Šiemet kovo 11 d. Lietuvos ambasadoje Maskvoje vyko susitikimas prie apvalaus stalo “Baltistika Maskvoje ties XXI amžiaus slenksčiu: vystymosi perspektyvos ir planai”. Šis susitikimas buvo surengtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečio proga, bet buvo numatyta aptarti ir aktualias mokslo problemas. Daugiausia dėmesio buvo skirta Lietuvos ir Rusijos mokslininkų bendradarbiavimo bei baltistikos plėtojimo Maskvoje klausimams. Deja, paskutiniuoju metu nutrūko baltistų tarpusavio ryšiai ir keitimasis informacija, abiejų šalių mokslininkai yra labai nutolę vieni nuo kitų. Tai ypač skaudu dėl to, kad šitaip prarandama ilgalaikė bendradarbiavimo patirtis, galinti padėti siekti bendro tikslo. Juk baltistikos tradicijos Maskvoje (ir plačiau – Rusijoje) yra gana senos – čia galima prisiminti ir baltistikos studijas Maskvos universitete, ir Slavistikos instituto “Baltistų grupę”, “Baltų-slavų tyrinėjimų” rinkinį. Šiuo metu, kai nėra jokios visus vienijančios organizacijos, o atskiros mokslo įstaigos mažai bendrauja net Maskvoje, ypač aktualu susirinkti ir pagalvoti apie galimybes naujame istoriniame etape bendradarbiauti ir plėtoti baltistikos tyrinėjimus Rusijoje. Reikia pabrėžti, kad šiuo atveju iniciatyvą parodė lietuviai – į “Baltrušaičio namus” pakviesti visus baltistika besidominčius mokslininkus sumanė Lietuvos ambasados Maskvoje kultūros patarėjas p. Juozas Budraitis. Susirinkimui pasirinkta vieta, galima sakyti, turi simbolinę prasmę – Jurgio Baltrušaičio gyvenimas gerai iliustruoja mūsų dviejų kultūrų sąveiką. ”Baltrušaičio namuose”, kurie jau atlieka Lietuvos kultūrinio centro funkcijas, buvo rengiamos mokslinės konferencijos, pavyzdžiui, šiemet jau trečią kartą ruošiami “Baltrušaičio skaitymai”, renkama baltistikos biblioteka. Taigi kovo 11 d. įvykęs susirinkimas nebuvo be pagrindo.

Į susirinkimą atvyko daugelio mokslinių krypčių atstovai - istorikai, archeologai, kultūrologai, kalbininkai iš Slavistikos, Rusų kalbos, Kalbotyros, Pasaulio istorijos, Rusijos istorijos, Archeologijos institutų, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto ir kitų įstaigų. Tarp jų buvo archeologai V. L. Janinas, V. V. Sedovas ir V. I. Kulakovas, istorikai E. L. Nazarova, B. N. Florja, A. L. Choroškevič, V. I. Matuzova, kalbininkai V. N. Toporovas, T. M. Sudnik, T. V. Cyvjan, V. A. Dybo, T. V. Bulygina, Ž. Ž. Varbot, L. V. Kurkina ir kiti. Atvyko ir svečių iš Lietuvos – A. Sabaliauskas, S. Karaliūnas ir S. Rowell. Atvažiavo ir žymus Kijevo baltistas A. P. Nepokupnas bei jaunas baltistas iš Peterburgo A. Andronovas, dėstantis Peterburgo universitete lietuvių ir latvių kalbas.

Po oficialaus ambasadoriaus p. Zenono Namavičiaus pranešimo apie Lietuvos dabartinę padėtį, keletas dalyvių papasakojo savo įspūdžius bei atsiminimus apie istorinius įvykius Lietuvoje prieš 10 metų ir pareiškė bendrą norą matyti Lietuvą, kaip gerą kaimyne ir plėtoti nuolatinius kultūrinius santykius. Po pertraukos prasidėjusioje pagrindinėje dalyje visi aktyviai aptarė mokslo problemas, kurioms gerai būtų skirti daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, buvo pasiūlyta grįžti prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kalbų problemos, plėtoti archeologinius tyrinėjimus buvusioje Prūsijos teritorijoje bei platesnius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinio bei kultūrinio fenomeno tyrinėjimus. Buvo pabrėžiama, kad ypač svarbu į istorinius bei lingvistinius tyrinėjimus įtraukti kelių mokslo šakų specialistus, kad būtų galima problemas suvokti kaip tarpdisciplinines. Buvo aptarta ir nemažai organizacinių problemų, pavyzdžiui, gerai būtų užmegzti ryšius su Kaliningrado universitetu, sudaryti visų rastų archeologinių paminklų rejestrą, iš naujo išleisti istorinius šaltinius, surasti galimybę keistis informacija bei literatūra su Lietuvos leidyklomis bei mokslo įstaigomis. Visi dalyviai pareiškė norą rinktis dažniau, rengti šiuos susitikimus, konferencijas periodiškai, “Baltrušaičio skaitymus”, ieškoti kontaktų su baltistais iš kitų šalių.

Baigiant nuspręsta “Baltrušaičio namuose” įsteigti Baltistų bendriją, kuri koordinuotų visų Maskvos (o gal ir ne tik Maskvos) baltistų veiklą. Visi apvalaus stalo dalyviai tapo tos bendrijos steigėjai ir pasirašė apibendrinančią rezoliuciją, kurioje numatyta bendrijos veiklos programa. Vėliau susirinkęs aktyvas tos rezoliucijos pagrindu sudarė Bendrijos įstatus. Buvo nuspręsta, kad organizacija vadinsis “Rusijos baltistų bendrija”, ji veiks “Baltrušaičio namuose”, turės savo antspaudą su pavadinimu rusų, lietuvių ir latvių kalbomis bei emblemą. Įstatuose rašoma, kad Bendrijos pagrindinis tikslas - baltistikos plėtojimas Rusijoje, baltų kalbų, istorijos, literatūros bei kultūros tyrinėjimų skatinimas. Bendrijos uždaviniai tam tikslui siekti:

- plėtoti ir skatinti mokslinius tyrinėjimus baltistikos srityje Rusijoje;
- plėtoti bendradarbiavimą ir užmegzti naujus Rusijos, Lietuvos ir Latvijos mokslininkų bei įstaigų ryšius;
- supažindinti visuomenę su baltistikos pasiekimais;
- rengti mokslinius kadrus ir kelti jų mokslinį lygį;
- padėti atskirų krypčių bei įstaigų mokslininkų susivienijimui, sudaryti galimybes nepriklausomai tyrinėti ir aptarti gautus rezultatus;
- užtikrinti, kad mokslo informacija būtų prieinama mokslininkams iš Rusijos, Lietuvos ir Latvijos.

Be jau minėtos Bendrijos veiklos (konferencijų, bendradarbiavimo ir t.t.), ateityje dar numatoma leisti savo leidinius, spausdinti išverstus iš lietuvių kalbos mokslinius straipsnius ir knygas, galbūt net įsteigti stipendijas ar premijas jauniems baltistika besidomintiems mokslininkams.

Norisi tikėti, kad Maskvoje įsteigta bendrija veiks, o kilusios mintys ir kovo 11 d. “Baltrušaičio namuose” nuskambėję pasiūlymai nedings be pėdsako.