Šiauliai laukia Simpoziumo dalyvių

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Paskutiniuosiuose "Mokslo Lietuvos" laikraščiuose jau spėjome pristatyti XI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo būsimą renginį Klaipėdoje, kuris organizuojamas SOCRATES/ERASMUS programos jėgomis (Nr. 10). Aptarėme Simpoziumo organizacinio ir programinio komitetų darbą bei numatytus svarbiausius plenarinius posėdžius, sekcijas (Nr. 11). Šį kartą laikraščio pašnekovas – Šiaulių universiteto Mechaninės technologijos katedros vedėjas doc. Vaclovas TRIČYS, kuris, kaip Simpoziumo organizacinio komiteto narys, atsakingas už Šiauliuose vyksiančias mokslo dienas. Priminsime, jog V. Tričys taip pat yra Lietuvos mokslininkų sąjungos "Salduvės" skyriaus pirmininkas.

Gal užsimegs mokslo dienų tradicija?

Tokiu pavadinimu neatsimenu. Renginių, kurių metu būdavo pristatomi Šiaulių mokslininkų darbai, vykdavo. Tai ir Šiaulių miesto dienos minėjimai, aukštųjų mokyklų, savivaldybės renginiai. Tai labiau epizodiškai su mokslu susiję renginiai. Tiesa, mūsų Universiteto biblioteka nuolat rengia įvairias parodas – apie naujas knygas, universiteto dėstytojų ir mokslininkų darbus, atskiras mokslo sritis ir pan. Bet tai nėra renginiai, skirti miesto visuomenei.

Šį kartą Simpoziumo dienomis, nuo birželio 20 d. visą savaitę, planuojame Šiaulių mokslininkų darbų parodą naujojoje Universiteto Dailės galerijoje, kuri įrengta Technologijos fakultete. Parodoje bus pateikti pastarųjų 3-4 metų reikšmingesni miesto mokslininkų darbai - knygos, monografijos, tyrimų ataskaitos, kai kurių fakultetų darbų aprašai ir pan. Apie tą parodą bus paskelbta miesto spaudoje, bus parodyta ir laida per vietos televiziją. Gal pavyks ta paroda sudominti ir Lietuvos televiziją.

Kiek suprantu, šios parodos organizatorius – Šiaulių universitetas?

Tiksliau universitetas kartu su LMS “Salduvės” skyriumi. Dalyvaujame Simpoziumo organizacinėje veikloje, tad aktyvesni “Salduvės” skyriaus nariai sudarė neformalų organizatorių komitetą, kuris ir nutarė imtis rengti parodą. Taip norėjome pažymėti vyksiantį Simpoziumą – ir ne tik tą vieną dieną, kai į Šiaulius atvažiuos Simpoziumo dalyviai. Norime, kad visą savaitę žmonės galėtų daugiau sužinoti apie Šiaulių mokslininkų darbus.

Tačiau pirminį postūmį šiauliečiams sukrusti vis tik suteikė būtent Simpoziumas, jo dalyvių būsimas apsilankymas Šiauliuose?

Taip, galima sutikti.

Kas ta Šiaulių mokslo bendruomenė

Pagrindinį bendruomenės branduolį, suprantama, sudaro Universiteto darbuotojai. Firmos, kurios veikia buvusio “Nuklono” patalpose, moksline tiriamąja veikla neužsiima. Gal kiek daugiau taikomojo pobūdžio tiriamųjų darbų atliekama “Tauro” ir Dviračių gamykloje. Šios įmonės pagal sutartis bendradarbiauja ir su mūsų universiteto mokslininkais. Šioms įmonėms bus pasiūlyta taip pat dalyvauti Šiaulių mokslininkų darbams skirtoje parodoje. Taigi parodoje atsiras mokslo ir gamybos ryšiams skirtas skyrelis.

Programoje numatytas Simpoziumo dalyvių susitikimas ir su UNESCO Šiaulių klubu. Kokia tai organizacija?

Į tą klubą susibūrė aktyvesnieji miesto visuomenės atstovai, besidomintys kultūros, meno vertybėmis ir jų išsaugojimu. Klubas užsiima pažintine veikla, kviečiasi į savo renginius svečių iš įvairių organizacijų, pvz., man žinomi neseniai įvykę susitikimai su Lietuvos UNESCO nacionalinės komisijos pirmininku Mindaugu Briedžiu, iš Šiaulių kilusiu rašytoju Albertu Laurinčiuku ir pan.

Daugeliui tai bus pirma pažintis su Universitetu

Daugeliui tai bus, ko gero, pirma pažintis su šiuo universitetu. Ne visi žino, jog pagal studentų skaičių tai 4-5 Lietuvos universitetas. Susijungus Šiaulių pedagoginiam institutui ir Kauno technologijos universiteto Šiaulių fakultetui per 3 metus labai smarkiai pakito visa Šiaulių universiteto veikla. Jei kai kas manė, kad universitetas bus tik mokytojų rengimo bazė, tai dabar aišku, jog tai viso regiono mokslo bakalaurų ir magistrų rengimo bazė. Linkę į pedagoginį darbą daugelio specialybių bakalaurai gali mokytis dar metus pedagogikos specialybės ir įgyti mokytojo kvalifikaciją. O bakalaurai galės dirbti kalbininkais, vertėjais, žurnalistais ir daugelyje kitų sričių.

Aišku, Simpoziumo dalyviams parodysime savo specialistų rengimo bazę. Gal su laboratorijomis ir nepavyks išsamiau susipažinti, bet juk ir pateiktieji skaičiai daug kam pasirodys įspūdingi. Štai Technologijos fakultete 1992 m. studijavo 500 studentų, o dabar – 800. Steigiamos naujos specialybės, pvz., šiemet įsteigta informacijos technologijų specialybė, ją baigę aptarnaus kompiuterinius tinklus. Tai svarbi ateities specialybė.

Bus rengiami aplinkos ir profesinės saugos specialistai (nuo 2001 metų), kurie rūpinsis aplinkos išsaugojimu ir žmogaus sauga darbe. Jie žinos įstatymus, pavojingus įrengimus ir veiksnius, darbų vietos atestacijos reikalavimus ir pan. Nuo trečiojo kurso specializacijos skirsis: vieni studijuos aplinkos apsaugos dalykus (vandens, oro, dirvos antropogeninę taršą ir valymo technologijas, apsaugą nuo fizinės taršos, atliekų perdirbimo būdus), o kiti mokysis, kaip apsaugoti žmogų gamybos sąlygomis nuo žalingų veiksnių. Tokie specialistai, gerai žinantys ir teisines normas, įstatymus, jau dabar labai reikalingi.

Dar norėčiau paminėti naujai patvirtintą taikomosios ekologijos studijų programą. Šiai studijų programai realizuoti įsteigta Aplinkotyros katedra. Pagal naująją programą bus rengiami daugiau biologijos mokslų šakos specialistai, kurie nagrinės gyvosios gamtos ir aplinkos santykius. Žodžiu, tai turėtų būti specialistai, besirūpinantys visos gyvosios gamtos išsaugojimu . Šia prasme mūsų taikomosios ekologijos specialybės biologai bus panašūs į VDU ir VU ekologijos specialistus, tik gal labiau susipažinę su aplinkos išsaugojimo technologijomis. Mūsų regione tokių specialistų labai nedaug.

O ar esantys turi darbo?

Nemanau, kad labai daug. Bet tai - kartoju - ateities specialybė. Visose mokyklose tokios specialybės atstovas jau visai kitaip dėstys botaniką, zoologiją ar gamtos pažinimą. Jis aiškins, kaip išsaugoti gyvybę, o ne vien pasakos, kaip ta ląstelė ar gyvūnas funkcionuoja. Žinant, kaip didėja tarša, mažėja ištekliai, galime teigti, jog žmonijos laukia ne itin šviesi ateitis. Todėl visuomenei turi rūpėti kylantys pavojai. Deja, jau esame sugadintos kartos atstovai, nes savo įpročių pakeisti nebesugebame. Bet vaikus nuo mažens reikia pratinti tenkintis mažu.

Orientuoti ne į daiktų gamybos pasaulį, bet į dvasinių, intelektinių vertybių kūrimą?

Būtent. Kiek išsamiau pakomentavau Technologijos fakulteto veiklą, nes pats jame dirbu.

O kas Jus džiugina kitų fakultetų veikloje?

Humanitarinis fakultetas labai aktyviai įsitraukė į universiteto kūrimo veiklą. Jei anksčiau buvo rengiami tik kalbų mokytojai, tai per pastaruosius kelerius metus humanitarai parengė daug naujų studijų programų. Numatoma pradėti rengti filosofus, istorikus, žurnalistus, anglų ir kitų užsienio kalbų specialistus – vertėjus.

Esu tikras, kad Šiaulių universitetas jau yra gana gero lygio aukštoji mokykla ir rengia specialistus, kurių reikia regionui.

Universitetas – gerų permainų mokykla

Manau, svečiai pajus tą pakilią dvasią, kurios mūsų universitete pakanka. Tiesa, mieste esama didelių sunkumų, žlugo didžiosios įmonės. Tai “Nuklonas”, kuriame dirbo 6 tūkst. darbuotojų, Televizorių gamykla, “Verpstas”, Dviračių gamykla, “Elnio” susivienijimas su 3 tūkst. darbuotojų. Šių įmonių produkcija buvo orientuota į Rytų rinką, o pasikeitus ekonominei situacijai, žaliavos tapo kone brangesnės už gatavus gaminius – gaminti nebeapsimoka.

Bet po truputį padėtis gerėja. Štai “Baltik-Vairas” parodė iniciatyvą ir pasiūlė mūsų universiteto specialistams peržiūrėti jų technologijas, pasiūlyti, ką galima tobulinti. Pajutome firmos vadovų pasitikėjimą Universitetu. Jau pusę metų siunčiame į gamyklą dėstytojus ir gabiausius studentus, kad jie naujai pažvelgtų į gamybą. Jau kelis kartus patarėme, kaip tobulinti vieną ar kitą technologiją. Už tai įmonės vadovai universitetui žadėjo naujos aparatūros ir suteikti bazę, kad studentai galėtų atlikti gamybinę praktiką. Beje, sutikome talkinti įmonei tik su sąlyga, kad įgyvendinus mūsų patobulinimus nebus mažinama darbo vietų.

Iš vieno kito pavyzdžio gal ir drąsu daryti toli siekiančias išvadas. Ir vis tik norisi tikėti, kad Šiaulių universitetas dar suvaidins savo lemtingą vaidmenį ugdant ir plėtojant visą Vidurio Lietuvos regioną.

Neabejoju, kad tikrai turės įtakos verslo ir pramonės plėtotei. Bent jau Technologijos fakulteto visi diplomantai gauna darbo, net ir mokydamiesi įsidarbina. Mat jie gerai įsisavina informacijos technologijas, išmoksta užsienio kalbų – jau nekalbant apie specialybės žinias.

Dvasios reikalai nepamiršti

Nuvešime svečius prie Kryžių kalno, parodysime ten statomą pranciškonų vienuolyną. Šios statybos idėja gimė Kryžių kalne lankantis šventajam Tėvui Jonui Pauliui II. Liepos mėn. numatytas naujojo vienuolyno atidarymas, o vieni pirmųjų jį galės apžiūrėti Simpoziumo dalyviai. Labai įdomiai įrengta vienuolyno maldos patalpa: vietoje altoriaus dekoravimo – didelė lango niša, per kurią atsiveria Kryžiaus kalno panorama.

Be to, Universitete turime unikalius vargonus, ten Simpoziumo dalyviai galės paklausyti ir vargonų muzikos koncerto.

Nuvešime svečius ir į Burbiškio dvaro parką, ir į Kleboniškio kaimo buities muziejų, kur šalia buvusių sodybų atkelta keletas etnografinių sodybų iš apylinkių. Dabar ten susiformavo tam regionui būdingas kaimas. Yra dūminė pirkia su to laikmečio namų apyvokos daiktais. Kitose pirkiose įrengtos ekspozicijos. Galima pamatyti kalvystės, staliaus, račiaus ir kitų amatų, t. y. senosios technologijos pavyzdžių – nuo spragilo iki kuliamosios mašinos. Mūsų protėvių palikimas.

Palikimas, kuris interneto eros žmonėms primins, kokį istorijos ir gyvenimo kelią mūsų tauta yra nužengusi. Visiškai teisingai. Renginys baigsis vakarone, vaišėmis, kurių metu koncertuos Universiteto “Saulės” ansamblis.

Leiskite palinkėti turiningos ir įsimintinos mokslo dienos Šiauliuose. Ačiū už pasakojimą.