Prieš keletą savaičių Lietuvą pasiekė išsamus straipsnis “Apie Liubomirą Liucinovičių Kulviecą”, kurį Ukrainos ir Rusijos mokslininkai A. N. Bogoliubov, I. A. Tiulina ir V. N. Činenova paskelbė Rusijos mokslų akademijos leidinyje “Issledovanija po istorii fiziki i mechaniki” (“Fizikos ir mechanikos istorijos tyrinėjimai”), Sankt Peterburgas, 1999. Penkių puslapių straipsnyje pristatyta trumpa profesoriaus L. Kulvieco biografija, analizuojami jo moksliniai darbai, yra fotografija. Pagal tai, kada leidinyje pristatyti darbai atlikti ir atspausdinti (1995-1997), matyti, kad medžiaga kelerius metus vėluoja. Be to, pažymėta, kad straipsnis apie L. Kulviecą parašytas, parėmus Rusijos humanitarinių mokslų fondui. Dėl to dar maloniau skaityti labai palankius aukšto įvertinimo žodžius apie vilniškį profesorių. Vilniaus pedagoginio universiteto Teorinės fizikos katedros profesorius L. Kulviecas mirė prieš 5 metus – 1995 m. sausio 7 d. Dėl materialinių priežasčių pavėlavęs nekrologą atstojantis tarptautinis L. Kulvieco mokslinių darbų įvertinimas jau tapo istorijos savastimi.

Taigi straipsnio autoriai pažymi, kad L. Kulviecas tyrinėjo klasikinės mechanikos aksiomatiką, analizavo svorio, laiko, greičio, pagreičio sąvokas. Jis kūrė tikslią teorinės mechanikos aksiomatizuotos sistemos schemą, gausiais pavyzdžiais parodė daugelio mechanikos vadovėlių autorių pagrindinių to mokslo sąvokų ir aksiomų įtraukimo alogiškumą. Autoriai tvirtina, kad L. Kulviecui pavyko atsakyti į klausimą: ar laikas matuojamas judėjimu, ar judėjimas – laiku? Jis kūrybiškai papildė formaliosios logikos teorinį pagrindą - Tarskio mereologiją. L. Kulvieco darbai yra gilus klasikinės mechanikos aksiomatikos tyrimas. Pabaigoje autoriai nurodo 7 svarbiausius L. Kulvieco darbus. Du jų paskelbti Rusijos MA leidiniuose, vienas – Maskvos universiteto darbuose, taip pat kandidatinė disertacija “Svorio sąvokos raida klasikinėje mechanikoje”, vienas straipsnis “Lietuvos matematikos rinkinyje”. Paskutinieji nurodyti svarbūs L. Kulvieco darbai buvo atlikti jau nepriklausomoje Lietuvoje. Tai 1991 m. Vilniuje autoriaus lėšomis rusų kalba išleista monografija “Laiko sąvoka ir klasikinės mechanikos pagrindai” ir VPU Fizikos fakultete 1994 m. nedideliu tiražu lietuvių, rusų ir vokiečių kalbomis išleistas leidinys “Iš fizikinių dydžių darybos problematikos”. Taigi mokslinis darbas gali būti pripažintas vertingu ir tarptautiniu lygiu nepriklausomai nuo to, ar jis pasirodė kieno nors pavadintoje “prestižinėje” literatūroje.

Aptarto straipsnio apie L. Kulviecą autoriai teigia, kad jis užima ypatingą vietą (pabraukta aut.) mechanikos istorijoje. Galima pridurti, kad per beveik 67 gyvenimo metus L. Kulviecas išleido 10 knygų, paskelbė per 100 straipsnių, analizavo įvairių tautų mokslininkų darbų originalius tekstus, parašytus 12 kalbų. Jo nagrinėtas problemas pasaulyje tyrinėja labai nedaug mokslininkų. Lietuvoje L. Kulviecas toje srityje buvo vienas.

Šių eilučių autoriui teko daug metų dirbti su L. Kulviecu vienoje katedroje ir pabuvoti ne vienoje jo paskaitoje. Visos jos buvo savitos, labai logiškos ir nuoseklios, skaitytos be jokio popierėlio, o pats lektorius išsiskyrė ypatinga elegancija.