Sovietmečiu Aukštojoje atestacinėje komisijoje Maskvoje buvo įstrigusi ne viena humanitarinių mokslų lituanistinė disertacija. Dabar lituanistinės disertacijos stringa Vilniuje, Mokslo Tarybos Mokslininkų kvalifikacijos komisijoje, kuri toms disertacijoms taiko tiksliųjų mokslų specialistų sudarytus ir Vyriausybės patvirtintus “Mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo nuostatus”. Komisija neatsižvelgia į šių disertacijų turinį ir humanitarinių mokslų specifiką. Ji vadovaujasi formalistiniu dogmatizmu. Dėl šios Komisijos sprendimų jau buvo kreiptasi net į teismą, ir tik ministro intervencija sustabdė skandalą. Tai nenormali padėtis, kompromituojanti Lietuvos mokslą ir jo institucijas.

Manytume, kad artimiausiu metu turėtų būti pakoreguoti “Mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo nuostatų” punktai, liečiantys humanitarinių mokslų habilitacines disertacijas.

Pirmiausia reiktų pripažinti, kad monografija, pateikta kaip habilitacinė disertacija, gali būti ginama kaip savarankiškas objektas. Beprasmiška reikalauti dar 8 publikacijų prestižiniuose mokslo leidiniuose ir pažodiško jų panaudojimo monografijoje. Humanitarinių mokslų monografijos rašomos kaip vientisas veikalas. Fundamentiniai lietuvių literatūros mokslo veikalai (J. Lebedžio “Mikalojus Daukša”, V. Zaborskaitės “Maironis”, D. Saukos “Tautosakos savitumas ir vertė”) buvo apginti kaip habilitacinės disertacijos be jokių išankstinių publikacijų.

Matyt, reiktų atsisakyti ir valstybės lėšomis spausdinamų daktaro ir habilituoto daktaro disertacijų autoreferatų, sovietmeču įvestos formos, kuri išliko tik Lietuvoje (iš kitų šalių negauname panašių autoreferatų), o taip pat perdėm formalizuoto disertacijos “naujumo”, “metodo” aptarimų. Tai turėtų būti disertacijos vertintojų uždavinys.

Jei nebus pakeisti “Nuostatai” ir Mokslininkų kvalifikacijos Komisija neatsižvelgs į humanitarinių mokslų specifiką bei nepradės vadovautis sveiko proto kriterijais, lituanistika vėl atsidurs trypiamo mokslo padėtyje, kaip ir sovietmečiu.

Didžiai gerb. p. V. Ušackai!

Į derybų programą įtraukti Lietuvos mokslo reikalai. Reikia manyti, kad Europos Sąjungos ekspertai yra susipažinę su Lietuvos mokslo institucijų struktūra ir Lietuvos mokslo įstatymais. Jie, be abejonės, pateiks tam tikrus reikalavimus. Pirmiausia turėtų užkliūti sovietinės sistemos reliktas – Mokslo Tarybos Mokslininkų kvalifikacijos komisija, kuriai suteikta teisė patvirtinti ar atmesti apgintas disertacijas. Vakarų Europoje nėra šalies, kur disertacijų komitetų ir universitetų Tarybų sprendimai būtų aukštesnių organizacijų peržiūrimi ir atšaukiami, nes tai griautų mokslo autonomiją. Tik Rusijoje ir Baltarusijoje tebeveikia sovietmečiu įkurtos ideologinės ir biurokratinės mokslo priežiūros institucijos.

Būtų labai prasminga, kad derybų su Europos Sąjunga metu Lietuvos mokslas būtų apvalytas nuo sovietinės sistemos reliktų.

Redakcijos pastaba: pastarąjį laišką pasirašė tie patys autoriai,
kurių faksimilinius parašus spausdiname su pirmuoju laišku