Simpoziumo programos tęsinys - studentijos forumas Klaipėdoje

Birželio 25-26 d. XI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo dalis renginių persikels į Klaipėdą. Apie tai pasakoja SOCRATES / ERASMUS programos koordinatorė dr. Jolanta VAIČIŪNAITĖ.

Birželio 26 d. Klaipėdos universitete bus surengta ES ERASMUS programos konferencija “ERASMUS Lietuvoje – tai kelias į mokslo žinių Europą”. Renginys vyks kaip XI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo programos dalis, o pagrindinis dėmesys bus sutelktas į studentiją. Tai bus ERASMUS programos antrojo etapo Lietuvoje pradžia.

Kad būtų aiškiau, prisiminkime, koks buvo pirmasis šios programos etapas?

1998 m. lapkričio 1 d. Lietuva ir kitos Baltijos valstybės buvo pakviestos dalyvauti ES SOCRATES programoje. Ši programa apima visas švietimo sistemos grandis, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir baigiant suaugusiųjų švietimu. Šios programos ERASMUS paprogramė skirta aukštajam mokslui. Pirmasis etapas tęsėsi iki 2000-ųjų metų pradžios, o dabar pradėtas antrasis etapas. Konferencijos Klaipėdoje metu bus kaip tik aptariama Lietuvos studentų studijų Europos Sąjungos šalių universitetuose patirtis. Svarbiausi renginio dalyviai bus studentai, kurie 1999-2000 m. studijavo arba šiuo metu dar tęsia studijas ES ir kitų pasaulio valstybių universitetuose. Iš viso pagal ERASMUS programą, šiems mokslo metams buvo numatyta į Europos Sąjungos šalių universitetus išsiųsti 432 studentus.

Apie konkretų studentų dalyvavimą konferencijoje, taigi ir simpoziume, mes dar kalbėsime, o iš pradžių gal žodį kitą pasakytumėte apie plenarinio posėdžio dalyvius?

Pakvietėme dalyvauti Atviros Lietuvos fondo Studijų informacijos centrą, kurio dėka mūsų studentai gali studijuoti JAV. Plenariniame posėdyje pranešimus skaitys Klaipėdos universiteto rektorius prof. Stasys Vaitekūnas ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Rolandas Pavilionis, kuris yra ir Europos universitetų rektorių konferencijos komiteto narys. Intriguojanti ir R. Pavilionio pranešimo tema: “Lietuvos jaunimas: patriotai ir – ar europiečiai?” Kviečiamas Europos Komisijos atstovas, kuris, matyt, pristatys tolesnes gaires aukštojo mokslo integracijos srityje. Kviesime dalyvauti ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko aparato kanclerį dr. Petrą Auštrevičių. O studento akimis apžvelgs problemą – ką dar reikia padaryti, kad mūsų studentai galėtų geresnėmis sąlygomis studijuoti užsienio universitetuose – Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Svajūnas Jakutis. Šiuo metu kai kurių pranešimų temos derinamos, tad apie jas bus galima pranešti vėliau. Mano pačios pranešimo tema – “Studentų vaidmuo, įgyvendinant esminius ERASMUS programos uždavinius”.

Taip pat numatome parodyti dokumentinį filmą apie pirmąjį tarptautinį ERASMUS programos renginį Lietuvoje – tarptautinius dirigavimo kursus Vilniuje. Šio filmo režisierė - Lietuvos muzikos akademijos magistrantė Ingrida Dubinskaitė.

Galima pridurti, kad minėtiems ERASMUS dirigavimo kursams, dalyvių ir rengėjų įspūdžiams “Mokslo Lietuva” skyrė kone pusę savo laikraščio numerio (Nr. 5). Tačiau ar tik studentus kviesite į renginį, taip norėdami atjauninti simpoziumo dalyvių sudėtį?

Ne visai taip. Pakviesime dalyvauti, ir ne vien klausytojų teisėmis, dėstytojus, profesūrą. Jų požiūris taip pat labai svarbus. Manome, jog atvyks ir svečių iš Maltos. Mat ši šalis šiemet, kaip ir kai kurios kitos ES asocijuotos valstybės, įsitraukia į ERASMUS programą ir jau dalyvauja jos veikloje, tiesa, iš pradžių svečių teisėmis.

Ar reikia suprasti, kad jau bus mokomasi iš lietuviškos patirties ir būtent simpoziumo renginys Klaipėdoje tam pasitarnaus?

Visiškai teisingai.

Kiek matyti iš programos, įdomūs renginiai numatyti sekcijose?

Sekcijose vyks diskusijos, kurių tema “Tarpkultūrinio bendradarbiavimo stiprinimas plėtojant tarptautinius studentų mainus”. Numatytos 6 sekcijos. Vienoje iš jų bus apibendrinta Lietuvos studentų patirtis, įgyta Vokietijoje ir Austrijoje. Diskusiją ves Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Asta Radzevičienė. Diskusijoje dalyvaus, suprantama, studentai, kurie studijavo Vokietijos ir Austrijos universitetuose.

Antra sekcija vadinsis “Kas geriau – konservatyvumas ar laisvė studijų procese?” Diskusiją ves Lietuvos muzikos akademijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja dr. Laima Bakienė, o dalyvaus Belgijoje, Olandijoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje studijavę mūsų studentai.

Trečia sekcija “Studijos Prancūzijoje – nauda Lietuvai”. Vadovaus Vilniaus universiteto atstovė Rima Masiulienė, o diskutuos studijavusieji Prancūzijoje. Ketvirtoji diskusijų tema – “Studijuoti ar ne Skandinavijoje?” Vadovaus Vytautas Kriščiūnas (Klaipėdos universitetas). Dalyvaus studentai, galėję studijuoti Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje.

Penkta sekcija – “Studijos Pietų Europoje: daugiau išbandymų ar pranašumų?” Diskusiją ves Lietuvos žemės ūkio universiteto atstovas dr. Raimundas Rukuiža. Savo argumentus dėstys studentai, patyrę studijų Graikijos, Italijos, Ispanijos, Portugalijos universitetuose ypatumus.

Šešta sekcija vadinsis “Amerikoje ir Lietuvoje įgyjamų žinių ir įgūdžių netapatumas – ar tai skirtingos socialinės realybės pasekmė?” Ves Atviros Lietuvos fondo Studijų informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė. Dalyvaus studijavusieji JAV.

Visose šešiose sekcijose diskutuojantys turės pasirengti bendrai sekcijų diskusijai “Ką studentija įrodė ir dar turi įrodyti Europai, Amerikai ir Lietuvai?”, kurią ves dr. Vaidotas Viliūnas, Kauno technologijos universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas. Bus mėginama pristatyti kiekvienos sistemos privalumus bei trūkumus, palyginti visa tai su mūsų šalies aukštojo mokslo sistemos patirtimi. Tai bus atviras studentijos forumas, diskutuojant su auditorija, o dalyvaus visų šešių sekcijų atstovai.

Čia norėčiau įsiterpti su klausimu: kaip numatote suvaldyti tokią gana sudėtingą – kaip man atrodo – diskusiją? O gal tiesiog iš sekcijų atrinksite aktyviausius ir geriausiai pasirengusius diskutuoti?

Geriausiai pasireiškę sekcijose studentai bus pakviesti diskutuoti bendroje diskusijoje. Tame atvirame forume kartu su auditorija mėginsime ne tik lyginti studijas skirtingose Europos Sąjungos šalyse, bet ir palyginti du žemynus – Europą ir Ameriką. Paieškosime studijų proceso panašumų ir skirtumų. Paprašysime, kad studentija teiktų siūlymus mūsų šalies Vyriausybei “iš apačios”, pvz., ką reikėtų keisti mūsų universitetų studijų procese, norint daugiau pritraukti studentų iš Europos Sąjungos šalių?

Ar neišeis taip, kad tos įvairios patirties klausytojai pasijus tarsi kokioje minčių ir idėjų mišrainėje? Kad to neatsitiktų, reikia mentoriaus, labai stipraus diskusijų vadovo, kuris įstengtų visą tą jau turimą patirtį apibendrinti.

To bendro diskusijų forumo apibendrinimą padarys ir tam tikras išvadas pamėgins suformuluoti Vilniaus universiteto Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas, Lietuvos ERASMUS komiteto pirmininkas Algimantas Lipinaitis. Gal pavyks pateikti ir rekomendacijas dėl tolesnio aukštųjų studijų proceso pertvarkos Lietuvoje. Mūsų siekis – kad studijos Lietuvoje taptų patrauklesnės ne tik Lietuvoje studijuojantiems, bet ir iš Europos Sąjungos valstybių atvykusiems, kurie čia pageidautų studijuoti.

Žodžiu, Klaipėdos universitete vyksiančiame Pasaulio lietuvių simpoziumo renginyje turėtume išvysti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentijos atstovus – tai bus nacionalinio lygmens studentijos forumas. Manau, jog šios diskusijos su studentais būtų labai naudinga pasiklausyti apskritai visų aukštuoju mokslu besirūpinančių šalies institucijų atstovams.

Ar į šį Lietuvos studentijos forumą nevertėtų pakviesti ir kitų šalių studentus, juk daug jų studijuoja Lietuvoje?

Mes būtinai juos pakviesime. Norime, kad jie į mūsų studijų sistemą pažvelgtų kaip užsieniečiai.

Labai įdomu. Esu tikras, kad šiuo ERASMUS renginiu Klaipėdoje simpoziumo dalyviai tikrai nenusivils. Tačiau įdomu sužinoti, kurie mūsų universitetai aktyviausiai reiškiasi tarptautinėje studentų mainų, t. y. ERASMUS, programoje.

Pirmauja Vilniaus universitetas, toliau Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o trečia vieta šiandien tektų Kauno technologijos universitetui. Kitos aukštosios mokyklos, pvz., Lietuvos žemės ūkio universitetas ar Lietuvos muzikos akademija, yra gerokai mažesnės, tad nieko stebėtino, kad jos mažiau siunčia ir studentų į kitas šalis. Tačiau niekas netrukdo visoms mokykloms aktyviai įsitraukti į diskusijas minėtais klausimais simpoziumo renginyje Klaipėdoje.

Natūralu, kad daug VGTU studentų renkasi studijas Vokietijoje, kadangi nuo seno šioje valstybėje didžiulis dėmesys skiriamas technikai ir technologijų mokslams. Todėl VGTU atstovė ir vadovaus diskusijai apie mūsų studentų patirtį Vokietijoje ir Austrijoje. KTU daug glaudžių ryšių užmezgęs su Skandinavijos šalių universitetais. Nepaisant to, būtent Klaipėdos universiteto atstovų paprašėme vadovauti diskusijai apie studijas Skandinavijos universitetuose. Mintis paprasta: būtent Klaipėda yra Lietuvos vartai į Šiaurės Europą, Skandinavijos valstybes.

Kokio diskusijų rezultato, jeigu taip galima pasakyti, tikitės?

Tokio lygmens konferencija kartu su Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumu Lietuvoje rengiama pirmą kartą. Reikia manyti, kad ir ne paskutinį. Studentai, išgirdę, jog kviečiami dalyvauti simpoziume ir atvirai diskutuoti su akademinio mokslo atstovais, išeivijos mokslininkais, labai entuziastingai priėmė šią žinią. Gana entuziastingai sutiko talkinti organizuojant šį renginį visų Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinių ryšių skyriai. Taigi ačiū jiems.

Išties per ERASMUS programos renginį akademinio mokslo atstovai ir studentija gauna nepaprastai puikią galimybę diskutuoti mūsų valstybei labai svarbiu klausimu – dėl Lietuvos aukštojo mokslo spartesnės integracijos į Europos Sąjungos studijų sistemą. Kitaip sakant, dėl Lietuvos aukštojo mokslo ateities. Tačiau kaip šią plačios diskusijos galimybę pavyks įgyvendinti praktiškai, matyt, priklausys jau ne tik nuo ERASMUS konferencijos rengėjų.

Tai forumas, kuriame – mes tikimės – pasireikš skirtingų kartų ir skirtingų gyvenimo patirčių požiūriai į Lietuvoje ir už mūsų šalies sienų vykstančius pokyčius. Ir pati studentija galės pasidalyti savo jau tam tikra tarptautinio bendradarbiavimo patirtimi, kurios jau spėjo įgyti. Labai svarbu tą patirtį skleisti kuo plačiau.

Man atrodo, kad kai kurie akademinės srities atstovai gana rezervuotai sutiko žinią apie pageidavimą Mokslo ir kūrybos simpoziumą susieti su ERASMUS programos renginiu. Svarbu suvokti, kad visos tarptautinės ES programos – tai bendra aukštojo mokslo sistemos grandis, kuri yra labai svarbi pertvarkant apskritai visą aukštojo mokslo sistemą Lietuvoje pagal Europos Komisijos keliamus reikalavimus.

Ką besakytume, per 10 nepriklausomybės metų Lietuva sugebėjo nužengti tokį kelią, kad organizuodama XI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą ji pajėgi akivaizdžiai pademonstruoti, jog per tuos metus mūsų šalis tapo išties savarankiška valstybė, norinti ir sugebanti integruotis į europines struktūras, įgyvendinti ES prioritetus Lietuvos aukštojo mokslo srityje.

Tikriausiai jaunimo nelenksite tik diskutuoti? O kur linksmoji dalis?

Diena baigsis vakarone “Pabūkime kartu”. Ją imasi surengti Klaipėdos universiteto Menų fakultetas kartu su dekanu doc. Vytautu Alensku. Jis yra puikus studentų švenčių “Gaudeamus” organizatorius Lietuvoje.

Tikėsimės, kad ir vyresnio amžiaus simpoziumo dalyviai išlaikys sunkią renginių ir diskusijų dienos įtampą, išsaugos bent kiek energijos ir vakaronei. To ir palinkėkime būsimiesiems renginio Klaipėdoje dalyviams.