Valdininkų niekas nesėja ir nesodina, o jie patys dauginasi. J.B. Teorija moko, kad valstybės valdymo hierarchija galėtų būti paprastesnė, mažiau aukštų, visiems aiški ir suprantama. Nerekomenduojama daug valdymo aukštų ir sudėtingų tarpusavio ryšių. O kaip šiuo požiūriu atrodo Lietuvos valstybės valdymo hierarchija? Atsakysime, kad atrodo nesuprantamai. Paradoksas, tačiau kuo mažiau belieka ką šalyje valdyti, baigiantis svarbiausių objektų privatizavimui, tuo didesnės valdymo išlaidos, tuo gausesnė valdininkų armija. Valstybės valdymo išlaidos jau pasiekė apie 800 mln. Lt/per metus ir artėja prie vieno mlrd. Lt/metus. Ir tai vyksta tokiu metu, kai mažėja valstybės reguliavimo ir didėja laisvos rinkos reguliavimo įtaka ir taikoma griežčiausia ekonomija. Pagaliau Lietuvos valstybė yra palyginti nedidelė pagal teritoriją ir gyventojų skaičių, kaip mes benorėtume vaidinti galingą ir turtingą valstybę. Čia, kaip sakoma, viskas ranka pasiekiama, ypač turint galvoje neblogus sovietinius kelius ir dabartinius greitaeigius lengvuosius automobilius, kuriais aprūpinti valdžios pareigūnai. Kaip atsimename, visos vyriausybės žadėjo mažinti valdymo išlaidas ir valdininkų skaičių, tačiau nei viena savo pažadų netęsėjo-ne tik daugėjo valdininkų, bet ir didėjo jų atlyginimai. Vargu ar ką nors padarys šiame tikrai sunkiame bare ir vadinamoji "Saulėlydžio" komisija, vadovaujama niekuo nepasižymėjusio A. Šemetos. Išties, sumažinus valstybės valdymo išlaidas, tarkime, pusiau, susidarytų graži sumelė ir būtų išspręstos tikrai aktualios sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo problemos. Kodėl žlungant pramonės įmonėms atleidžiami darbininkai, inžineriniai-techniniai darbuotojai net neatsiskaičius su jais už darbą, o kodėl negalėtų tapti bedarbiai nežinia kam reikalingi valdininkai? Jie juk gauna nemažas išeitines kompensacijas. Taigi gal reikėtų grįžti vėl prie ministerijų skaičiaus mažinimo. Juk iš esmės ministerijos, kaip sako patys ministrai, niekuo negali padėti, o tik netrukdo įmonėms, verslininkams dirbti. Netrukdyti dirbti galėtų ir perpus mažesnis valdininkų skaičius. Neaptarinėsiu čia aukščiausio valdžios ešelono, kur, kaip galima suprasti, aiškios valdymo hierarchijos ir nusistovėjusių ryšių trūksta. Prezidentūra, Seimas, Vyriausybė neturi visiško valdžios pasidalijimo. Nuolatiniai derinimai Seime, Vyriausybėje, partijų frakcijose, komitetuose, komisijose supainioja, atrodo, aiškius dalykus. Gal šalyje neefektyviai dirbant Seimui, reikėtų pasiremti ne parlamentinės respublikos modeliu, o daugiau Prezidento valdymo sistema, suteikiant jai daugiau teisių ir galių. Atrodo, kuo toliau, tuo labiau to reikalauja besiklostanti šalies valdymo situacija.

Dabar pereikime prie ministerijų. Šiuo metu šalyje funkcionuoja 14 ministerijų (10 vyriausių departamentų), o galėtų gal būti 11 ministerijų ir papildomi departamentai (žr. lent.). Eil. Nr. Esamos ministerijos* Eil. Nr. Siūlomos ministerijos 1 Aplinkos apsaugos 1 Aplinkos apsaugos 2 Finansų 2 Finansų 3 Krašto apsaugos 3 Krašto apsaugos 4 Kultūros 5 Socialinės, sveikatos apsaugos ir darbo 5 Socialinės apsaugos ir darbo 5 Susisiekimo 6 Susisiekimo 6 Švietimo, mokslo ir kultūros 7 Sveikatos apsaugos 7 Teisingumo 8 Švietimo ir mokslo 8 Ūkio 9 Teisingumo 9 Užsienio reikalų 10 Ūkio 10 Vidaus reikalų 11 Užsienio reikalų 11 Žemės ūkio 12 Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų     13 Vidaus reikalų     14 Žemės ūkio     *Rengta pagal abėcėlę. Siūloma sujungti Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijas bei naikinti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją (užtektų departamento, tarkime, prie Vidaus reikalų ministerijos ar pan.). Ministerijų liktų daug mažiau. Pagaliau akivaizdu, kad Lietuvoje apskričių viršininkų administracijos (10 apskričių) yra nebūtinos. Kam jos reikalingos? Niekam. Nebent patiems apskričių valdininkams, tik ne gyventojams. Turint rajonų ir miestų savivaldybių valdymą, galima būtų apsieiti ir be jų. Kaip žinia, yra žemiausia valdymo grandis - seniūnijos, kurios arčiausiai prie žmonių. Dar kartą noriu pabrėžti, kad Lietuvos teritorija sudaro 65,2 tūkst. km2 ir iš Vilniaus lengvai pasiekiamas kiekvienas rajonas, miestas, seniūnija. Lietuvos teritorija daug mažesnė už Rusijos, pagal kurios skirstymą gubernijomis analogiškai buvo įsteigtos šalyje apskritys. Jeigu apskričių egzistavimas yra įrašytas į Konstituciją, tai juk galima ją pakeisti ir neužsikrauti sau balasto. Turime gyventi pagal išgales. Taip kalbėjo ir naujasis Premjeras. Tad kodėl negyvename pagal išgales valdant valstybę? Kodėl visaip teisiname ir auginame valdininkų armiją? Jos mažinimas padėtų išspręsti šalyje daug skaudžių problemų.