Mūsų pašnekovė - Kauno verslo kolegijos įsteigėja ir direktorė Eugenija VAGNERIENĖ. Kauno aukštesniojoje technologijos mokykloje SOCRATES/ERASMUS programos renginyje diskutuota apie kreditų perkėlimo sistemos dalykus, todėl per pertrauką ir pašnekovei užduotieji klausimai daugiausia sukosi apie jos vadovaujamos Verslo kolegijos dalyvavimą šios programos veikloje. Kolegijos patirtis gali būti įdomi ir vertinga taip pat ir kitoms šalies aukštesniosioms mokykloms, kurių dalis jau šiemet naujuosius mokslo metus pradės kaip neuniversitetinės aukštosios mokyklos.

Kaip Jūsų vadovaujama kolegija įsitraukė į ERASMUS programos veiklą? Juk ši programa skiriama aukštosioms mokykloms.

Aukštosios mokyklos į ERASMUS programą įsitraukė prieš tai vykdžiusios TEMPUS programą. Aukštesniųjų mokyklų “šaknys”, kurios mums padėjo įgyti tarptautinio darbo patirties ir įsitraukti į ERASMUS keliamas užduotis, buvo PHARE “Profesinio rengimo reformos” programa, taip pat ir įvairios dvišalio bendradarbiavimo sutartys su užsienio partneriais. Nors aukštosios ir aukštesniosios mokyklos vienu metu pradėjo dalyvauti ERASMUS programoje, bet vargu ar šiandien yra vienodas jų kaitos ir plėtros etapas. Iš aukštesniųjų mokyklų mums tenka transformuotis į aukštąsias neuniversitetines mokyklas – visa tai pareikalaus nepaprastai daug pastangų.

Kauno verslo kolegija, kuriai Jūs vadovaujate, - privati mokykla, todėl veikiausiai pasižymi ir tam tikrais ypatumais - tiek perėjimo į aukštąją neuniversitetinę mokykla, tiek įsitraukimo į ERASMUS programą prasme. Kokie tie ypatumai? Gal valstybinėms aukštesniosioms mokykloms šiuo atveju veikti ir transformuotis lengviau?

Man sunku pasakyti, kam yra lengviau. Negalėčiau tvirtinti, jog yra ir ypatingas skirtumas. Daug priklauso nuo to, kokia yra kiekvienos institucijos patirtis ir veiklos filosofija. Mūsų mokykla pradėjo veiklą 1992 m. kaip tarptautinė aukštesnioji mokykla. Vienas steigėjų buvo Pensilvanijos biznio institutas (JAV). Dabar studijų programas pertvarkome į aukštosios neuniversitetinės mokyklos programas ir šis (curricullum development) aspektas mums visiškai natūralus, nes atėjo kartu su vienais iš steigėjų. Juk kai tik buvo įsteigta mūsų kolegija, tai amerikiečiai mums atvežė ir savas verslo programas.

Į pagalbą atėjo Pensilvanijos biznio institutas

Esu viena iš Kauno verslo kolegijos steigėjų. Žinoma, tų kontaktų turėjome ir Europoje, bet tris mėnesius viešėjau JAV, ir tas laikas nenuėjo veltui. Turėjau progos stažuotis Pensilvanijos biznio institute. Tuo metu visiems Lietuva buvo įdomi, pasaulis vertino mūsų kovą už nepriklausomybę. Kaip dvasingą minėto instituto veiklos pradą vertinu tai, kad mums padėdami šios aukštosios mokyklos vadovai nesiekė jokios materialinės naudos sau ar savo institutui. Jie siekė padėti mums įsteigti verslo kolegiją, jeigu tokia Lietuvai reikalinga, ir žadėjo paramą tol, kol mūsų mokykla pertvarkys mokymo programas pagal Lietuvos poreikius, gaus akreditaciją, t. y., kaip sakė amerikiečiai, “kol mokykla atsiplėš nuo žemės”.

Ar nekilo pagunda neskubėti “atsiplėšti”? Juk kuo ilgiau būtų užtrukęs Kauno verslo kolegijos persitvarkymas, tuo ilgiau būtumėte gavę paramos iš Pensilvanijos?

Tai jau praėjęs etapas, kuris tęsėsi vienerius metus. Mes per tą laiką parengėme programas pagal Lietuvos aukštesniųjų mokyklų reikalavimus. Tai nebuvo tik amerikietiškų programų vertimas į lietuvių kalbą, bet derinimas prie mūsų realijų. Beje, tuo pačiu metu mes perėjome prie kreditų sistemos, nors mūsų šalies aukštesniosiose mokyklose galiojo valandinė sistema. Kai dar steigiant mokyklą amerikiečiai mums tą kreditų sistemą pasiūlė, tai nelabai supratome, jog tai didelė naujovė. Tą kreditų sistemą priėmėme kaip būtinybę, ir ji mūsų kolegijoje galioja nuo jos veiklos pačios pradžios. Tuo metu ir Lietuvos aukštosiose mokyklose buvo diegiama kreditų sistema. Dėl to mums dabar nekyla jokių sunkumų, kalbant apie Europos kreditų pervedimo sistemą, nes visa tai mūsų mokymo procese jau ir taip veikia. Tai viena iš naujovių, kuri mūsų kolegijoje įsitvirtino nuo pat jos veiklos pradžios.

Aukštesniosioms mokykloms įsitraukiant į ERASMUS programą, tampant neuniversitetinėmis kolegijomis, labai svarbi yra tarptautinio darbo patirtis. Kiekvienai mokyklai reikia siekti kuo didesnio internacionalizavimo – į mokymo programas, darbo formas, pačios mokyklos gyvenimą ir pan. Visa tai labai padeda tų mokyklų veikloje. Ateina ir “know how” - vakarietiškos programos ir nauji reikalavimai, jų pagrindimas. Einame tais pačiais keliais ir savo programas deriname su Vakarų programomis.

Užsiminėte apie “know how” - studijų programas, kurios taip pat yra kiekvienos mokyklos intelektinė vertybė. Įdomu, ar Pensilvanijos biznio institutas lengvai kauniečiams dalijo savo programas, ar nebuvo iškilę ir tam tikrų nesklandumų? Sunku patikėti, kad praktiškieji amerikiečiai lengva ranka į kairę ir dešinę būtų daliję savo intelektinį turtą.

Nuo to laiko prabėgo 8 metai, ir mūsų bendradarbiavimo pobūdis per tą laiką gerokai pasikeitė. Mintimis turiu grįžti į 1992-1994 metus. Tada nepastebėjau, kad JAV partneriai būtų vengę mums ką nors iš savo studijų patirties atskleisti. Visas sunkumas mums buvo tai, kad buvome posovietinė šalis: mes mokėmės, jie mus mokė. Mėginome susivokti. Be to, mums iškart reikėjo sukti galvas, kaip tą amerikietišką patirtį galėtume prisitaikyti Lietuvoje.

Bet koks bendradarbiavimas su kiekviena nauja šalimi iškelia naujų sunkumų. Nuo 2001 m. per ERASMUS programą pradėsime įdomų “dvigubos kvalifikacijos” (dual qualification) projektą. Esmė ta, kad paskutinio kurso, tarkime, Vokietijos Fachhochschule studentai paskutiniaisiais studijų metais atvyks į Lietuvą ir mokysis pagal suderintas programas, o mūsų paskutinių studijų metų studentai mokysis Vokietijoje. Baigusieji gaus savo ir tos mokyklos, kur studijavo paskutiniuosius metus, diplomą. Per tą patį studijų laikotarpį gaus dviejų aukštųjų mokyklų diplomus.

Apie pridėtinę vertę, kurią gaus studentai

Kalbame apie pridėtinę vertę, kurią gaus studentai. Tai gali būti nemenkas privalumas siūlant savo paslaugas darbo rinkoje. Tai ir kreditų perkėlimo sistemos tam tikras įgyvendinimas. Įsivaizduokite absolventą, kuris gali darbdaviui parodyti du diplomus, juk taip labai akivaizdžiai iliustruojama absolvento motyvacija. Pasakyčiau, motyvacija studijų metu ir įgyjant kvalifikaciją. Labai solidi pridėtinė vertė.

Motyvacija – labai svarbu. Bet ar žinių toks vaikinas ar mergina turės daugiau? Ar svarbiausia papildomo baigimo dokumento, t. y. popieriaus lapo įgijimas?

Vis labiau susiduriame su tuo, kad darbdaviui daugiau rūpi potencialaus darbuotojo gyvenimo aprašymas. Įrašas diplome - dar ne viskas. Darbdaviui itin svarbu, kad absolventas jau atliko akademinę stažuotę, o į ją patenkama konkurso būdu. Vadinasi, jau atranka, patenka mokantys motyvuoti, sugebantys prisiimti didesnį darbo krūvį. Taigi toks įrašas gyvenimo aprašyme absolventui yra didelis privalumas, gali atidaryti jam daugiau durų į skirtingos veiklos sritis. Pagaliau toks absolventas paprastai turi ir didesnį kultūrinį akiratį, nes būna “apsitrynęs” ir kitoje šalyje. Visa tai lavina asmens sugebėjimus, nes žmogus darosi lankstesnis, komunikabilesnis. Jau nekalbu apie žinias, kurios tampa gilesnės. Apskritai tų aspektų yra ir gerokai daugiau, aš išvardijau tik kelis.

Pagal ERASMUS programą

Iš 10 ERASMUS programai rekomenduotų aukštesniųjų mokyklų keletas mokyklų pateikė institucinius kontraktus ir ne visos gavo patvirtinimą. Iš pradžių dviejų mokyklų buvo patvirtinti instituciniai kontraktai, vėliau dar viena kita prisidėjo. Mes dirbame pagal pirmųjų metų kontraktą ir jau šiemet įgyvendiname ERASMUS programą. Du mūsų kolegijos studentai 8 mėnesiams išvykę į Ispaniją studijuoja pagal ERASMUS programą. Viena studentė 3 mėnesiams išvažiavo į Suomiją. Du mūsų dėstytojai išvyksta skaityti paskaitų tarptautinei grupei, taip pat ir apie Lietuvą - irgi pagal ERASMUS programą.

Kauno verslo kolegija - privati mokykla, kurioje mokslas mokamas. Todėl įdomu, ar pvz., į Ispaniją 8 mėnesiams išvykę studentai irgi mokės už mokslą?

Tuo metu, kai tie studentai išvykę, jiems nereikia mokesčio mokėti. Jie patys iš ERASMUS programos gauna stipendiją studijoms užsienyje.

Tai Jūsų mokykla patiria materialinių nuostolių?

Iš dalies, taip. Bet yra kitas dalykas. Mokykla labai aktyviai bendrauja su studentų finansuotojais, o tai daugiausia jų šeimos. Išvažiuojant studentams į užsienį visados į mokyklą atvyksta tėvai, domisi, aptariame finansinius klausimus. Kiek įmanoma, stengiamės padėti studentams. Studentams vykstant studijuoti į užsienį, jokio pelno neturime, tačiau nepatiriame ir nuostolių. Džiaugiamės, kad galime sudaryti galimybę studentams studijuoti ir kitose šalyse. Kai nauda studentams, tai labai gerai ir institucijai.

Iš tų 3 studentų, kurie tęsia studijas Ispanijoje ir Suomijoje, du yra trečio, t. y. baigiamojo, kurso studentai. Pavasario semestro metu jie išeina rašyti diplominių darbų. Išvykusieji į Ispaniją ir Suomiją taip pat rengiasi savo diplominiam darbui, o grįžę toliau tęs šį pasirengimą. Taigi iš mūsų studijų proceso neiškris.

Ką rengiame

Pagal aukštesniojo mokslo programą turime 2 studijų kryptis: verslo administravimo ir teisės. Pagal dabartinį standartą dabar bus vadinama verslo vadybos sritimi. Jau esame išleidę keturias laidas. Nors mokykla jauna, bet tai nėra tik darbo pradžia. Mūsų absolventai jau kažką daro. 93 proc. jų dirba - labai geras rodiklis. Likusieji tęsia studijas, augina vaikus, išvykę į užsienį ir pan.

Pagal mūsų vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, kurią patys parengėme remdamiesi Europos šalių patirtimi analogiškose mokymo įstaigose, mes vertiname savo pasiekimus ir planuojame veiklą. Vienas iš rodiklių, pavyzdžiui, tai studijų tęstinumas. Sėkmingai studijas tęsti galima 3 atvejais: pirma, kai baigęs studijas absolventas dirba - prioritetas, jei dirba pagal specialybę. Antra, kai tęsiamos studijos kitoje mokykloje. Optimalus trečias atvejis: mūsų absolventas ir dirba pagal specialybę, ir tęsia bakalauro studijas universitete.

Kai sakome, kad karjeros tęstinumas sėkmingas, tai reiškia, kad tie 93 proc. apima visus tris išvardytus atvejus. O likusius 7 proc. sudaro tie absolventai, kurie nei dirba, nei studijuoja. Tada ieškome viso to priežasties. Dažniausia priežastis: nenorima dirbti nekvalifikuoto darbo ir ieškoma specialybę ir išsilavinimą atitinkančio darbo. Mes ir studijų metu labai skatiname nuostatą, kad aukštesniosios mokyklos diplomas - tai tik pirmoji profesinio išsilavinimo pakopa, ir mokytis reiks visą gyvenimą.