Ši sukaktis sutapo su Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dešimtmečiu, o minėjimas - ir su garsaus teisininko, Lietuvos konstitucinės teisės pagrindų kūrėjo prof. Mykolo Römerio 120-osiomis gimimo metinėmis. Nieko stebėtino, jog jubiliejinių renginių programoje daugiausia vietos ir buvo skirta šioms reikšmingoms datoms paminėti.

Gegužės 9 d. į Akademiją atvyko ir šitaip ją pagerbė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Tai pirmasis Prezidento apsilankymas šioje aukštojoje mokykloje. Mes negalime teigti, kad per dešimtį metų mums sekėsi gerai vykdyti įstatymus, laikytis teisingumo, bet Jūs esate Lietuvos viltis. Tikiu, kad mūsų siekiai bus įgyvendinti, - toks buvo Prezidento susitikimo su Akademijos dėstytojais, darbuotojais ir studentais pasakytosios kalbos leitmotyvas. Garbės svečių knygoje Jo Ekscelencija užrašė: “Teisės akademijos darbai, rengiant teisininkus, yra neįkainojamas įnašas į Lietuvos valstybės stiprėjimą ir tobulėjimą. Sėkmės Jūsų garbingame ir vertingame darbe”.

Skirta Mykolui Römeriui

Konferenciją “Mykolas Römeris ir šiandiena” pradėjęs Lietuvos teisės akademijos rektorius prof. Alvydas Pumputis, pastebėjo: “Profesorius Mykolas Römeris – tai mūsų tautos turtas. Kaip anglai turi Albertą Dycey, austrai - Hansą Kelseną, taip lietuviai turi Mykolą Römerį. Tai didi įvairiapusė asmenybė – žymus teisininkas, mokslininkas, politikas”. Konferencijoje dalyvavęs Ministras Pirmininkas prisiminė, kaip Sąjūdžio veiklos pradžioje jaunieji Lietuvos politikai tarsi bestselerį skaitė Mykolo Römerio raštus ir su nuostaba patyrė, kokie jie šiuolaikiški. Taigi galime tvirtinti, jog atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos valstybingumą teisininko prof. Mykolo Römerio darbai suvaidino toli gražu ne paskutinį vaidmenį. Akademijos svečių knygoje A. Kubilius įrašė: “Profesorius Mykolas Römeris džiaugtųsi, matydamas jo idėjų įsikūnijimą Jūsų darbuose”.

Mokslinius pranešimus konferencijoje skaitė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo narys doc. Stasys Stačiokas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko vyr. patarėjas, Lietuvos teisės akademijos Konstitucinės teisės katedros docentas dr. Juozas Žilys, Lietuvos Apeliacinio Teismo Administracinių bylų skyriaus pirmininkas, Vilniaus universiteto doc. dr. Kęstutis Lapinskas, Lietuvos teisės akademijos Teisės istorijos katedros vedėjas prof. Mindaugas Maksimaitis, Vroclavo universiteto Teisės ir administravimo fakulteto dekanas prof. Zdzislawas Kegelis, Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslinis bendradarbis dr. Rimantas Miknys ir Teisės instituto vyr. mokslinis bendradarbis, Lietuvos teisės akademijos Teisės istorijos katedros doc. dr. Vytautas Andriulis.

Pagrindinis konferencijos organizatorius – prof. Mindaugas Maksimaitis. Jis yra vienas tų mūsų žmonių, kurių dėka Mykolo Römerio vardas nebuvo visiškai pamirštas. Profesorius tyrinėja garsaus mūsų teisės metro mokslinį palikimą, yra M. Römerio knygos “Mokslas apie valstybę” sudarytojas ir pratarmės autorius.

Viskas - studentui

Apibendrindamas Lietuvos teisės akademijos dešimties metų veiklą, rektorius prof. Alvydas Pumputis pastebėjo: “Dutūkstantųjų pavasarį minėjome savo aukštosios mokyklos gyvavimo dešimtmetį. Jubiliejus – puiki proga atsigręžti į pradžią, kuri beveik sutampa su atkurtąja Lietuvos nepriklausomybe.

Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje deklaruojama prigimtinės teisės doktrina, todėl visiškai nauji uždaviniai iškilo ir teisės mokslui. Buvo aišku, kad vienintelė tuo metu teisininkus rengusi aukštoji mokykla šių uždavinių negalės įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Seimas 1997 m. liepos 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo 1990 m. balandžio 28 d. įkurta Lietuvos policijos akademija buvo pertvarkyta į Lietuvos teisės akademiją, kurios tikslas ir pašaukimas – ne tik rengti aukštos kvalifikacijos teisės ir viešojo administravimo specialistus, gerai išmanančius tiek nacionalinę, tiek Europos teisę, bet ir plėtoti šiuolaikišką teisės mokslą, visuomenės teisinį švietimą, teikti konsultacijas gyventojams.

Šiuo metu Akademijoje yra 5 fakultetai, 31 katedra, dirba 209 mokslo, mokslo pedagoginiai darbuotojai, iš jų 128 turi mokslo laipsnius ir vardus.

Studentų nuo Akademijos įsikūrimo padaugėjo nuo 712 iki 5000.

Specialistai Lietuvos teisės akademijoje rengiami pagal Europos standartus atitinkančias universitetines bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas, remiantis 1999 m. Bolonijos deklaracijos nuostatomis dėl atvirųjų studijų.

Pagrindinių (bakalauro) studijų programos: teisė, teisė ir valdymas, teisė ir policijos veikla, teisė ir penitencinė veikla, viešasis administravimas, socialinis darbas. Magistro studijų programos: baudžiamoji teisė ir kriminologija, civilinė teisė, tarptautinė teisė, Europos Sąjungos teisė, administracinė teisė, kriminalistika ir ekspertiniai tyrimai, teisė ir valdymas, viešasis administravimas, savivaldos institucijų administravimas, mokesčių administravimas, Europos Sąjungos politika ir administravimas, teisės psichologija, teisė ir policijos veikla, teisė ir penitencinė veikla.

Analizuojant užsienio šalių teisininkų rengimo patirtį, atsižvelgiant į praktinius gyvenimo poreikius, Akademijoje tobulinamas studijų procesas. Savo aukštojoje mokykloje stengiamės sukurti atvirą ir demokratišką, bet reiklią studijų sistemą, derančią Europos studijų erdvėje.

Akademijos mokslininkai aktyviai dalyvauja ne tik mokslo tiriamojoje veikloje, bet ir kuriant naujų įstatymų projektus. Džiaugiamės, kad turime per 100 doktorantų, nemažai žmonių rengia mokslinius darbus eksternu. Ypač malonu, jog gilintis į teisės mokslus ryžtasi žmonės, jau turintys praktinio darbo patirties.

Akademijos dešimties gyvavimo metų sukakties proga suteikėme Garbės daktarų vardus Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui, Miunsterio vadybos akademijos prezidentui prof. Raineriui Schultei ir Vroclavo universiteto Teisės fakulteto dekanui prof. Zdzislavui Kegeliui.

Plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą su didžiausiais Europos universitetais, dalyvaujant TEMPUS/ PHARE, INCO–COPERNICUS, LEONARDO DA VINCI , SOCRATES/ERASMUS ir kt. tarptautiniuose projektuose, dėstytojams ir studentams kasmet daugėja galimybių stažuotis ir studijuoti užsienyje. Studijų mainų projektuose kasmet dalyvauja apie 200 studentų ir dėstytojų. Glaudžiai bendradarbiaujame su kitomis Lietuvos mokslo ir teisėsaugos institucijomis, aukštosiomis mokyklomis. Manome, jog esame tarp tų aukštųjų mokyklų, kurios, įsikūrusios atsižvelgus į Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, interesus, kuria pažangią studijų sistemą, dirba racionaliai, sėkmingai siekia užsibrėžtų tikslų.”

Nenutolusi Akademija ir nuo Lietuvos žmonėms svarbių veiklos sričių: 1997 m. kartu su Vilniaus m. savivaldybe įkurtas nemokamos teisinės pagalbos centras socialiai remtiniems žmonėms (dabar – Teisinės pagalbos centras), o 1998 m. Akademijoje įkurta Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacija. Jos nariai - Akademijos darbuotojai ir kitų profesijų specialistai. Jie konsultuoja nukentėjusiuosius, atstovauja jiems teisinėse įstaigose, rengia įstatymų pataisų projektus. Nepriklausomybės metais įkurta aukštoji mokykla turi vieną didelį privalumą: jai nereikia eikvoti jėgų kovojant su sovietmečio įpročiais ir tradicijomis. Ji visas pastangas gali skirti mokslui ir studijoms, naujiems žmonių santykiams formuoti. Gal todėl ir rektorius savo kalboje pabrėžė: Akademijoje svarbiausias žmogus yra ne profesorius, rektorius ar kuris kitas darbuotojas, bet studentas. Jaunam žmogui sudarytos visos galimybės tapti geru savo srities specialistu.

P.S. Kitame laikraščio numeryje rašysime apie Akademijos garbės daktarų vardų suteikimą profesoriams Vytautui Landsbergiui, Zdzislawui Kegeliui ir Raineriui Schultei.