Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų bei Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriai surengė seminarą “Genetiškai modifikuoti augalai ir jų auginimo perspektyvos Lietuvoje”, norėdami aptarti šios srities mokslo bandymų naudą ir galbūt galinčius kilti pavojus juos vartojant.

Kalbėdamas seminare apie genetiškai modifikuotų augalųvartojimą, Lietuvos žemės ūkio universiteto prof. habil. dr. Algirdas Sliesaravičius ir sakė, kad dabar toks laikas, kai neaišku, ar žavėtis atsivėrusiomis augalų selekcijos galimybėmis ir plačiomis perspektyvomis, ar stebėti naujoves su nerimu.

Mūsų krašte augalų genų perkėlimo metodai pradėti taikyti 1985 m. Auginant transgeninius augalus ypač intensyviai buvo dirbama nuo 1996 m. Mokslininkų pastangomis taikant biotechnologijos metodus gaunami geresni augalinių kultūrų derliai, sukuriamos naujos veislės. Stengiamasi sukurti augalų, kuriems reikėtų mažiau trąšų. Plačiausiai tyrinėtos tokios įvairiems veiksniams atsparumo įgyjančios transgeninės kultūros: sojos pupelės – atsparios vabzdžiams; kukurūzai – atsparūs herbicidams; rapsai – šalčiui; bulvės – virusams; medvilnė – bakterijoms. Įvedant įvairius genus į aliejinius augalus, siekiama gauti daugiau nesočių riebalinių rūgščių, daugiau aliejaus ir kt. Įvairiais tikslais visų tyrinėjamų augalų ir jų gaunamų ypatybių ir neišvardysi – pasaulyje nuo 1983 m. yra modifikuota apie 30 tūkst. augalų rūšių.

Mokslininkai tyrinėja, kaip panaudoti augalų savybes, kad jos padėtų žmonėms saugotis vėžinių susirgimų, gydyti širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, įveikti organizmo senėjimo veiksnius, įgyti kai kurių ligų imuninių savybių. Įvairios augalų ypatybės panaudojamos gaminant vitaminus, vaistus, vakcinas.

Mokslininkai mano, kad žmonėms vartojant išaugintus sukryžmintų augalų vaisius bei sintezės būdu gautus produktus ne viskas išeina taip, kaip norėtųsi . Bet, kaip pastebima, nepageidautinos ypatybės dažnai paaiškėja jau atsiradus organizme pakenkimui.Tai ir kelia susirūpinimą. Nelaimių neįmanoma numatyti, jei neatliekami išsamūs tyrimai, arba gerai nesusipažįstama su tyrinėjimų medžiaga, gerai neapsvarstomos pasekmės, vaikomasi vien rezultatų, arba gaunami neįtikėtini rezultatai ir laiku nesusigriebiama, ko reikėtų imtis toliau . Įvairūs šio pobūdžio darbai dažnai menkai kontroliuojami.

Akad. Vytautas Kontrimavičius patikino, kad valstybinės laboratorijos pavojaus grėsmės nesukels, didžiausiu teroristiniu ginklu genų inžinerija gali tapti tada, jei šiuo mokslu užsiima atsitiktiniai asmenys.

Pagal mokslininkų pateiktus apklausos duomenis, įvairių kraštų žmonės laikosi skirtingų nuomonių dėl transgeninių augalų auginimo. JAV net per 70 proc. gyventojų pritaria, kad tokie augalai būtų auginami, Kanadoje – šiek tiek daugiau nei 11 proc., Prancūzijoje – beveik 5 proc., Japonijoje – tik per 1 proc., Vokietijoje ir Australijoje pritariančiųjų žmonių nesusidaro net po 1 proc.

Dėstydamas savo medžiagą apie modifikuotus augalus ir ksenobiotikų metabolizmą, VU prof. habil. dr. Vytautas Petras Rančelis sakė, kad šioje srityje yra labai daug specifinių problemų, priminė tuos laikus, kai DDT milteliai buvo laikomi puikiu atradimu, ir tik vėliau susigriebta, kad DDT kaupiasi gyvuose organizmuose.

Kalbant apie medžiagų apykaitą organizmuose svarbu išmanyti konkrečius atvejus, sakė V. Rančelis, atsižvelgti į specifines augalų savybes, į tai, kurias medžiagas jie gali metabolizuoti. Tačiau gana sunku nuspėti, kas slypi mokslinių tyrimų darbuose, nes dažnai tenka susipažinti jau su gatavu produktu, neaiškios veislės kūrimo smulkmenos, tyrimai. Dėl pleotropijos taip pat gali atsirasti įvairių poveikių, sukeliančių naujus pakitimus, pavyzdžiui: veikiant modifikuotų augalų savybėms, žmogaus organizme gali pakisti hemoglobinas. Kaip minėta, panašių poveikių gali kilti labai įvairių, juos tyrinėti reikėtų taip pat plačiai. Poveikį organizmui gali padėti sukelti visai nenumatomos priežastys, pavyzdžiui, augalams žydint, gali ir vėjas nunešti žiedadulkes ant toliau žydinčių augalų ir įvykti susikryžminimas, taip pat modifikuotų augalų sėklų gali į dirvą patekti netyčia, toliau tokie augalai pradeda daugintis savaime. Be to, dažnai užsienio kompanijos, užsiimančios genų inžinerija, stengiasi į savo rankas paimti ir sėklininkystės ūkį. Tada jau iš tikrųjų, valgydamas tokios kompanijos išaugintą vaisių, daržovę ar javą, kažin ar žinosi, ką vartoji.

Lietuvoje kol kas nėra parengtų šiais klausimais svarių teisės aktų. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyresnioji specialistė Sigutė Martinaitytė, apžvelgdama negausius norminių aktų punktus tarp Žemės ūkio, Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministerijų įstatymų, kartu sakė, kad rengiami atskiri dokumentų pagrindai šiais klausimais pagal ES direktyvas, kurios nurodo modifikuotų augalų reglamentacijos ir taikymo priemones bei jų naudojimo aplinkoje, pavojaus bei darbo režimo nuostatas.