Gegužės 30 d. Mokslų akademijoje mokslininkai susirinko paminėti žymaus botaniko prof. Antano Minkevičiaus, gimusio kaip tik šią dieną, 100-ųjų gimimo metinių.

A. Minkevičius mokslininko kelią pradėjo gana anksti - 1928 m. su pirmąja biologų laida bebaigdamas Kauno universiteto Matematikos-gamtos fakultetą, pasilikęs jame dirbti asistentu. Po poros metų Šveicarijoje jis apgynė disertacinį darbą “Narkozės įtaka augalų apsikrėtimui grybais”. Nuo tada ir pradėjo rimtą mokslinę veiklą. Kauno Vytauto Didžiojo universitetas už botanikos srities darbus 1939 m. jam suteikė privatdocento, 1940 m. – docento vardą, o Vilniaus universitetas 1944 m. – profesoriaus vardą. Nuo 1945 m. A. Minkevičiaus mokslinis darbas siejamas su Lietuvos mokslų akademija. Dirbdamas VU Gamtos fakultete, vadovaudamas žemesniųjų augalų bei Botanikos katedroms, jis 1956 m. buvo išrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu, iki 1959 m. ėjo įvairias mokslo darbuotojo pareigas Lietuvos MA Biologijos institute, o 1958–1961 m. – Botanikos institute. 1961–1963 m. A. Minkevičius buvo Lietuvos MA Gamtos mokslų skyriaus akademikas sekretorius, 1971–1989 m. žurnalo “Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbų” C serijos redakcinės kolegijos pirmininkas. Daug prisidėjo išleidžiant botanikos mokslo knygas, pats buvo kelių jų autorius, ugdė mokslininkus gamtininkus.

Mokslų akademijoje minint šio žymaus gamtininko gyvenimo metines pirmajai iškilmingo posėdžio daliai vadovavęs akad. Alfonsas Merkys skatino visus mokslininkus remtis gyvenime A. Minkevičiaus pavyzdžiu: ”Kas iš to, kad paminėsim gražiai, svarbu, kad šiais laikais, kai taip visko gyvenime trūksta, jo pavyzdys suteiktų daugiau ryžto dalyvauti pedagoginėje, mokslinėje veikloje”. Profesoriaus A. Minkevičiaus gyvenimo ir mokslo reikšmę A. Merkys palygino su medžio šaknimis, kurias nukirtus, medžio nebelieka.

VU prof. habil. dr. Vytautas Rančelis papasakojo, kaip gyvenimo pabaigoje būdamas aklas A. Minkevičius dirbo, konsultuodamas disertantus, apibūdino jo parašytas knygas, iš kurių turi ko pasimokyti ir šiandieniniai studentai bei dėstytojai. Įsimintini jo genetikos mokslo tyrinėjimai, knygos apie miškų, pievų ir pelkių samanas bei augalų ligas, apie rūdiečius grybus. A. Minkevičius sėkmingai mokė studentus ir dendrologijos pagrindų. Neužmirštami A. Minkevičiaus darbai ir nuopelnai įveisiant Botanikos sodą Kaune. Mokslininko asmenybė imponavusi daugeliui: 1975 m. į VU jubiliejų susirinkę Gamtos fakulteto absolventai, apklausos anketose rašydami, kuris dėstytojas mokantis labiausiai patikdavęs, dažniausiai nurodė A. Minkevičių.

Savo buvusį dėstytoją, jo mokslinių pomėgių sritis šiame minėjime prisiminė Botanikos instituto habil. dr. Severa Stanevičienė. Apie A. Minkevičiaus mokslinę veiklą pasakojo Lietuvos MA narys korespondentas, biologas ir žemės ūkio srities mokslininkas prof. habil. dr. Mindaugas Strukčinskas, pabrėždamas, jog dar iki šiol deramai neatskleistas visuomenei A. Minkevičiaus gyvenimas, asmenybė, nesutvarkyta bibliografija, mokslinis palikimas.

Lietuvos žemės ūkio universiteto dr. Rožė Žuklienė pasakojo apie A. Minkevičiaus darbštumą ir gerumą. Šiuos profesoriaus bruožus ji patyrė bendraudama su juo, kai mokėsi Kauno universitete, vėliau būdama aspirantė.

LŽŪU dr. Lionginas Žuklys prisiminė savo dalykinius susitikimus su A. Minkevičiumi, vertingus jo patarimus, konsultacijas.

Jis studentus mokė ne tik mokslo, bet ir perprasti gyvenimo smulkmenas. Daug prisiminimų pasakojo ir VU dr. Jonė Rukšėnienė, ir Botanikos instituto dr. Ilona Jukonienė. VU dr. Sigitai Bereckienei A. Minkevičius išliko atminty kaip santūrus, užjaučiantis, kuklus, inteligentiškas ir reiklus žmogus. VU doc. Vygantas Raškauskas sakė, kaip jį A. Minkevičius išmokė vadovauti studentų diplominiams darbams, recenzuoti. Jis taip pat prisimena profesorių visada korektišką, mielai su visais bendravusį, nemėgusį biurokratų.

Renginyje dalyvavęs A. Minkevičiaus sūnus Vincas paprašytas apibūdino savo tėvą, glaustai nusakydamas buvusius santykius šeimoje. Tėvą vaikai visada matė nuolat dirbantį, nebuvo jaučiama, kad namuose jis būtų labai sielojęsis dėl nemalonumų darbe, nors jų ir turėdavęs. Darbas tėvui buvo svarbiausias jo gyvenime. Namuose šeimininkė buvo mama. Ji rūpinosi vaikais ir jų auklėjimu. Bet, jei reikėdavo rimtai su kuriuo iš vaikų pakalbėti, tai jis ir pakalbėdavo, - prisiminė sūnus Vincas.

Po šio renginio visi susirinkusieji nuėjo į VU P. Skargos kiemą, kurio memorialinėje sienoje prof. Antanui Minkevičiui buvo atidengta memorialinė lenta. Ceremonijos metu kalbėjo VU rektorius prof. Rolandas Pavilionis, VU Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Jonas Naujalis, tautiškas melodijas skambino universiteto kanklininkės, pritariant pučiamiems liaudies instrumentams.