Vargas dėl statistikos
Kodėl rūpi kalbėti apie mokslo statistiką? Štai akad. Benedikto Juodkos pastebėjimai. Būnant nuo 1992 m. Lietuvos MA prezidentu jam daug tenka važinėti po pasaulį, įvairiomis progomis atstovauti Lietuvos mokslo ir studijų reikalams, operuoti skaičių kalba. Tačiau norėdamas gauti informacijos apie šias sritis, prezidentas tvirtina nuolat atsidurdavęs keblokoje padėtyje: įvairios institucijos pateikia skirtingus duomenis apie tuos pačius dalykus. Prieš kelerius metus grįžęs iš vienos kelionės neapsikentęs akademikas paskambino Lietuvos statistikos departamento direktoriui Petrui Adliui prašydamas atsakyti, kuriais duomenimis tikėti - Statistikos departamento ar Mokslo ir studijų departamento? Akivaizdu, jog mokslo ir studijų statistiką būtina unifikuoti, kad ji būtų vertinama bent jau pagal tuos pačius tarptautinius kriterijus, o duomenys galėtų būti palyginami su užsienio šalyse naudojamais. Kitaip sakant, būtina kuo greičiau pereiti prie Europos šalyse įprastų reikalavimų. Aukštosioms mokykloms reikia statistikos apie studijų sritis, apie studentų skaičių, sudėtį ir studijų programas. Žodžiu, jau pats šis faktas, kad prie vieno ir labai ilgo stalo susėdo aukštųjų mokyklų, mokslo institucijų ir statistikos reikalų profesionalai, rodo, kad pats laikas spręsti bendras ir seniai pribrendusias problemas.
Gera proga priminti, jog praėjusiais metais Lietuvos statistikos departamentas minėjo savo 80-metį. Šiam įvykiui pažymėti Lietuvos MA vyko didelė tarptautinė konferencija, kurioje dalyvavo Eurostato generalinis direktorius, Pasaulinės statistikos institucijos ir kitų institucijų vadovai. Konferencija parodė, kad Lietuvos statistika vis tik pereina į europines dimensijas, ir pasaulis tą pastebi. Tad yra vilčių, kad netrukus galėsime naudotis ne departamento ir ne lietuviškąja, o europietiškus reikalavimus atitinkančia statistika, kurią galėsime rasti ir pasaulio statistikos dokumentuose.
Tačiau kol viso to šiandien turime toli gražu nepakankamai, pakalbėkime apie dabartinius mūsų statistikos sunkumus. Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas pasiskundė, kad įvairūs departamentai į aukštąsias mokyklas siunčia įvairiausias statistinių duomenų rinkimo formas, reikalauja jas užpildyti ir šitaip kartais supainioja visą studijų srities statistiką. Pasirodo, net duomenimis apie studentų tautybes pasikliauti reikėtų su tam tikromis išlygomis, nes vienas departamentas tenkinasi tik duomenimis apie pirmo kurso studentus, kitas reikalauja duomenų iš visų kursų. Net studentų skaičius tampa tam tikra problema. Tad iš tiesų gal reikėtų pasikliauti Statistikos departamento taikoma metodika, tik gal ją kiek reikėtų pakoreguoti?
Kaip sunku susikalbėti, parodė ir pats renginys Klaipėdos universitete. Vieni prelegentai įsivaizdavo, jog susirinkta diskutuoti apie tai, kokios statistikos reikia mokslui. Lietuvos statistikos departamento direktorius P. Adlys buvo kitos nuomonės: ne, susirinkome tam, kad aptartume, kokios reikia mokslo ir studijų statistikos. Reikia tarptautinėms organizacijoms, Lietuvos visuomenei, pagaliau pačioms mokslo ir studijų institucijoms. P. Adlys pripažino, jog šiandien daugiau ar mažiau patikimų duomenų, makroekonomikos rodiklių galima pateikti apie ūkio, prekybos ir kt. veiklos sritis. O apie mokslo statistiką labai nedaug ką galime pasakyti. Nepasiseka atsakyti net į visus tarptautinių organizacijų (UNESCO, ISD, Eurostat ir kt.) klausimynus.
Europos Sąjungoje galioja susitarimas: visus statistikos duomenis tarptautinėms institucijoms teikia šalies nacionalinės statistikos tarnybos. O duomenis rinkti gali įvairios institucijos, bet svarbu, kad tie duomenys būtų suderinti, aprobuoti centrinės statistikos institucijos. Vadinasi, per Lietuvos statistikos departamentą tie duomenys (suderinti ir aprobuoti) gali būti pateikiami ir kitoms šalims bei tarptautinėms organizacijoms.
Problemų ir tam tikro nesusišnekėjimo ganėtinai daug. 1999 m. pradžioje, pasak P. Adlio, mokslo tiriamuosius darbus Lietuvoje dirbo 115 institucijų (29 valstybiniai mokslo institutai, 19 aukštųjų mokyklų bei institutų prie jų ir t. t.). Moksline veikla buvo užimta daugiau kaip 15 tūkst. darbuotojų (daugiau kaip trečdalį sudarė mokslininkai, kurių apie 70 proc. dirbo aukštojo mokslo sektoriuje).
Statistikos departamentas surinko duomenis ir iš verslo institucijų, kurios skiria lėšų mokslui arba užsiima moksline veikla. Tokių institucijų registre įregistruota 150, tačiau duomenis departamentui pateikė tik 29. Pagal gautuosius duomenis 1998 m. mokslinei tiriamajai veiklai buvo skirta 251 mln. Lt. 74 proc. sudarė valstybės biudžeto lėšos, 17 proc. - užsakovų lėšos ir 9 proc. - kitų šaltinių lėšos (tarptautinės programos ir pan.).
Kuo labiau išsivysčiusi valstybė, tuo daugiau dėmesio mokslui
Beveik lygiomis dalimis išlaidos pasiskirstė fundamentiniams (47 proc.) ir taikomiesiems mokslams (43 proc.). Eksperimentiniams darbams išleista apie dešimtadalis lėšų. Tai daug ar mažai? Lyginkime su šalies BVP. Lietuvoje išlaidos mokslui 1998 m. sudarė apie 0,57 proc. BVP, Latvijoje - 0,23 proc., Estijoje - 0,53 proc. Austrijoje, Norvegijoje tie rodikliai buvo apie 2 proc. BVP, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje buvo gerokai daugiau negu 2 proc., o Švedijoje siekė kone 4 proc. Išvada akivaizdi: kuo labiau išsivysčiusi valstybė, tuo daugiau dėmesio skiria mokslui. O gal todėl tos valstybės ir išsivysčiusios, kad deramą vietą skiria mokslui? Beje, tai jau "Mokslo Lietuvos", o ne gerbiamo P. Adlio klausimas ir savaime besiperšanti išvada.
Išlaidos mokslui pagal socialines kryptis
Ko reikėtų, kad Lietuvoje turėtume geresnę mokslo statistiką? P. Adlys pripažino, kad tiek jo vadovaujamam Statistikos departamentui, tiek kitoms institucijoms dar reikėtų gerokai pasitempti. Kai kitų valstybių ekspertai rengiasi apsilankyti LR Seime, Vyriausybėje, tai dažniausiai prieš tai apsilanko Lietuvos statistikos departamente, kur susirenka visus metraščius, duomenis ir pan. Tačiau iš mokslo srities tuose statistikos metraščiuose ne kažin kiek tų duomenų randa. Kodėl duomenų pateikiama mažai arba jie yra pateikiami, bet nevisiškai tikslūs?
Matyt, viena priežasčių, kad tie renkami duomenys ne visada atitinka Europos Sąjungos reikalavimus ir klasifikacijas. Pagaliau ne visos mokslu užsiimančios institucijos skuba tuos duomenis pateikti. O ir tos, kurios pateikia, duomenų negrupuoja pagal atitinkamas klasifikacijas arba pateikia ne pagal visas. Štai statistikai prašo duomenų apie išlaidas mokslui pagal socialines kryptis. Net kai kurių mokslo institutų atsakingi vadovai mėgina teisintis: girdi, jie tokios apskaitos netvarko. O turėtų tvarkyti. Statistikos departamente yra klasifikatoriai, ir institutai juos turėtų įsigyti - klasifikacinė apskaita privaloma.
Apie paslaptis
tikras ir tariamas
Statistikos departamentas kartais susiduria su gana dideliu verslo institucijų pasipriešinimu. Jos vengia teikti duomenis, mėgindamos teisintis esą tai firmos paslaptis. Įdomiausia, jog tokių paslapčių, pasirodo, turi ir aukštosios mokyklos. Ypač jeigu jos gauna papildomų lėšų iš |
|
tarptautinių programų ar kt. šaltinių, tai labai nenoriai tuos duomenis pateikia statistikai, vertina tą domėjimąsi kaip kėsinimąsi į jų paslaptis. Todėl, P. Adlio nuomone, patikimų duomenų apie išlaidas mokslui, švietimui ir neturime. Patikimus duomenis pasiseka gauti tik apie finansavimą iš biudžeto, o ką aukštosios mokyklos gauna iš tarptautinių programų, labdaros - šių duomenų kartais nė su žiburiu jokiose ataskaitose nerasi. Užsienio šalyse kruopščiai fiksuojami net tėvų įnašai, dovanos aukštosioms mokykloms, ir tie duomenys statistikoje atsispindi, pateikiami net iki makrolygmens. Tačiau Lietuvos universitetuose kažkodėl vyrauja įsitikinimas, kad apskaitoje turi būti pateiktos tik biudžeto lėšos.
Mokslo rezultatai neatsispindi statistikoje
Prasti popieriai dėl mokslo rezultatų statistikos. Reikėtų vieningos informacinės sistemos, kuri atitiktų vieningus Europos ir kitų tarptautinių institucijų statistikos reikalavimus. Reikia kaupti oficialiosios ir žinybinės statistikos, net atskirų tyrimų duomenis. Štai bibliometrinių duomenų bazė Lietuvoje arba nepanaudojama, arba ji nepakankama. Tą patį galima pasakyti apie kiekvieną mokslo sritį ir kiekvieną mokslo srityje dirbančią personą. Pamėginkite mūsų statistikoje rasti duomenis apie bet kurio mokslo darbuotojo straipsnius, skaitytus pranešimus, išleistas knygas ir pan. O juk šie duomenys renkami ir kaupiami visose civilizuotose šalyse.
Kitas klausimas, kas tokią statistikos duomenų bazę turėtų kurti? Praktiškai tai būtų pradiniai duomenys ir juos turėtų kaupti, pasak P. Adlio, institucija, kuri pati yra susijusi su mokslo raida, gali daryti įtaką mokslui. Statistikos departamentas šios institucijos duomenis turėtų gauti suvestinėse, o juos apibendrinęs departamentas skelbtų metraščiuose ir teiktų visuomenei bei tarptautinėms organizacijoms. Kokia konkreti institucija turėtų tą statistinių duomenų bazę kaupti, p. P. Adlys neįvardijo, nors ir pabrėžė, kad kiekvienoje mokslo įstaigoje turėtų būti derama apskaita.
Tikriausiai praverstų išleisti žinyną (Statistikos departamento vadovas užsiminė, jog galima būtų išleisti ir savo institucijos lėšomis), kuriame būtų visi mokslo statistikos apibrėžimai, klasifikacijos ir t. t. Kalbant apie mokslo statistikos reikalus, tikriausiai reikėtų apibrėžti ir finansavimo klausimus. Gal ne iš biudžeto lėšų reikėtų šią sritį plėtoti, nes juk yra ir kitų šaltinių. Europoje formuojami struktūriniai ir kitokie fondai, gal įmanoma gauti iš jų finansavimą?
Suskaičiuoti dėstytojus sunkiau nei čigono bites
Jeigu studentus aukštosiose mokyklose dar pavyksta suskaičiuoti, tai apie darbuotojų kontingentą to pasakyti neįmanoma. Vieni dirba visą darbo dieną, kiti - tik dalį. Yra europiniai reikalavimai, kaip tuos dalykus skaičiuoti. Apskritai Europos klasifikacijoje yra net 9 kategorijos aukštųjų mokyklų darbuotojų. Bet daugelis mūsų aukštųjų mokyklų tokių skaičiavimų neatlieka.
Apie inovacinę veiklą, kaip vieną iš mokslinės veiklos rezultatų. Statistikos departamentas išplatino 1200 anketų ir pamėgino rinkti šios veiklos duomenis. Atsiliepė 612 įmonių, iš jų tik pusė tikino turėjusios inovacijų. Vargu ar tai patikimi rodikliai. O jie labai reikalingi - apie technologines inovacijas, technologiškai naujus, patobulintus gaminius ir pan. Jeigu mūsų statistikos duomenys viso to neatspindi, tai ne kažin koks ir mūsų valstybės įvaizdis. Nors kartais statistikus ir kaltina, kad jie "pagražina" esamą padėtį, bet inovacinės veiklos srityje to pagražinimo nesijaučia. Galima spėti, kad iš tikrųjų padėtis geresnė, negu atsispindi statistikoje.
Lietuvoje šiandien statistikos duomenų kaupimo srityje yra kaip pagal posakį - Mataušas nežino, ką daro Alaušas - įvairios institucijos renka tuos pačius duomenis.Užsieniečiai stebisi. Reikėtų tuos darbus derinti. Statistikos departamento nuostata tokia: jeigu aukštoji mokykla rodo iniciatyvą ir renka duomenis apie visą Lietuvos mokslą, tai reikėtų vieno: susėsti kartu su Statistikos departamento darbuotojais ir aptarti to darbo metodiką, vertinimo kriterijus ir pan. reikalavimus. Tada to darbo autorius ir tos mokyklos darbas įgytų optimaliosios statistikos rangą. Tik reikia, kad tos veiklos būtų norima imtis.
Apie alternatyviąją statistiką
Kartais išreiškiama abejonių dėl oficialiosios statistikos pateikiamų duomenų, bet kuo tas abejones autorius grindžia, ką reikėtų geriau padaryti - nepasiūlo. Jeigu abejonės bus grindžiamos skaičiavimais, pateikiami pasiūlymai, alternatyvos, kaip reikėtų daryti geriau, kad rodikliai tiksliau atspindėtų esamą padėtį, tai tokius darbo rezultatus Statistikos departamento direktorius P. Adlys žada su dėkingumu priimti.
Direktorius pripažino, jog statistinių duomenų lyginimas su kitų šalių rodikliais nėra toks jau paprastas dalykas. Skaičiuojant makroekonomikos rodiklius, BVP tenka skaičiuoti arba pagal einamąjį kursą, arba pagal perkamosios galios paritetą. Su dideliais sunkumais pereinamuoju laikotarpiu susiduria visos šalys. Rezultatų paklaidos neišvengiamos, tačiau svarbiausia, kad teisingai būtų parodomos tendencijos.
Reikia pasakyti, kad vietoj kelionės į užsienį Statistikos departamento direktorius P. Adlys pasirinko būtent tą mokslo statistikai skirtą renginį Klaipėdoje. Jis ne sykį pabrėžė: labai svarbu, kad pačios mokslo ir studijų institucijos būtų suinteresuotos turėti tikslią statistiką. Tada šios srities veikla greičiau prilygs ir jai keliamiems tarptautiniams reikalavimams.
Žodis statistikos
duomenų vartotojui
Vienas pagrindinių mokslo statistikos duomenų vartotojas ir kaupėjas yra Mokslo ir studijų departamentas prie Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos. Šio departamento Mokslo skyriaus vedėjas Linas Vingelis patikino, jog departamente pakartotinai rinkti tų pačių statistikos duomenų nesiimama. Anketose dėmesys skiriamas tiems statistikos, ypač operatyvaus pobūdžio, duomenims, kurių nerenka Statistikos departamentas. Kalbant apie mokslinę produkciją, tarptautinius mokslininkų mainus, personalą Mokslo ir studijų departamentas apsiriboja tik bendriausiais skaičiais - darbuotojų, mokslo darbuotojų, mokslininkų. Nesigilinama net į amžių, lytį, nes tuo užsiima oficialioji statistika. Dubliuojami tik svarbiausi duomenys apie personalą ir finansavimą, nes šių duomenų departamentui reikia kiekvieną dieną. Įvairioms valstybės valdymo institucijoms duomenų prireikia jau sausio, vasario mėn., o Statistikos departamentas savo metraščius gali pateikti tik vasarop.
Suprantama, kad institucijas baugina kiekviena anketa, kurią reikalaujama užpildyti. Tačiau Mokslo ir studijų departamento atstovas užtikrino, jog visų jų anketų formuluotės ir sudėtinės dalys yra derinamos su Statistikos departamentu. Jau rengiama informacinė sistema, kuri mokslo ir studijų institucijas sujungs į bendrą visumą. Bus panaudotas esamas mokslo ir studijų institucijų įdirbis, numatyti būdai, kaip informaciją apibendrinti ir pateikti vartotojams. Teikiamos informacijos formatai, struktūra, terminologija, reglamentai bus derinami su Statistikos departamentu. Tokios sistemos sukūrimas turėtų palengvinti mokslo institucijų veiklą, neliktų daugelio duomenų rinkimo ir kaupimo būtinybės. Bus naudinga ir Statistikos departamentui, kuris gaus tam tikrus operatyvios informacijos duomenis.
L. Vingelis patikino, jog departamentas suinteresuotas, kad jo rengiama informacija atitiktų tarptautinius reikalavimus ir kad ateityje Europos statistikos žurnaluose apie Lietuvą nebūtų tuščių eilučių.
(bus daugiau)
|
