Simpoziumas ir kintantis pasaulis

Simpoziumas - tai gera mokykla organizatoriams

V. Gontis. Pirmiausia turėtume pasidžiaugti, jog apskritai Simpoziumas įvyks. Tiesa, jis rengiamas ne po dvejų metų, kaip buvo numatyta, bet šiek tiek vėliau. Tačiau vyks vasarą, visiems patogiu metu - tai jau laimėjimas.

Nelengva buvo apsispręsti, kam būti organizatoriais, kaip visada iš pradžių būna įvairių nesklandumų, bet visa tai jau praeitis. Kitas dalykas, jog finansinė parama Simpoziumui nepakankama, kadangi valstybė išgyvena sunkumus. Organizatoriams tenka verstis per galvą, ieškoti ir kitų rėmėjų, todėl rūpesčių tik daugėja. Kita vertus, tai yra ir labai gera mokykla organizatoriams, kadangi akivaizdu, jog tokiems renginiams ne vien iš valstybės biudžeto reikėtų laukti paramos. Drįstu teigti, jog šio Simpoziumo organizavimas - tai yra ir platesnio požiūrio, naujų galimybių įgyvendinimas. Šį organizacinį darbą pradėjome dirbti gana sklandžiai. Labai noriu tikėti, jog ir pats simpoziumas vyks taip pat sklandžiai.

Ar apskritai reikalingi tokie simpoziumai? Ne paslaptis, jog šis klausimas prieš tai vykusiame simpoziume Čikagoje kilo ir patiems tokių simpoziumų pradininkams bei organizatoriams. Visiškai natūralus klausimas, kadangi vienas svarbiausių šių simpoziumų tikslų praeityje buvo suburti lietuvių išeivijos mokslininkus, išlaikyti lietuviškumą. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, matyt, iškyla visai kiti uždaviniai, nes simpoziumai ir į Lietuvą atkeliavo, organizatoriai - jau kitos kartos atstovai.

V. Gontis. Atsakymas labai paprastas. Ar simpoziumai bus reikalingi, priklausys nuo to, kaip mes juos organizuosime. Jei pavyks gerai, tai ir bus reikalingi. Kai nesugebame gerai organizuoti, tada ir kyla įvairių abejonių. Šiuo metu mums daugiau jėgų reikėtų telkti Simpoziumo rūpesčiams įveikti, o ar tie renginiai ateityje bus reikalingi, svarstysime po Simpoziumo.

Šiandien mūsų didžiausia sėkmė ta, kad Lietuvos mokslininkų sąjunga šį Simpoziumą organizuoja drauge su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija ir Vilniaus pedagoginiu universitetu. Gauname taip pat ir Lietuvos Respublikos Seimo paramą, kadangi XI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo Tarybos pirmininkas yra Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Būtina pabrėžti, jog Simpoziumo organizavimas vyksta visos šalies mastu, aktyviai dalyvauja taip pat Šiaulių ir Klaipėdos universitetai, kadangi dalis Simpoziumo renginių vyks būtent šiuose miestuose.

Simpoziumo sėkmė priklausys nuo to, kaip jį pavyks surengti, ar didelio susidomėjimo susilauks plenariniai posėdžiai, darbas sekcijose ir numatytosios apvalaus stalo diskusijos. Kiek žinau, jos bus skirtos informacinės visuomenės kūrimui Lietuvoje bei branduolinės energetikos klausimams. Kitaip tariant, sėkmė didžia dalimi priklausys ir nuo Simpoziumo programinio komiteto veiklos.

K. Pyragas. Jau turime šiokios tokios simpoziumų rengimo patirties, jaučiame aktualias problemas, kadangi teko dalyvauti organizuojant ir prieš tai vykusius kelis simpoziumus. Šiemet ėmėmės tam tikrų žingsnių, siekdami pagyvinti šio Simpoziumo darbą. Pateikėme išankstinę programą, kokias temas norėtume svarstyti. Pagal šias temas gavome gana daug pranešimų tezių, be to, gavome ir tokių, kurios neatitiko pasiūlytosios programos. Programinis komitetas priėmė tokį sprendimą: jeigu atsiųstosios pranešimų tezės yra pakankamo mokslinio lygio, tai jų autoriams bus suteikta galimybė savo pranešimą perskaityti Simpoziume.

Įdomu, kiek iš viso tų pranešimų tezių gavote, koks buvo mokslininkų aktyvumas?

K. Makariūnas. Gavome apie 290 tezių, iš kurių atrinkome maždaug 280.

Iš praeities projektuoti ateitį

K. Makariūnas. Kartu susirinkę sudarėme bendros programos “griaučius”, suderinome. MA prezidentas B. Juodka pasiūlė ir keletą plenarinių posėdžių pranešėjų. O Lietuvos mokslo tarybai teko atlikti gautos medžiagos ekspertizę - pirmą kartą darbai buvo vertinami. Pagal gautas tezes teko sugrupuoti, sudaryti atskiras sekcijas, kuriose tie pranešimai ir bus skaitomi.

Anksčiau vykusių simpoziumų siekis buvo tas, kad Lietuvoje ir svetur dirbantys mokslininkai daugiau vieni apie kitus sužinotų, užmegztų dalykinius ryšius. Tačiau laikas bėga, kartos keičiasi ir dabar keliami nauji tikslai. Svarbu, kad į tą bendradarbiavimą įsitrauktų nauji žmonės. Bendradarbiaujant iškeliamos ir aptariamos visiems bendros ir svarbios šio laikmečio problemos. Tai ir atsispindi Simpoziumo programoje.

K. Pyragas. Sudarydami programą, siekėme, kad ji būtų pakankamai kryptinga. Pvz., pirmąją dieną numatytas plenarinis posėdis “Lietuvos Nepriklausomybei - 10 metų”. Tokią sukaktį nagrinėti moksliniu lygmeniu Simpoziume tikrai tinka.

V. Gontis. Minėto posėdžio pavadinimas gana simboliškas, kadangi bus kalbama ir apie krikščionybę tūkstantmečių sandūroje, Lietuvos valstybingumo atkūrimą ir visą mūsų valstybės raidą. Šią temą taip pat rutuliosime ir integracijos į ES ir į Šiaurės Atlanto struktūras požiūriu, taigi iš praeities bus mėginama projektuoti ateitį.

K. Makariūnas. Vienos tų problemų - proginės, susijusios su krikščionybės ar mūsų valstybės jubiliejais. Kaip minėta, šiems dalykams skirta pirmoji Simpoziumo diena. Išgirsime mūsų autoritetingų mokslo bendruomenės atstovų apžvalginių pranešimų, vėliau tomis temomis diskusijas pratęsime sekcijose. Apie tai primena net ir kai kurių sekcijų pavadinimai, pvz., “Krikščionybė Lietuvoje tūkstantmečių sandūroje”, “Lietuvos kelias į nepriklausomybę” ir pan.

Kitoms dienoms numatėme 3 pagrindines temas. Pirmoji - informacinės visuomenės kūrimas. Mat pasaulyje vykstanti informacinė revoliucija vienaip ar kitaip patenka ir į mūsų šalį. Antroji skirta energetikos problemoms aptarti. Ši tema ypač svarbi Lietuvai, nes reikia gerai išsiaiškinti, kokia turi būti ta mūsų energetika. Profesionalai gal turi ir tvirtą savo nuomonę, bet svarbu, kad būtent skirtingų sričių atstovai ir platesni visuomenės sluoksniai apie tai diskutuotų ir išgirstų vieni kitus.

Trečioji tema taip pat labai svarbi, skirta apskritai mokslui mūsų gyvenime. Norėtume parodyti, kad mokslininkai taip pat sprendžia svarbius valstybės gyvenimo klausimus. Manau, pavyks patraukti asmenis, kurie sprendžia išties reikšmingas problemas ir gerai išmano valstybės raidos klausimus. Be mokslo, daugelis tų problemų būtų sunkiai išsprendžiamos.

Taigi per pirmąsias keturias Simpoziumo dienas bus plenariniai ryto posėdžiai ir pranešimai. Popietiniai trijų pirmųjų dienų posėdžiai bus skirti darbui sekcijose. Kadangi kai kurios pranešimų tezės ne visai atitiko iš anksto numatytą tematiką, tai sekcijose atsirado ir kitokių pranešimų, kurie ir ne visai atitinka sekcijos tematiką. Gal ir neblogai, kad tuos pranešimus išklausys didesnis klausytojų būrys.

Dėmesys energetikai

K. Makariūnas. Simpoziumo dienomis dvi dienas vyks Ignalinos AE uždarymo finansavimo donorų tarptautinė konferencija, ir tai verčia mus koreguoti Simpoziumo dienotvarkę. Štai kodėl energetikos sekcijų darbas nukeltas į trečią dieną (06 23), kadangi tikimės naujos informacijos iš donorų konferencijos. Tą dieną pranešimą numato skaityti Lietuvos energetikos instituto direktorius akad. Jurgis Vilemas, vienas iš donorų konferencijos dalyvių.

Rūpinimasis išeivijos jaunimu

Ar užsienio jaunimas bent sureagavo, išgirdęs apie tą paskatinimą skiriant stipendijas ir kvietimą atvykti į Simpoziumą?

K. Pyragas. Šiek tiek sureagavo, bet ne taip, kaip tikėjomės.

Peršasi išvada, kad informacija iš Lietuvos užsienio lietuvių jaunimą, dirbantį mokslo baruose, pasiekia toli gražu nepakankamai.

K. Pyragas. Tikiuosi, kad būtent šio Simpoziumo renginiai ir duos stimulą ateityje panašiuose renginiuose matyti daugiau užsienio lietuvių jaunimo. Jeigu stipendijos išliks ir ateityje, tai jų turėtų visiškai pakakti, norint simpoziumo dienomis atvykti į Lietuvą, skaityti pranešimą ir dalyvauti kituose renginiuose. Jau X pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo organizacinis komitetas pabrėžė, kad būtent kuo daugiau jaunimo būtų pasitelkta į šių renginių organizavimo darbą. Tų simpoziumų pradininkai ir dabar mielai atvyksta į šiuos renginius, bet, deja, laiko tėkmės nesustabdysi. Jeigu norime, kad pagrindinė simpoziumų idėja nenunyktų, reikia telktis jaunimą. O tą simpoziumo idėją šiandien galėčiau nusakyti šitaip: šie renginiai turi vienyti Lietuvos ir užsienyje gyvenančius lietuvius mokslininkus, o per šiuos ryšius mūsų mokslininkai galėtų išeiti ir į pasaulio mokslą. Labai svarbu, kad užsienyje gyvenantys lietuviai mokslininkai galėtų pasižiūrėti, ką mes čia darome, ir gal rastų būdą, kaip būtų galima mums bendradarbiauti. Šitai galėsime laimėti tik skatindami abipusiškus ryšius, bendradarbiavimą.

O kas rūpinasi išvykstančiu iš Lietuvos jaunimu?

K. Pyragas. XI simpoziumo programoje numatyta net ir atitinkama tema ”Protų nutekėjimas” ir mokslininkų užsienyje grįžtamasis vaidmuo”.

V. Gontis. Organizuodami šį simpoziumą ir bandydami pakviesti ir kitose valstybėse dirbančius lietuvius mokslininkus, susidūrėme su viena didele problema: nė viena institucija, organizacija neturi tikrų duomenų apie lietuvius mokslininkus užsienyje. Nėra tokios informacijos. Šiek tiek žinių surankiojome iš visur, kur tik įmanoma. Asmeninių ryšių dėka atskiriems žmonėms į užsienį išsiuntėme informaciją apie Simpoziumą. Akivaizdžiai įsitikinome, kad ne visus informacija pasiekė. Turime daug geriau organizuotis, sudaryti duomenų bazę, kuri aprėptų visus užsienyje gyvenančius Lietuvos mokslininkus. Informacinės technologijos teikia labai plačias galimybes, todėl jokie bandymai pateisinti mūsų neveiklumą nėra pagrįsti. Turėdami informacijos galėtume palaikyti nuolatinį ryšį, o apie renginius galėtume iš anksto informuoti. Turėtume ir visai kitą rezultatą.

K. Pyragas. Noriu pridurti, jog šiame Simpoziume būtent ir keliame užduotį - siekti, kad išvykstantis iš Lietuvos jaunimas nenutrauktų ryšių su gimtine. Jeigu tie ryšiai išliks, tai atlikę reikšmingus darbus užsienyje mūsų talentingi kūrėjai sugrįš atgalios. Jei dalis mūsų proto potencialo atsidurs užsienyje, tai to bijoti irgi nereikėtų. Prisiminkime armėnų tautos pavyzdį - kokia veikli, gyvybinga šios tautos dalis gyvena įvairiose pasaulio valstybėse. O svarbiausia - nepamiršta savo tėvynės, daug jai padeda.

Remdami šiuos savo simpoziumus mes taip pat turėtume ugdyti panašias nuostatas. Mūsų jaunimas neturėtų be pėdsako paskęsti plačiuose užsienio mokslo vandenyse. Jauni žmonės turi suvokti, kad jų Tėvynė čia. Galbūt šiandien savo šalyje jie negali visiškai įgyvendinti savo siekių, bet turime daryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad tie jauni žmonės čia būtų reikalingi ir laukiami.

Tad gal ir ši nauja simpoziumų užduotis turi būti pabrėžiama: simpoziumai - tai ir ryšio su naujaisiais išvykėliais palaikymo ir stiprinimo renginiai?

Naujos sąlygos reikalauja ir naujo požiūrio

Mūsų informacija nepasiekia užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų, o žinios apie juos ir jiems aktualius dalykus nepasiekia mūsų. Apibusiškas informacijos stygius. Todėl kiekvienas Lietuvos mokslininkas turėtų jausti asmeninę pareigą palaikyti ryšius su savo laboratorijos, instituto ar universiteto mokslininkais, kurie išvyko dirbti į kitas šalis. Ir kad ta informacija apie mūsų tautiečių laimėjimus pasiektų mūsų visuomenę, būtų platinama. “Mokslo Lietuva” šiam tikslui visada pasirengusi skirti savo puslapius. Turime siekti, kad atvykęs į simpoziumą mokslininkas galėtų ne tik dalyvauti oficialiuose renginiuose ir sekcijose, bet ir susitikti su savo buvusios laboratorijos darbuotojais, aukštosios mokyklos kolektyvu ir pan.

K. Pyragas. Šventa tiesa. Šis darbas būtinas, ryšiai tarp lietuvių mokslininkų - kur jie bedirbtų, kurioje šalyje - niekada neturėtų nutrūkti.

K. Makariūnas. “Protų nutekėjimo” problemą šiame simpoziume sieksime ypatingai aktualinti. Panagrinėsime, kas šiuose mainuose yra teigiamo ir kokie būtent mažai tautai ir valstybei iškyla pavojai. Ketvirtąją Simpoziumo dieną (06 24) kalbėsime apie Lietuvos mokslo ir kūrybos tarptautinę integraciją, apskritai apie mūsų mokslo bendradarbiavimą su pasaulio mokslu. Apie tai pranešimą skaitys švietimo ir mokslo viceministras Albertas Žalys. Kituose pranešimuose bus pristatytos konkrečios bendradarbiavimo sritys. Štai fizikas Vidas Kabelka rengia pranešimą apie mūsų lazerininkų “nutekėjimą” į kitas šalis. Visus tuos ir kitus dalykus apibendrins, įvertins Šiaurės Ilinojaus universiteto Inžinerijos ir inžinerinės technologijos fakulteto dekanas prof. Romualdas Kašuba, kuris skaitys pranešimą “Tarptautinis mokslininkų ir inžinierių mobilumas bei galimybės Lietuvai”. Svečias nagrinės teigiamus ir neigiamus šios problemos aspektus.

“Protų nutekėjimas” - tai pasaulinė problema, net iš turtingų šalių tas protas “nuteka”. Tačiau mums reikia siekti pusiausvyros, kad šis procesas būtų grįžtamasis. Mums rūpi, kad tie protai dirbtų ir savo valstybės labui - ne vien tik svetur. O ypač svarbu, kad užsimegztų ryšiai su naująja lietuviška išeivija, su tais žmonėmis, kurie gal ir negrįš į Lietuvą, bet kad jie palaikytų ryšius su mūsų šalies mokslu ir galėtų jį veikti. Simpoziumo Tarybos pirmininko pavaduotojas (išeivijoje) dr. Vytautas Narutis, dirbantis JAV chemijos pramonės srityje, kalbės apie kai kurias mokslo plėtros perspektyvas apskritai ir konkrečiai apie JAV lietuvių mokslininkų darbus. Aptarsime tolesnę simpoziumų ateitį. Niekas neginčys, kad prasidėjo trečioji emigracijos banga iš Lietuvos, savo šalį palieka ir daug kūrybos žmonių. Mums rūpi, kad iš aktyvaus gyvenimo traukiantis senajai išeivijos kartai, tie kontaktai su užsienyje gyvenančiais lietuviais ir ateityje nenutrūktų. Mokslo ir kūrybos simpoziumai čia galėtų suvaidinti labai svarbų vaidmenį.