dabartinės, bet ir po mūsų ateinančios botanikų, botanikos mokslo istorikų ir apskritai biologų kartos.
A. Minkevičius mirė 1998 m. lapkričio 28 d., eidamas 99-uosius metus. Palaidotas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.
|
