Žinoma, kad pelės paprastai turi labai trumpą atmintį. Uždarytos į narvelį su daiktais, kuriuos jos matė dar vakar, pelės tyrinėja juos taip, lyg matytų pirmą kartą. Joe Tscien iš JAV Princeton univesiteto atlieka bandymus su keliomis pelėmis, kurios panašiai kaip drambliai, pasižymintys puikia atmintimi, praėjus net penkioms dienoms atsimena ir skiria matytus daiktus. Šios iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančios savo išvaizda rudos pelės puikiai atskiria anksčiau matytą daiktą ir žino, kad tai nėra maistas ar priešas. J. Tscien tyrinėjamos pelės nėra kokia nors ypatinga pelių rūšis, apdovanota tokiais neeiliniais sugebėjimais iš prigimties. Jos tiesiog panaudojus genų inžinerijos metodus buvo sukurtos, kad būtų sumanesnės už savo gentaines. Užteko mokslininkams į atitinkamą smegenų ląstelę įvesti tik vieną papildomą geną ir jis labai stimuliavo pelių sugebėjimus pažinti ir atsiminti. Papildomas genas buvo įvestas į tam tikrą genetinio ryšio grandinės vietą pelės smegenyse, kuri yra pagrindinis pažinimo ir atminties procesų perduodamos informacijos raktas (priėmimo-perdavimo vartai).

Per paskutinius kelerius metus J. Tscien laboratorijos mokslininkų tyrimų pagrindinis tikslas buvo atrasti ir suvokti, kaip atmintis funkcionuoja smegenyse ir kokia yra tuo metu ląstelių ir molekulių veikla. Dar iš anksčiau atliktų bandymų mokslininkai žinojo, kad informacijos perdavimo ryšio grandinių atskirose dalyse vyksta smegenų ląstelių-neutronų sąveika. Manoma, kad būtent šios sąveikos yra atsakingos už atminties kaupimą smegenyse, jų lankstumas yra būdingas tik jaunoms, besivystančioms smegenims. Norėdami išsiaiškinti, koks yra atmintį perduodančio NMDA receptoriaus vaidmuo, J. Tscien pašalino pelės geną, kuris koduoja tam tikrą ryšio grandinės dalį. Ši pelė po operacijos tapo daug kvailesnė, nesugebėjo net praėjus labai trumpam laikui atsiminti visą laiką toje pačioje vietoje esančio į drumzliną vandenį panardinto tiltelio. Norėdami įsitikinti, kad būtent ši ryšio grandinė yra svarbiausia ir nuo jos priklauso pelės protiniai sugebėjimai, mokslininkai atliko priešingą eksperimentą - įvesdami papildomą geną.

Praeitų metų rugsėjo 3 dieną moksliniame žurnale "Nature" buvo atspausdintas straipsnis apie J. Tscien grupės atliktus tyrimus, kuris išsklaidė visas abejones ir įrodė, kad tyrinėtas NMDA receptorius tikrai yra vienas pagrindinių jungčių raktų, reguliuojančių atminties ir pažinimo procesų veikimą. Šis receptorius yra sinapsė – smegenų taškas, kur susikerta ir sąveikauja dvi smegenų

"Doogie" pelės pralenkdavo savo normalias gentaines visuose eksperimentuose, kur būdavo tikrinami jų sugebėjimai. Jos sugebėdavo atsiminti paprastus daiktus penkis kartus ilgiau nei paprastos pelės. Taip pat šios pelės daug ilgiau atsimindavo gautą silpną elektrinį smūgį ir kur kas greičiau suvokdavo esamą jo ryšį su garsu. J. Tscien nuomone, tai yra labai svarbus atradimas, nes tiek pelės, tiek žmogaus smegenyse atmintis, nusakanti daiktus, jų padėtį, ir atmintis, įamžinanti jausmus, iš jų ir skausmą, yra išdėstytos skirtingose smegenų vietose. Manoma, kad jausminio ir protinio pažinimo reiškinių prigimtis gali būti ta pati. Bandymai su pelėmis parodė, kad tirtas receptorius vienu metu veikia juos abu. Panašus receptorius egzistuoja ir žmogaus smegenyse, todėl labai realu, kad jis atlieka tas pačias funkcijas. Jei taip, tai vaistus gaminančios kompanijos vieną dieną gali sukurti mažą molekulę, įdės ją į vaistų piliulę, kurią nurijus bus galima pasigerinti informacijos perdavimo ryšio grandinės galimybes ir net paties geno aktyvumą, tai yra tapti protingesniam. Taip pat genų inžinerijos technologijos laimėjimai gali sudaryti galimybes persodinti didelį kiekį reikalingų genų į smegenis ir šitaip sugrąžinti dėl kokių nors priežasčių prarastą atmintį. Didžiausi ginčai kyla dėl galimybių formuoti gemalo smegenis, norint dirbtinai genetiškai sukurti genijų. J. Tscien nuomone, visuomenė turi būti labai atsargi ir gerai apmąsčiusi pradėdama tokio pobūdžio mokslines avantiūras. Jį ramina tai, kad kol kas genų inžinerija dar yra labai tolima nuo tokio realaus įgyvendinimo. Dabartiniu metu nėra klausimo, ar tai galima atlikti, yra klausimas, ar tai būtina atlikti ir kada tai bus atlikta – baigdamas teigia J. Tscien.

Prancūzijos “Ecole Normale Superieure” fizikai šį metodą modifikavo ir pritaikė vieno fotono registravimui, sudarydami sąlygas jam vieno metro spinduliu sąveikauti su vienu atomu daug kartų. Atšaldžius niobio atomo rezonatorių iki skysto helio