Architektūros mokslininkė habil. dr. Algė JANKEVIČIENĖ šiomis dienomis atšventė savo garbingą 70 metų jubiliejų.

Algė Jankevičienė-Grinevičiūtė gimė 1930 m. birželio 27 d. Kaune, Lietuvos karininko ir gydytojos stomotologės šeimoje. 1949 m. sidabro medaliu baigė Kauno 2-ąją gimnaziją, o 1955 m. - su pagyrimu Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą ir įgijo inžinierės architektės specialybę. Tais pačiais metais ji pradėjo dirbti Kauno tarprajoniniame architektūros skyriuje, o 1956 m., įsikūrus Architektūros ir statybos institutui, perėjo į jį ir dirbo Architektūros istorijos sektoriuje jaunesniąja moksline bendradarbe. 1959 m. įstojo į instituto aspirantūrą, o 1963 m. apgynė disertaciją “Viduramžių Lietuvos visuomeninių pastatų architektūra” ir įgijo architektūros kandidato mokslo laipsnį (1993 m. nostrifikuotas, suteikiant humanitarinių mokslų daktaro laipsnį). 1966 m. jai buvo suteiktas vyresniosios mokslinės bendradarbės mokslinis vardas (įregistruotas 1995 m.). Apgynusi disertaciją Algė Jankevičienė toliau dirbo tame pačiame institute vyresniąja moksline bendradarbe, nuo 1966 m. - moksline sekretore, o nuo 1975 m. iki šiol eina Architektūros istorijos sektoriaus vedėjos pareigas. Nuo 1997 m. ji dar dirba Kultūros ir meno institute (antraeilės pareigos). Savo jubiliejaus išvakarėse, 2000 m. birželio 20 d., Vytauto Didžiojo universitete ji sėkmingai apgynė habilitacijos darbą - monografiją “Lietuvos medinė sakralinė architektūra”.

Algė Jankevičienė, pasirinkusi architektūros istorijos bei jos paveldo tyrinėtojos kelią, dirba šį darbą su užsidegimu, nuosekliai ir sistemingai. Pagrindiniai jos tyrimo objektai yra Lietuvos gotikinė architektūra, neogotika bei neoromanika ir mediniai sakraliniai pastatai. Tyrimų metodika yra gana įvairi, pradedant nuo archyvinės, ikonografinės medžiagos rinkimo, šaltinių, literatūros studijavimo iki natūrinių tyrimų ekspedicijų metu. Tyrimų medžiaga apibendrinama ir skelbiama monografijose arba straipsniuose. Jubiliatės atliktų darbų apimtį įspūdingai iliustruoja jos mokslinių publikacijų sąrašas, kuriame yra daugiau nei 280 spausdintų darbų, iš jų per 150 mokslinių straipsnių Lietuvos architektūros istorijos tema. Apie Lietuvos gotiką paskelbti 27 darbai, apie medinę architektūrą - 17, apie neogotikines ir neoromanines bažnyčias - 3, įvairiomis Lietuvos architektūros istorijos temomis - 13 darbų, architektūrinių publicistinių straipsnių ir kitų darbų - 41. Iš šių publikacijų 14 paskelbta užsienio šalyse (Rusijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje).

Algė Jankevičienė yra parašiusi ir paskelbusi penkias monografijas: “Vilniaus senamiesčio ansamblis” (1969), “Vilniaus gotikos ansamblis” (1981), “Vilniaus Didžioji sinagoga” (1996), “Žemaičių medinių bažnyčių architektūra” (1996) ir “Lietuvos medinė sakralinė architektūra” (1998).

Be to, ji yra 7 monografijų bendraautorė ir 9 knygų sudarytoja bei mokslinė redaktorė. Už dvitomę monografiją “Lietuvių liaudies architektūra” kartu su kitais autoriais apdovanota Respublikine premija (1970 m.). Paminėtinos šios svarbiausios Algės Jankevičienės ir bendraautorių parengtos knygos bei monografijos: “Lietuvos architektūros istorija”, (1987, 1 t.; 1994, 2 t.); “Vilniaus architektūra” (1985); “Kauno architektūra” (1991); “Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas”, (1988, 1 t.); “Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva”, 1 ir 2 kn. (1996, 1 kn.; 1998, 2 kn.); “Lietuvos sakralinės dailės katalogas”, (1996-1998, 1 t., 1-3 kn.) ir kitos.

Algei Jankevičienei už monografiją “Lietuvos medinė sakralinė architektūra” suteiktas habilituotos daktarės mokslo laipsnis. Šioje monografijoje ištyrinėta Lietuvos medinių bažnyčių, koplyčių ir varpinių architektūros raida, bendrieji ir saviti bruožai, šių pastatų kompozicijos liaudiškumas ir profesionalumas. Iki šiol šie klausimai nebuvo tyrinėti. Šiuo metu Lietuvoje yra 265 medinės bažnyčios, daugiau nei 100 koplyčių, apie 220 varpinių. Autorė atliko jų natūros tyrimus ir fotofiksaciją, susistemino ir išanalizavo gausius istorinių ir natūros tyrimų duomenis, padarė apibendrinančias teorines išvadas. Nustatyta, kad Lietuvos mediniai sakraliniai pastatai yra tarp liaudies ir profesionaliosios architektūros. Liaudiškasis pradas pasižymi architektūros sprendimų pastovumu, jų funkcionalumu ir paprastumu. Profesionalusis pradas mediniuose sakraliniuose pastatuose taikytas dvejopai: netiesiogiai - taikant pavienius stilių bruožus ir tiesiogiai - kartojant architektūros stilių kompozicijos principus. Lietuvos medinių bažnyčių, koplyčių ir varpinių kompozicija glaudžiai siejasi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vakarinių – Lenkijos Karalystės šiaurės rytų žemių sakralinių pastatų bruožais. Palyginus šio arealo medinius sakralinius pastatus su kitų Europos regionų, pavyzdžiui, Norvegijos, Šiaurės Rusijos, Užkarpatės analogiškais pastatais, išryškėja svarbūs skirtumai. Monografijoje pateikta medžiaga reikšminga ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Paskelbtieji duomenys padės išsaugoti ir atkurti tai, kas yra autentiška medinių sakralinių pastatų architektūroje.

Monografijos “Lietuvos medinė sakralinė architektūra” santrauka su iliustracijomis ir išvados anglų kalba paskelbtos internete. Anglijos bažnytinė draugija (Ecclesiological Society) šią monografiją pripažino mėnesio (1999 m. gruodžio mėn. ) leidiniu.

Algė Jankevičienė yra žinoma ir pripažinta architektūros istorijos mokslininkė ne vien Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Ji skaito pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose užsienyje, o jos straipsniai skelbiami Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Vokietijos recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir kituose leidiniuose. Informaciją apie jos parašytas monografijas internete galima surasti žymiausiose Europos ir JAV bibliotekose.

Algė Jankevičienė taip pat sėkmingai dirba rengdama mokslininkų pamainą. Jos vadovaujami 4 doktorantai parengė ir apgynė mokslų daktaro disertacijas.