Mokslo ir kūrybos simpoziumų apžvalga

Archit. Albertas Kerelis

Mintis organizuoti Mokslo ir kūrybos simpoziumus, kurių metu išeivijoje gyvenantys lietuvių mokslininkai, gydytojai, inžinieriai, architektai bei menininkai galėtų susitikę pasidalyti savo laimėjimais ir išradimais bei supažindinti su jais plačiąją visuomenę, jau seniai brendo tarp mūsų šviesuomenės, ypač didelio atgarsio sulaukdama Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungoje. 1965 m. ALIAS (tuomet PLIAS) žurnalo “Technikos žodis” pirmajame numeryje raginama sušaukti tiksliųjų mokslų atstovų kongresą, o 1968-aisiais šis sumanymas jau plačiai svarstomas Klivlande įvykusiame Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos suvažiavime.

Pirmasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas (MKS), skirtas 400 metų aukštojo mokslo Lietuvoje sukakčiai paminėti, įvyko 1969 m. lapkričio 26-30 d. Čikagoje. Šio istorinio Simpoziumo programos pirmininkas - prof. dr. Algirdas Avižienis, vicepirmininkas - dr. Arvydas Kliorė, o organizacinio komiteto darbui vadovavo inž. Bronius Nainys. Simpoziume dalyvavo įvairių mokslo šakų lietuviai specialistai, tad buvo sudaryta puiki proga pasikeisti informacija bei praplėsti profesinį akiratį, nuolat kelti į viešumą Lietuvos Nepriklausomybės idėją. Atsisveikinimo su Simpoziumo dalyviais kalboje inž. B. Nainys kalbėjo: “Vargu, ar šiandieną būtų galima apibendrinti MKS rezultatus, nes tik ateitis parodys jų reikšmę visoje plotmėje”. Visiems pritariant nutarta, kad MKS reikia rengti ir ateityje, o kitas Simpoziumas įvyks po ketverių metų vėl Čikagoje.

Pakvietime į II MKS rašyta: “Vis plačiau po laisvąjį pasaulį išsisklaidant lietuviams, jaučiamas gyvo bendradarbiavimo tarp jų poreikis siekiant sustiprinti tarpusavio ryšius, pasidalyti savo patirtimi ir mokslo laimėjimais”. Simpoziumas surengtas 1973 m. lapkričio 21-25 d. Čikagoje ir skirtas lietuvių išeivijos organizuoto gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose šimtmečiui paminėti. Programos pirmininkas - dr. Vytautas Vardys, Organizacinio komiteto (OK) pirmininkas - inž. Jonas Jurkūnas. Šio bei būsimųjų simpoziumų nuolatiniais rengėjais įvardyti Lituanistikos institutas, ALIAS (Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga) ir Amerikos lietuvių gydytojų sąjunga, o globėju - JAV lietuvių bendruomenės krašto valdyba.

II mokslo ir kūrybos simpoziumas sukėlė didelį lietuvių pagyvėjimą: daugybė žmonių noriai stengėsi jį paremti bei dalyvauti. Pranešimus skaitė net 101 lietuvis mokslininkas - inžinieriai, architektai, gydytojai, menininkai.

III MKS vėl įvyko Čikagoje 1977 m. lapkričio 24-27 d. Simpoziumui rengti organizacija buvo inkorporuota Ilinojaus valstijoje ir gautas atleidimas nuo federalinių mokesčių. Mokslinės programos komiteto pirmininkas - dr. Kazys Ambrozaitis. Simpoziume pranešimus skaitė 100 lietuvių mokslininkų, inžinierių, architektų.

III MKS Tarybos bei OK pirmininkas dr. Rimvydas Šilbajoris tuomet kalbėjo: “Dalinamės su tauta savo mokslinio bei kūrybinio darbo ieškojimais, tikimės tuo pačiu sutvirtinti ir atnaujinti šiltus ir glaudžius santykius tarp lietuvių mokslininkų ir plačios tautos bendruomenės, kuriais visuomet pasižymėjo mūsų išeivijos gyvenimas.”

1981 m. lapkričio 25-29 d. Čikagoje įvyko IV MKS. Simpoziumo tarybos pirmininkas - arch. Albertas Kerelis, mokslinės programos pirmininkas - dr. Pranas Zundė, OK pirmininkas - inž. Juozas Rimkevičius, pranešimus skaitė daugiau nei 150 mokslininkų. Simpoziumo metu vyko ir daugelis parodų: Birutės Saldukienės surengta gintaro dirbinių, Zitos Sodeikienės - Amerikos lietuvių dailininkių darbų, Birutės Tamulynaitės organizuota lietuviškų knygų, ALIAS paroda, parengta Viktoro Jautoko, ir Birutės Saldukienės paruošta Lietuvos žemėlapių paroda. Simpoziumo darbas užbaigtas Irenos Kerelienės globojamu Literatūros ir dramos vakaru, kurio metu p. Kotrynai Grigaitytei įteikta Lietuvių rašytojų draugijos premija už jos eilių rinkinį “Marių vėjui skambant” ir parodyta Vinco Krėvės-Mickevičiaus drama “Raganius”, kurią režisavo Jonas Kelečius.

V MKS įvyko 1985 m. lapkričio 27 - gruodžio 1 d. Čikagoje. Simpoziumo Tarybos pirmininkas - inž. Juozas Rimkevičius, mokslinės programos vadovas - dr. Jonas Bilėnas, o OK pirmininkas - inž. Ramojus Vaitys. Simpoziumas skirtas išeivijos lietuvių kultūrinei ir visuomeninei veiklai, glaudinant bendradarbiavimą su Lietuva, o konkrečiai šią temą nagrinėjo net trys plenarinės sesijos. Simpoziumo darbas vyko net 76 sesijose, kuriose iš viso buvo perskaityta 240 pranešimų. Nijolė Jankutė-Užubalienė rašė: “V mokslo ir kūrybos simpoziumas tartum magnetas sutraukė iš įvairiausių kraštų mūsų šviesiausias, meniškiausias ir veikliausias jėgas.” V MKS tapo akivaizdžiu įrodymu, kad Simpoziumų rengimo idėja pavyko: per šešiolika metų, praėjusių nuo jų rengimo pradžios, Simpoziumuose nuolat daugėjo dalyvių, sulaukdavo vis platesnio visuomenės pritarimo.

1989 m. lapkričio 22-26 d. Čikagoje sukviečiamas jau VI MKS. Simpoziumo tarybos pirmininkas - arch. Albertas Kerelis, programos komiteto pirmininkas - dr. Rimvydas Vaičaitis ir OK pirmininkas - inž. Leonas Maskaliūnas. Simpoziumas ypatingas tuo, kad į jį dar iš okupuotos, bet jau besiveržiančios laisvėn Lietuvos atvyko 114 mokslininkų, o iš viso paskaitas skaitė net 300 akademikų, literatų, filosofų, gydytojų, inžinierių, architektų. Simpoziume diskutuota apie Lietuvos ateitį, atkurtojo Vytauto Didžiojo Kaune padėtį, o prof. dr. Algirdas Avižienis organizavo rinkimus į VDU tarybą. Simpoziumo darbe dalyvavęs Sąjūdžio vadovas prof. Vytautas Landsbergis, pirmasis iš pavergtos Lietuvos atvykusių asmenų, tuomet pilnai salei susirinkusiųjų išdrįso viešai pasakyti, kad Lietuva bus nepriklausoma. “Lietuva įgauna lygiateisės pasaulio valstybės vardą. Lietuva turi būti laisva,”- kalbėjo jis, ragindamas, kad visa išeivija prisidėtų prie Lietuvos Nepriklausomybės siekimo. Salėje žmonės plojo ir verkė iš džiaugsmo.

VI MKS, pagerbiant tūkstantį į Simpoziumą susirinkusių mokslininkų ir svečių, iškilmingai atidaryta pirmoji keturmetė lietuvių dailės šventė - “Dailė 1989”, kurios organizatorius - pagarsėjęs fotomenininkas Algimantas Kezys. “Dailėje 1989” eksponuota Karolio Avižienio asmeninė meno darbų kolekcija “Atgimimo šviesa”, Juditos Pataitės-Juozaitienės surengta paroda “Senovės lietuvių papuošalai”, Lietuvių fondo kolekcija - Rimo T. Vizgirdos palikimas Joanai Plikionytei-Bružienei, Romo Pukščio privati kolekcija “Liaudies dievdirbių drožiniai”, Magdalenos Stankūnienės paveikslai “Gėlių daina” ir dar septynios įvairios parodos. Simpoziumo pabaigoje, vadovaujant p. Irenai Kerelienei ir p. Nijolei Maskaliūnienei, Lexington salėje Hickory Hills organizuotas pabaigtuvių banketas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 1000 lietuvių beveik iš viso pasaulio, o paskutiniuoju Simpoziumo akordu nuskambėjo viltis, kad ateinantis MKS jau įvyks Nepriklausomoje Lietuvoje.

Jei pirmųjų penkių Mokslo ir kūrybos simpoziumų tikslas buvo parodyti lietuvių emigrantų įnašą į JAV mokslą ir meną, tai VI MKS jau nagrinėjo viso pasaulio lietuvių, įskaitant ir besivaduojančios Lietuvos, integraciją.

Pagaliau įvyko ilgai lauktas stebuklas - Lietuva de jure ir de facto išsivadavo iš pusę šimtmečio trukusios okupacijos, ir VII MKS 1991 m. gegužės 23-30 d. mokslininkai jau susirinko tėvynėje - Vilniuje ir Kaune. Pradedant Simpoziumą Vilniaus sporto rūmuose dalyvavo apie 6000 pasaulio lietuvių. Tuomet savo kalboje arch. Albertas Kerelis Lietuvai palinkėjo realios nepriklausomybės ir, apžvelgdamas Simpoziumų reikšmę, pabrėžė, kad mokslas turi tarnauti savam kraštui, pagerinti jo žmonių gyvenimą, o JAV lietuvių mokslininkų vardu VII MKS vadovui dr. Romualdui Ozolui įteikė Amerikos vėliavą, kabėjusią Vašingtono Kapitolijuje. Tai buvo simboliškas priminimas, kad viso pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumai užgimė bei jų sesijos vyko būtent po šios vėliavos skraiste.

VII MKS vadovavo dr. Romualdas Ozolas ir jo pavaduotojas dr. Juozas Šarkus, o mokslinių programų komitetui - prof. Vladislovas Domarkas ir prof. Rolandas Pavilionis. Garsus matematikas prof. Jonas Kubilius Simpoziume kalbėjo: “Totalinis režimas, žlugdęs žmogų, jo tautinę sąmonę ir laisvą kūrybinę mintį, uždėjo savo antspaudą mokslui. Mokslo ir kūrybos simpoziumas yra vienas tų renginių, kurie padės stiprinti tautos kamieno ir išeivijos ryšius.”

VIII MKS ir vėl įvyko Čikagoje 1993 m. lapkričio 24-28 d. Simpoziumo tarybos pirmininkas - arch. Albertas Kerelis, mokslinės programos komiteto pirmininkas - dr. Kęstutis Keblys, OK pirmininkas - p. Albinas Karnius, o VII MKS Garbės pirmininkas - ambasadorius Stasys Lozoraitis. Simpoziumo tema “Išeivijos įnašas Lietuvai”. Simpoziume perskaityta 120 mokslinių pranešimų. Jo metu įvyko ALIAS, Lituanistikos instituto bei Lietuvių katalikų “Sielovaros” suvažiavimai Lemonto lietuvių dailės muziejuje. Simpoziumo proga atidaryta lietuvių dailininkų paroda, kurioje eksponuoti Freiburgo mokyklos lietuvių menininkų darbai, Henrietos Vepstas ekslibriai, Vilijos Eivaitės tapyba, Indrės Lukaitės išvirkštinės tapybos ant stiklo darbai, Rimo Vizgirdos keramika, Giedrės Žumbakienės grafika, jaunųjų fotografų darbai, taip pat Vytauto Strolios didžiulė plokštelių aplankų kolekcija. Simpoziumo metu veikė jaunųjų lietuvių architektų paroda, surengtas literatūros ir muzikos vakaras.

“VII MK Simpoziumas - mūsų visų rūpestis dabartiniais reikalais, trispalviu siūlu vingiuojantis per visą programą. Šis Simpoziumas - išeivijos įnašo Lietuvai išraiška, lietuvių didelė atgaiva ir pasididžiavimas”, - kalbėjo OK pirmininkas Albinas Karnius. Simpoziumas baigtas palinkėjimu, kad šie lietuviški mokslo šakų specialistų suvažiavimai, Lietuvai visiškai atgavus nepriklausomybę, ir toliau nenutruktų.

IX pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas organizuotas Lietuvoje 1995 m. lapkričio 22-25 d. Lietuvos mokslininkų sąjungos, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos mokslų akademijos pastangomis ir atidarytas Vilniaus pedagoginiame universitete. Atidarymo metu Simpoziumo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis pasveikino daugiau kaip 700 dalyvių ir svečių, atvykusių iš JAV, Australijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų Europos šalių, ir pabrėžė, kad šio Simpoziumo tikslas yra pasikeisti idėjomis, kaip toliau tvarkyti Lietuvos ūkį, pramonę ir ekonomiką, prikeliant šalį iš nuosmukio ir pražūties. Prof. K. Pyrago rūpesčiu, simpoziumo dalyviams ir svečiams buvo organizuotos ekskursijos į Europos centrą, Molėtų observatoriją, atstatomą Medininkų pilį.

Baigiamajame Simpoziumo posėdyje apsilankė pats Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas, parodydamas, koks svarbus šis Simpoziumas Lietuvai, ir pasidžiaugdamas, kad išeivijos ir Lietuvos mokslininkai kartu nagrinėja įvairiausius lietuvių tautos gerovės klausimus, ragindamas, kad šie MKS jokiu būdu nenutrūktų Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Amerikos lietuvių delegacijos vardu kalbėjęs arch. Albertas Kerelis mokslo ir kūrybos forumą baigė tokiais žodžiais: “Simpoziumo diskusijos ir pranešimai dar labiau suartino išeivijos ir Lietuvos mokslo ir kūrybos žmones. Ir manau, kad jei nors dalis šio renginio dalyvių ir klausytojų išvyks geriau suprasdami save ir savo žmogiškos prigimties troškimus bei įvairias problemas Lietuvoje, tai reikš, kad šį Simpoziumą galėsime laikyti dideliu lietuvybės laimėjimu ir jis tikrai nebuvo organizuotas veltui”.

Pagal jau nusistovėjusį susitarimą kitas - X MKS įvyko 1997 m. lapkričio 26-30 d. vėl Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Simpoziumo Tarybos pirmininkas - arch. Albertas Kerelis, mokslinės programos komitetui vadovavo dr. Vytautas Narutis, o OK darbui - Bronius Juodelis. Simpoziumo metu vyko parodos: “1941-ųjų metų sukilimas”, “Martynas Mažvydas”, eksponuojami visi iki tos dienos išleisti “Technikos žodžio” žurnalai, arch. Vytautas Peseckas parengė didžiausią Simpoziumo parodos ekspoziciją, skirtą garsiam Lietuvos aviacijos inžinieriui Antanui Gustaičiui bei jo sukonstruotiems lėktuvams ANBO. Specialiai Simpoziumui iš Lietuvos tuometinis Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Leonardas Vaitys atgabeno puikią Lietuvos architektų parodą.

X MKS buvo ypatingas tuo, kad jame dalyvavo kone visų Lietuvos universitetų rektoriai: Kauno Vytauto Didžiojo - prof. Vytautas Kaminskas, Lietuvos muzikos akademijos - dr. Jonas Antanavičius, Klaipėdos universiteto - prof. Stasys Vaitekūnas, Kauno technologijos universiteto - prof. Kęstutis Kriščiūnas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto - prof. Kazimieras Zavadskas, Vilniaus universiteto prorektorius - prof. S. Vengris. Simpoziumo darbe taip pat dalyvavo prof. Kazimieras Pyragas, atstovavęs negalėjusį atvykti prof. Vytautą Landsbergį, Žibartas Jackūnas - Seimo mokslo ir švietimo komiteto pirmininkas, Lietuvos švietimo ir mokslo ministras prof. Zigmas Zinkevičius ir savaitraščio “Mokslo Lietuva” vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas, po viešnagės JAV apie X MKS Lietuvoje parengęs puikius ir išsamius straipsnius. Prof. K. Pyragas simpoziumo organizatorių Lietuvoje vardu pakvietė gausiai dalyvauti XI simpoziume. XI mokslo ir kūrybos simpoziumas ir vėlei vyko Lietuvoje, Vilniuje, 2000 m. birželio 21-26 d., o jo eigai vadovavo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Atidarymo metu perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo žodis, o išeivijos vardu kalbėjo dr. Vytautas Narutis.

Tiesa, reikia pripažinti, kad pastarieji du - IX ir X - MK Simpoziumai jau nebesukėlė tokio entuziazmo, kaip ankstesnieji. Pasigirsta balsų, kad gal išvis jų nebereikėtų organizuoti, nes Lietuva jau nepriklausoma, ir niekas nebetrukdo mokslininkams bendradarbiauti, išvykti į užsienį ir pan. Tačiau drįstu teigti, kad Simpoziumai buvo ir yra reikšmingi, nes būtent jų metu įvairiose pasaulio šalyse gyvenantys lietuvių (ar lietuvių kilmės) mokslininkai, inžinieriai, architektai, gydytojai, fizikai, chemikai, įvairių kitų sričių mokslininkai ir menininkai vėl pasijunta vienos tautos - Lietuvos vaikai.

Šiuos pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos forumus aukštai vertina ir nelietuviai, neretai pavydėdami mums, kad turime tokį renginį, suburiantį po vienu stogu po pasaulį pasklidusius ir kitose šalyse sėkmingai Lietuvos vardą garsinančius mokslininkus ir menininkus. Ryškiausias to įrodymas - JAV Valstybės departamento direktoriaus James W. Swihart sveikinimo laiškas VI mokslo ir kūrybos simpoziumui.