Šalies gyventojams netrukus teks rinkti į Seimą politines partijas. O jų Lietuvoje-net 39. Kas gali patarti, kaip atskirti tas partijas? Pagal ką vertinamos, kuo jos bendros ir kuo skiriasi? Rinkėjai nesusigaudo, kurie čia modernieji, kurie nuosaikieji Partija ar sąjungos partija, seno ar naujo mąstymo, tikrieji ar du- tūkstantininkai, dešinieji ar kairieji, Centro dešinieji ar dešinės centrai? Išties didelė painiava ir daug neaiškumo.

Logiška būtų galvoti, kad politines partijas į Seimą reiktų rinkti pagal jų ideologiją, siekius ir programas, o ne pagal jų lyderių ambicijas. Juolab, kad visi jie gražiai šneka, daug žada, tačiau mažai padaro. Paaimanuoja dėl sunkių žmonių gyvenimo sąlygų, bet visai neprisimena savo pažadų, neįvardija blogo valstybės valdymo kaltininkų. Bet kokią ideologiją jie priimtų, kad tik valdžios krėslą išsaugotų. Palyginus, tarkime, LDDP ir konservatorių valdymą išryškėjo, kad abi iki šiol valdžiusios partijos vadovavosi tais pačiais ar panašiais siekiais: nuožmi kova dėl valdžios ir pinigų, garbės, nesibaigiantys korupcijos skandalai, įvairios machinacijos, kišeniniai ministrai, prokuroras… Vien ko vertas Mažeikių “Naftos” privatizavimo pavyzdys arba Ūkio eksministro “sunkus” darbas.

Tad kaip gali eilinis pilietis tikėti partijų programomis, jų vadų pažadais, jeigu patys partiečiai jomis netiki, bėgioja iš vienos partijos į kitą, skaldosi arba kuria naujas partijas, darinius, kad tik patektų į renkamųjų sąrašus. Tai ypač ryškėja prieš artėjančius Seimo rinkimus. Štai susiskaldė konservatoriai ir įsikūrė nauja konservatorių sąjungos partija, suskilo socialdemokratai, krikščionys demokratai, įsteigdami naujas partijas, keistą derinį sudarė liberalų partija, koaliciją LDDP ir socialdemokratai ir t.t.

Esant tokiai partijų kaitai, nežinau, gerbiami rinkėjai, kiek Jūs galėtumėt išvardyti partijų pavadinimų? Prisipažįstu, kad aš negalėčiau tiksliai išvardyti net 10. O ką jau bekalbėti apie jų ideologijų, siekių, programų žinojimą. To, manau, gerai nežino net patys partijų nariai. Tad kaip galima balsuoti už nežinomas, neaiškias, partijų programas, kuriomis netikima, kaip galima atskirti pelus nuo grūdų? Trūksta sistemos ir aiškumo.

Akivaizdu, kad apie politinių partijų tikrą ideologiją, siekius trūksta aiškios, visiems suprantamos ir vaizdžiai pateiktos bei palyginamos informacijos. Bent jau pagrindinių didžiausių partijų, pretenduojančių surinkti 5% rinkėjų balsų. Jos turi būti trumpai ir aiškiai klasifikuotos, pirmiausia pagal ideologiją, siekius. Tai turėtų būti partijų veiklos gairės pačiais svarbiausiais valstybės valdymo ir žmonių gyvenimo klausimais. Tačiau, svarbiausia, kad tie duomenys būtų pateikti vienoje vietoje, tarkime, laikraščio puslapyje ir palyginami, kad rinkėjas turėtų galimybę palyginti ir įvertinti partijų ideologijas bei susidaryti savo nuomonę.

Be abejo, partijų klasifikavimas gali būti atliktas ir pagal kitus požymius, kaip narių skaičius, sudėtis, organizacinė struktūra, valdymo pobūdis ir kt. Tai duotų peno pamąstyti patiems politinių partijų veikėjams, kaip geriau organizuoti veiklą.

Čia būtina pabrėžti, kad labai svarbi ir turbūt pati svarbiausia partijų savybė yra tai, kaip jos organizuotos ir veiklios. Suprantama, kad organizuotos partijos sugebės geriau siekti savo tikslų, įgyvendinti programą. Stipri organizacija (ar jos nebuvimas) yra pati esminė ir lemiama jų savybė. Žinoma, geriau organizuotos ir sugeba veikti didžiosios partijos, kaip konservatoriai, LDDP, Centro, Socialdemokratų, Naujosios sąjungos, Liberalų, Valstiečių, Krikščionių demokratų. Pastaruoju metu dideliu organizuotumu ir veiklumu iš visų išsiskiria Naujosios sąjungos partija, kuri turi didelius šansus laimėti rinkimus į Seimą.

Tačiau didžioji dauguma šalies partijų yra mažos, silpnai organizuotos ir nevaidina jokio vaidmens politiniame gyvenime. Laikoma, kad keliolika partijų yra neorganizuotos, visai numirusios, telikę tik jų skambūs pavadinimai, kaip Gyvenimo logikos, Reformų, Protėvių atgimimo ir kitos. Joms belieka vienas kelias - jungtis ir vienytis.

Svarbu rinkėjams žinoti, kaip partijos valdomos. Ar jos yra daugiau vienvaldės (autokratiškos), ar demokratiškos. Daugelis partijų šalyje yra vienvaldės. Jos turi aiškią valdžios hierarchiją, kurios piramidė baigiasi vienu asmeniu, priimančiu sprendimus. Tokių partijų pavyzdžių turime gana daug, tai konservatorių partija su lyderiu V. Landsbergiu, Naujoji sąjunga su lyderiu A. Paulausku… Daugiavaldėje partijoje tokios ryškios paskutinės valdžios lyg ir nėra, reikalingas kelių atsakingų asmenų susitarimas. Prie tokio tipo partijų galima gal priskirti LDDP, socialdemokratus…Tokios partijos pažangesnės ir suteikia savo nariams didesnes pasirinkimo galimybes.

Apibendrinant būtų galima padaryti išvadas:

- renkant partijas į Seimą geriausiai orientuotis į jų ideologiją, siekius, o ne į jų lyderių, atskirų veikėjų gražias šnekas, pažadus;

- būtina pateikti šalies rinkėjams aiškią, suprantamą ir vaizdžiai palyginamą bent svarbiausių (tarkime, parlamentinių) partijų klasifikaciją pagal jų ideologiją, siekius vienoje vietoje. Ilgos ir painios programos yra neprieinamos, neįdomios ir nežinomos rinkėjams. Rinkėjai turi turėti galimybę jas atskirti, palyginti ir vertinti be didelių pastangų;

- vertinant partijas reiktų atsižvelgti ne tik į jų idealus bei siekius, bet ir gebėjimą juos įgyvendinti. Šiuo požiūriu savo siekius geriausiai įgyvendins stipriai organizuotos gausios partijos, kai jų nariai priims sprendimus ne tik pagal savo asmeninius, bet ir atsižvelgdami į kitų žmonių tikslus.