Elektros energijos rinkos liberalizavimas Šveicarijoje
Panagrinėkime, kaip elektros energijos rinką žadama atverti Šveicarijoje, kuri, kaip ir Lietuva, nėra ES narė. Čia taip pat nutarta įsteigti nacionalinę tinklų bendrovę ir palaipsniui per 6 metus atverti elektros srovės rinką. Liberalizavimas bus atliktas trimis etapais ir pradėtas anksčiausiai 2001 metais. Rinkos atvėrimo kvota sieks 21 proc., kai ES tuo metu ji turėtų būti 29 proc. Antrame etape rinkos atvėrimo kvota bus 34 proc. Šeštais metais bus trečias (paskutinis) rinkos atvėrimo etapas. Elektros tinklų įmonės įpareigotos perdavinėti elektros tinklais srovę ir sudaryti atitinkamas sutartis su klientais.
Rinkos liberalizavimas Europoje ir elektros
srovės kainos
Privatizavimo ir liberalizavimo variklis yra elektros kaštų ir tarifų mažinimas. Šiame kontekste įspūdingai atrodo Prancūzijos EDF kompanijos siekis mažinti gamybos kaštus per artimiausius trejus metus net 30 proc., o tai šiai kompanijai leis ir toliau sėkmingai veržtis į užsienio rinkas. Žurnale ,,Energiewirtschaftliche Tagesfragen" rašoma, kad naujoje Amsterdamo biržoje 1 kWh galima pirkti tik už 2-4 pfeningus (1 pfen. 2 cnt.). Žinoma, dabar pabrangus naftai ir jos produktams, gali didėti ir elektros kaina rinkoje.
Skandinavijoje pigiausią elektros energiją gamina Norvegija savo hidroelektrinėse. Švedija ir Suomija 1995 m. liberalizavo savo energijos rinkas ir prisijungė prie Oslo srovės "Nord Pool" biržos, kuriai nuo šių metų priklauso ir Vakarų Danija.
ES šalyse intensyviai statomos ekonominiu atžvilgiu patrauklios modulinės termofikacinės jėgainės su dyzeliniais varikliais ar dujų turbinomis. Štai Vokietijoje jau instaliuota apie 5000 nedidelio galingumo BHKW įrenginių su naudojančiais dujas varikliais ir gaminančių elektrą bei šilumą. Dabar ES šalyse termofikacinėse jėgainėse pagaminama apie 10 proc. visos energijos, o iki 2010 m. Europos Komisijos siūlymu tai turi išaugti iki 20 proc. Tačiau jau dabar Danijoje, Suomijoje, Olandijoje šis rodiklis lygus 35-45 proc., o tai rodo šių šalių dėmesį efektyvesnei energijos gamybai, kaštų mažinimui.
|
|
Reikia pasakyti, kad yra ir kritiškai žvelgiančių į tokią tvarką, kainų konkurenciją. Energijos ekspertas A. Patterson savo knygoje ,,Transforming Electricity" nurodo ir galimus elektros rinkos liberalizavimo trūkumus. Jo nuomone, esant privačioms jėgainėms bus sunkiau koordinuoti energijos tiekimą. Prieš liberalizavimą, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje buvo dideli pertekliniai elektros energijos generavimo pajėgumai, kurie užtikrino elektros tiekimą ir ekstremalių situacijų atvejais. Privatizuojant atsisakoma nuo perteklinių pajėgumų, dažnai atleidžiama nemažai darbuotojų ir tai gali neigiamai atsiliepti elektros tiekimo sutarčių sistemai.
Sunki dalia prognozuojama Vokietijos miestų energetikos įmonėms liberalizuotoje rinkoje. Laukiama, kad iš 900 miestų įmonių išliks tik 50-150, tai yra vidutiniškai apie 100. Tačiau Berlyne vykusioje konferencijoje ,,Electricity in Europe 99" užsieniečiai teigė, kad konkurencinėje rinkoje išliks ne daugiau kaip 10 įmonių.
Išvados
Nepaisant skirtingų atskirų Europos šalių energetikos politikų aspektų, galima apibendrintai pateikti kelias išvadas:
1. Parduoti elektros energiją užsieniui rinkose nėra lengva, nes yra didelė pigių elektros srovės gamintojų ir tiekėjų konkurencija. Prancūzijos pavyzdys rodo, kad didžiausias Vakarų Europos elektros energijos gamintojas EDF yra valstybės nuosavybė ir tai nėra kliūtis elektrą eksportuoti.
2. Rinkos liberalizavimas ES eiliniam vartotojui leidžia sumažinti elektros energijos išlaidas ir todėl yra patrauklus, tačiau tam reikia gerai pasiruošti, kad nebūtų padaryta lemtingų klaidų, kurias vėliau bus sunku ištaisyti.
3. Ruošiantis privatizuoti Lietuvos energetikos objektus nepakanka susipažinti su literatūroje pateiktais samprotavimais apie Europos energetikos problemas, bet būtina ir tikriems saviems specialistams gauti reikiamą informaciją tiesiogiai iš šių šalių energetikos atsakingų vadovų.
|
