Jau visas dešimtmetis, kai mes tikim stebuklinga rinkos galia. Tačiau turtingųjų šalių rekomendacijose sakoma – rinkos santykių principą taikyti mene nelabai galima. Ši Meno kūrėjų asociacijos prezidento V. Martinkaus mintis nuskambėjo Kultūros ministerijos birželio pradžioje rengtoje spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatytas sociologinis menininko padėties Lietuvoje tyrimas.

Menininkai turi perimti naujų santykių dėsnius arba tikėtis paramos. Suprantama, pirmas atvejis būtų labiau priimtinas, tačiau reikia turėti mintyje, kad mūsų valstybė net europietiškame kontekste gana maža, rašytojas ar dailininkas turi viso labo labai nedidelę rinką savo kūrybai realizuoti.

Tema reikalauja didesnių apibendrinimų. Rinkos santykių šalyse menas sėkmingai užima žmogaus veiklos frontus. Jis veikia pagal kriterijus, kurių reikalauja rinka, o ne sudarytus vienašališka menininkų nuomone. Principas “menas menininkams” lieka nepriimtu, kaip ir populiarusis vienadieniškumas.

Šie kraštutinumai atrenka menininkų kūryboje visa tai, kas vertingiausia kultūrinei visuomenei, kas vertinga jos ateities vertinimu. Paklausūs literatūros, dailės kūriniai atitinka aukščiausius humaniškumo, grožio kriterijus, jie teigia vitališką energiją, dažniau atsisakoma abejotinų vertybių – negyvybiškų sentimentų, atgyvenusių buitinių šiukšlių, kuriomis buvo dengiamas sovietinis tingumas.

ES atstovai jau senokai domisi menininkų padėtimi Lietuvoje. Atsakymai į jų klausimus būdavo beveik niekuo neparemti. Lietuvos kultūros ir meno instituto Kultūros ministerijos užsakymu atliktu tyrimu buvo apibrėžtos visuomeninės aplinkybes, kuriomis gyvena šalies menininkai, nustatyta, kaip visuomenė vertina meno profesijas. Pagal vertinimus mokslininkai, ekonomistai, teisininkai rinkos santykių visuomenėje užima aukštesnę vietą negu menininkai. Penkių balų vertinimo sistema visi jie buvo įvertinti aukščiau negu 4 balai, menininkai gavo tik 3,9 balo. Tiesa, politikai ir valdininkai buvo įvertinti blogiau. Tyrimų rezultatus konferencijoje pristatė LKMI direktorius prof. A. Matulionis.

Lieka tikėtis, kad šalies menininkai sėkmingai ieškos kūrybos ir jos rezultatų realizavimo būdų, kurie labiausiai atitinka naujus santykius. Galima teigti, kad net dešimt metų šiam tikslui neužtenka, kadangi penkeri buvo ryškios bendros ekonominės krizės, o kiti – naujųjų galimybių ieškojimo metai. Atimto laiko niekas nebeatiduos. Konferencijoje dalyvavo kultūros viceministras J. Širvinskas. LKMI atliktų tyrimų apie menininkų padėtį rezultatai buvo pristatyti ir kiek vėliau Prezidentūroje vykusioje konferencijoje.