2000 m. gegužės 16-18 d. Černivcų (anksčiau vadinta Černovcai) valstybiniame J. Fedkovičiaus universitete (Ukraina, Bukovinos sritis) vyko tarptautinis kongresas, skirtas istorijos mokslui. Renginio organizatoriai: J. Fedkovičiaus valstybinis universitetas, Ukrainiečių istorikų draugija, Ukrainos mokslų akademijos Istorijos institutas ir Pasaulio ukrainistų kongresas – sulaukė 323 mokslininkų paraiškų. Deja, atvyko tik 149 mokslininkai. Tarp jų iš JAV (Kentas, Niujorkas), Kanados (Saskatun, Torontas, Vinnipegas), Lietuvos (Vilnius), Lenkijos (Gdanskas, Klimkovičiai, Košalinas, Krokuva, Liublinas, Riaševas) ir, aišku, daugiausia iš įvairiausių Ukrainos mokslo institucijų ir aukštųjų mokyklų: Drogobičių, Dunaivcų, Charkovo, Čerkasų, Černigovo, Černivcų, Ivano-Frankovsko, Kameneco-Padolsko, Kremeneco, Lucko, Lvovo, Odesos, Ostrogo, Rivno (anksčiau vadintas Rovno), Ternopilio, Užgorodo, Vinicos, Zaporožės (net 48 pranešimus skaitė šeimininkai).

Be 11 pranešimų plenariniame posėdyje ir apvalaus stalo, skirto istorikui Aleksandrui Petrovičiui Ogloblinui (1899-1992), minint jo 100-ąsias gimimo metines, buvo dirbama 8 sekcijose (dvi iš jų buvo suskirstytos į pogrupius): I. Ukrainiečių istorikų draugija: iš praeities į ateitį; II. Aktualios istorijos mokslo nūdienos problemos: a) Tėvynės istorijos klausimai (nuo seniausių laikų iki šiandienos) ir b) aktualūs istoriografijos ir šaltinių klausimai; III. Krikščionybės 2000-metis ir Ukraina; IV. Antrasis pasaulinis karas ir Ukraina; V. Ukrainiečiai ir lenkai XIX-XX amžiuje: a) ukrainiečių ir lenkų santykiai nuo vėlyvųjų viduramžių iki naujųjų laikų ir b) ukrainiečiai ir lenkai naujausių laikų istorijoje; VI. Politika ir politinė mintis Ukrainoje: istorija ir dabartis; VII. Gruševskiana; VIII. Archeologija, etnologija ir pagalbiniai istorijos mokslai.

Šiame pirmajame Ukrainos istorikų kongrese dalyvavo, kaip jau minėta, ir trys mokslininkai iš Lietuvos: Vilniaus ukrainiečių draugijos pirmininkė ukrainietė Natalija Šertvytienė, Lietuvos ukrainiečių kultūros centro pirmininkė dr. Nadeja Neporožnia ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto vyr. mokslo darbuotoja dr. Aldona Vasiliauskienė.

N. Šertvytienė įvairiuose archyvuose Vilniuje surado netyrinėtos medžiagos, liudijančios ukrainiečių-baltarusių studentų draugijos veiklą Vilniuje XX amžiaus 3-4 dešimtmečiais (“Ukrainiečių- baltarusių studentų draugijos veikla Vilniuje XX amžiaus 3-4 dešimtmečiais”) ir pranešimą skaitė antros sekcijos pogrupyje “Tėvynės istorijos klausimai (nuo seniausių laikų iki šiandienos)”. Dr. N. Neporožnia pranešimą “Lietuvių-baltarusių V. M. Gruševskio nacionalinės idėjos aspektas (pagal Vilniaus archyvuose rastus V. M. Gruševskio laiškus)” skaitė žinomam Ukrainos istorikui Michailui Gruševskiui skirtoje sekcijoje. Dr. A. Vasiliauskienė supažindino su Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje prel. Pauliaus Jatulio, kun. Prano Račiūno MIC fonduose saugomais kardinolo Josef Slipyj laiškais (“Kardinolo Josef Slipyj ryšiai su katalikų mokslo akademijos nariais”). Pranešimą skaitė krikščionybės 2000-mečiui skirtoje sekcijoje. Šioje sekcijoje buvo perskaityta 10 pranešimų, tačiau krikščionybės tematika nemažai pranešimų išklausyta ir kitose sekcijose, pvz., “Pravoslavų dvasininkijos problema Ukrainoje XVIII a. žurnalo “Ukrainos istorikas” puslapiuose”, “Ukrainiečių graikų-katalikų cerkvės veiklos vokiečių okupacijos metais (1941-1944) ukrainiečių istoriografija”, “Ukrainiečių graikų-katalikų cerkvės legalizavimas XIV a. (numizmatika ir rašytiniai šaltiniai)”; “Apaštalo Andriejaus garbinimo ypatumai tarp Karpatų regiono ukrainiečių”; “Senųjų krikščionių gyvenviečių Bukovinoje archeologiniai tyrinėjimai” ir kt.

Įtemptą mokslinį darbą keitė plati kultūrinė programa: ekskursija po centrinius universiteto – buvusios metropolijos rūmus. Metropolijos statyba (1864-1882 m.), kuriai vadovavo Vienos meno akademiją baigęs architektas Josif Glavka (1831-1908 m.), užsitęsė 18 metų. 1876-1878 m. prie metropolijos buvo užveistas gražus 5 ha ploto parkas. Metropolijos rūmai statyti arkivyskupo Eugenijaus Gakman iniciatyva, jo iniciatyva 1873 m. buvo sudaryta ir metropolija, o pats arkivyskupas paskelbtas pirmuoju metropolitu, nors juo ir nebesuspėjo tapti – prieš pat inauguraciją mirė. Metropolija buvo iki 1944 metų: tik 1873 m. vadinosi Bukovinos, Istrijos ir Dolmatijos metropolija, o nuo 1925 m. – Bukovinos ir Chotynės. Metropolija visą laiką priklausė Serbijos patriarchatui. Po gaisro 1944 m. pavasarį dalis pastato buvo atiduota universitetui, 1957 m. universitetui perduotas visas buvusios metropolijos pastatas. Šiuo metu buvusiuose metropolijos rūmuose įsikūrę 4 fakultetai: Geografijos, Užsienio kalbų (prancūzų, vokiečių, anglų), Filologijos (ukrainistika, rusų, rumunų kalbos) ir Filosofijos-teologijos. Universitetas turi savo istorijos muziejų, kuriam vadovauja direktorė Anžela Bota, įdomiai rengianti ekskursijas. Įdomi ekskursija buvo ir po Černivcų miestą – tai senos ir savitos architektūros miestas, 2008 m. švęsiantis 600 metų jubiliejų: siauros, besivingiuojančios gatvelės, kylančios į kalveles ir staiga besileidžiančios žemyn, cerkvės, bažnyčios ir sinagogos, buvęs žydų kvartalas ir naujieji statiniai… Šiuo metu Černivcuose gyvena metropolitas Danilo, priklausantis Kijevo patriarchatui, ir arkivyskupas Onufrij, priklausantis Maskvos patriarchatui. Černivcus puošia gražūs juodieji bukai – nuo to kilęs ir viso krašto pavadinimas “Bukovina”.

Černivcų teatras, kurio architektūra itin didžiuojasi vietiniai gyventojai, specialiai kongreso dalyviams parodė spektaklį-muzikinę komediją.

Galima pasidžiaugti, kad kongresui buvo išleista Ukrainiečių istorijos draugijos prezidento, Kento universiteto profesoriaus Liubomiro Vinaro knyga, skirta šios draugijos veiklai nuo pat jos įsikūrimo (1965-2000). Kaip jau žinome, šiai tematikai buvo skirta speciali sekcija. Be to, Černivcų universiteto moksliniame leidinyje “Istorija” (288 psl.), kuris pasirodė kongreso išvakarėse, 5 straipsniai iš 23 skirti Aleksandrui Petrovičiui Ogloblinui. Tai buvo puiki medžiaga rengiant šiam istorikui skirtą susitikimą prie apvalaus stalo.

Be kitų nutarimų, baigiamajame plenariniame posėdyje akcentuota, kad istorikų kongresus būtina rengti kas treji metai, ir 2003 m. kongresas numatytas organizuoti Lucke, taip pat nuspręsta kreiptis, kad Černivcų universitetas gautų nacionalinio universiteto statusą, priimti ir kiti nutarimai.