Vilniuje 32-ąją Europos atomų spektroskopijos konferenciją EGAS pradėjęs svečias iš Anglijos, Europos fizikų draugijos prezidentas prof. seras Arnoldas VOLFENDEILAS (sir Arnold Wolfendale) sutiko maloniai atsakyti į “Mokslo Lietuvos” klausimus.

Mokytojas sužadino pasigėrėjimą fizika

Ne. (Juokiasi.) Bet tiesa, kad keletas fizikų yra tapę serais, lordais ar riteriais. Jais tampama paprastai sulaukus tam tikro amžiaus, o fizika juk užsiima ir jauni žmonės.

Futbolininkui ar fizikui lengviau gauti sero titulą?

Nemanau, kad futbolininkams tai lengviau, tačiau turiu pripažinti, jog kai kurie vyresnio amžiaus pasižymėję futbolininkai ir komandų treneriai yra tapę riteriais, t. y. lordais.

Ar šiuo metu Anglijoje didelis jaunimo domėjimasis fizika, apskritai tiksliaisiais mokslais? Palyginus kad ir su šių mokslų populiarumu šeštą, septintą dešimtmetį?

Ne, ta trauka dabar gerokai prislopusi, fizika besidominčių jaunų žmonių mažėja. Manau, kad tas skaičius artėja prie minimumo - yra požymių, kurie tai rodo. Tačiau ateityje jaunuolių, norinčių studijuoti fiziką, turėtų daugėti.

O kaip prasidėjo Jūsų paties kelias į fizikos mokslą?

Gimiau 1927 m., taigi labai seniai. Mokiausi Antrojo pasaulinio karo metais, ir maniau būsiąs laivų konstruktoriumi, tačiau karas baigėsi ir tas mano ankstesnis pasiryžimas jau atrodė neišmintingas. Pasirinkau ką kita, nes dar mokydamasis mokykloje turėjau puikų fizikos mokytoją. Jis man sužadino pasigėrėjimą šiuo nuostabiu dalyku.

Taigi mokiausi fizikos, ir tuo visada buvau patenkintas, net laimingas. Ši mano asmeninė patirtis įrodo, kaip svarbu turėti gerus mokytojus. Deja, viena iš problemų Anglijoje, taip pat ir kitose šalyse, yra ta, kad mokytojo statusas sumenkęs. Manau, kad tai viena iš priežasčių, kodėl vis mažiau jaunuolių nori studijuoti matematiką ar fiziką. Kol valstybių vadovai nepakels mokytojo statuso, nedaugės gerų mokytojų, tol padėtis nesikeis.

Su branda ateina ir noras tarnauti visuomenei

50 metų dirbau tyrinėdamas kosminį spinduliavimą. Šį spinduliavimą sudaro atominės dalelės, kurios pasiekia Žemę iš kosminės erdvės. Tos atominės dalelės su savimi atsineša energiją, kuri palyginama su mus pasiekiančia žvaigždžių šviesos energija. Taigi kosminio spinduliavimo tyrinėjimas yra svarbi astronomijos dalis. Didžiausios energijos dalelės, kurias stebi tyrinėtojai, ateina būtent su kosminiais spinduliais. Kosminiai spinduliai vertingi tyrinėjimo požiūriu, nes nurodo mums kai ką apie kosmose esančias dujas ir dangaus šviesulius, bet dar yra ir daug neatskleistų paslapčių. Viena jų - iš kur ateina itin didelės energijos dalelės. Mes šito dar nežinome.

Tyrinėti Visatos paslaptis - patrauklus užsiėmimas. Tačiau kaip Jums tenka derinti tai, kas atrodo įdomu, patrauklu, ir tai, ką būtina daryti? Juk tenka dirbti ne tik tai, kas įdomu?

Aš manau, kol žmogus jaunas, tai jis siekia darbų, labiau laikydamasis įdomumo principo. Tačiau kai sensti, tai pradeda vyrauti ir lemti tarnavimo visuomenei idėja. Šiuo metu esu to amžiaus, kai didžiąją veiklos dalį tenka atlikti iš pareigos. Galbūt…

Esate Europos fizikų draugijos prezidentas. Kaip Jums pasisekė, kad tapote toks populiarus tarp Senojo žemyno fizikų, kad kolegos nepavydėjo Jums tokios aukštos padėties?

O, išrinkdami mane prezidentu, kolegos, matyt, buvo apimti beprotybės. (Juokiasi.) Kaip bebūtų keista, per savo gyvenimą buvau daugelio institucijų prezidentas. Kiekvieną kartą sakydavau: sužlugdysiu šias užduotis. Bet laimei, šie mano pareiškimai pasirodydavo besą neteisingi ir aš tuojau pat vėl būdavau išrenkamas kokios nors organizacijos vadovu. Prezidentas Bilas Klintonas jau susirūpinęs… (Juokiasi.)

Ką veikia Europos fizikų draugija

Visi turime dvi rankas. Viena ranka man tenka dirbti išties patrauklų darbą - tyrinėti kosminius spindulius. Kita ranka tenka atlikti Europos fizikų draugijos prezidento pareigas. Jokios problemos nematau: juk visi dalį savo laiko praleidžiame miegodami, valgydami, o dalį - budėdami. Tarp kitko, labai svarbu, kad mano pareigas užimantys žmonės turėtų šiek tiek laiko ir stengtųsi to laiko turėti kuo daugiau, kad galėtų dirbti ir savo mėgiamą darbą, ne vien užsiimtų administravimu.

Kas šiandien yra Europos fizikų draugija, kokius darbus atlieka?

Beveik visose Europos šalyse šiuo metu yra įsikūrusios fizikų draugijos. Ir Lietuvoje yra negausi, bet svarbi fizikų draugija. Didžiosios Britanijos fizikų draugija, kuri vadinasi Fizikos institutas (Institute of Physics) ir kurio prezidentu man teko būti prieš kelerius metus, vienija 30 tūkst. narių. Taigi draugijų yra ir labai gausių, ir visai mažų.

Europos fizikų draugija yra tartum skėtis, po kuriuo stengiamasi surinkti visų žemyno šalių fizikų draugijas. Mūsų Draugijos personalas visai nedidelis - tik 4 darbuotojai, o Fizikos institutas turi net 200 darbuotojų. Taigi dydžiai labai skirtingi.

Europos fizikų draugijoje siekiame apibrėžti problemas, kurias galime išspręsti europiniu lygiu. Tai reiškia, kad gausios draugijos, pvz., Vokietijos fizikos draugija, kuri yra net didesnė ir už Didžiosios Britanijos draugiją, moka narystės mokestį ir jo dalis tenka mažoms fizikų draugijoms. Tam tikra prasme turtingieji remia vargšus. Beje, žodį vargšai čia reikia suprasti tik kalbant apie pinigų stygių, o ne turint mintyje intelekto kokybę. Taigi tai privalumas, kad turtingos šalys gali padėti toms, kurios yra ėjimo į Europą kelyje. Mes turime finansinių išteklių, kurie padeda Rytų Europos jauniems mokslininkams išvykti į konferencijas Vakarų šalyse. Daugeliui šalių padedame rengti konferencijas. Tačiau, mano nuomone, vienas didžiausių prioritetų - tai ta pagalba, kurią teikiame parašydami savo nuostatų deklaracijas (Position Papers). Šios Europos fizikų draugijos nuostatų deklaracijos skiriamos valdžios žmonėms, taip pat aukščiausių akademinių institucijų vadovams, visiems tiems, nuo kurių priklauso mokslo institucijų finansavimas. Pvz., pirmoji iš šių deklaracijų buvo apie tai, kad fizika suteikia daug impulsų plėtojant pramonę, ekonomiką. Antai Lietuvai svarbu, kad čia išliktų arba atsirastų pramonė, kuri būtų pagrįsta mokslinėmis technologijomis ir valdoma pačių lietuvių. Tai neturėtų būti tik užsienyje pirktomis technologijomis grįsta ir tik užsieniečių valdoma pramonė.

Antroji nuostatų deklaracija atsirado būtent prof. Zenono Rudziko iniciatyva. Joje buvo išdėstytas mokslo institutų ir universitetų skuboto jungimo nepagrįstumas, formuojama pažiūra į mokslą universitetuose ir mokslo institutuose Rytų ir Vidurio Europos šalyse.

Ar tai reiškia, kad Europos fizikų draugija nepritaria dėl mokslo institutų ir aukštųjų mokyklų integracijos?

Tarp integracijos ir suliejimo yra skirtumas. Mano ir daugelio kitų žmonių manymu, universitetai turi atlikti savo vaidmenį, plėtodami fundamentinius mokslus ir teikdami aukšto lygio išsilavinimą. Mokslo institutų dvejopas vaidmuo: jie turi atlikti mokslinius tyrinėjimus ir taikyti tų tyrinėjimų rezultatus, t. y. svarbus taikomasis jų veiklos pobūdis. Štai Lietuvai reikia instituto, kuris būtų atsakingas už atominės energetikos naudojimą šalyje, radioaktyvių atliekų saugojimą ar pašalinimą. Tas institutas turėtų kurti prietaisus, kurie reikalingi minėtų sričių veiklai. Visa tai nėra universitetų rūpesčio dalykai.

Lietuvai būtinas ir aplinkos išsaugojimo, taršos problemų institutas. Pokomunistinėse šalyse yra nemažai mokslo institutų, kurie kadaise bendradarbiavo su Rusijoje veikusiais institutais. Kai kas pasakys: “Sienos sugriuvo, komunizmas nugalėtas ir mes tiems institutams netieksime deguonies. Arba nustumsime juos į universitetus”. Mano manymu, tai būtų pati tikriausia beprotybė. Juk yra daugybė šiuolaikinės pramonės, ekonomikos dalykų, kuriuos reikia padaryti. Jūs turite mokslo tiriamuosius institutus, ten dirbančius protingus žmones, ir jums reikia stengtis tuos institutus išlaikyti. Žinoma, jų tyrinėjimus reikia panaudoti ten, kur šaliai reikalinga.

Kaip verstis sunkmečiu

Aš su tuo nesutinku. Lietuvos mokslui skiriama 0,6 proc. šalies BVP - tai labai nedaug ir tai labai neteisinga. Jeigu būčiau politikas (deja, nesu), tai pasakyčiau: plėtokite Lietuvoje kad ir turizmą, pagaliau ir daugelį kitų sričių, kur turite gerą potencialą. Štai pavyzdys. Šios konferencijos metu gyvendami viešbutyje klausėme darbuotojos: ar galėtume nuvykti į liaudies buities muziejų, esantį Rumšiškėse, prie Kauno? Mums atsako: “Ne, mes apie tai neturime informacijos, tokios paslaugos neteikiame”… Toks tad faktas.

Arba štai kitas pavyzdys. Jūs turite Grūto skulptūrų parką, kuris galėtų būti tikra turistų Meka. Labai įdomus ir vertingas pažintinis objektas. Žmonės mielai už tai mokėtų pinigus.

Kol kas Grūto parkas mums Lietuvoje - tai nuolatinių politinių diskusijų ir jau pabodusių ginčų objektas.

Tai labai gerai, nes dar labiau sudomina publiką. Jums tereikia apsidairyti ir pamatysite gausybę vertingiausių turistinių objektų Lietuvoje. Pagaliau turizmas - tai tik vienas iš daugelio objektų, kuriuos galima plėtoti. Todėl ir sakau, kad negali būti jokio pasiteisinimo dėl tokio menko mokslo finansavimo Lietuvoje.

Plėtodami turizmą ar kitas sritis, padėsime papildyti valstybės iždą, iš kurio didesnė dalis teks ir mokslui? Ar teisingai suvokiau Jūsų mintį?

Tai būtų vienas iš kelių, kuris padėtų tą valstybės iždą praturtinti. Mokslas yra viena tų sričių, kurią tenka finansuoti valstybės lėšomis. Šeštadienį aplankėme mokslo ir studijų viceministrą Albertą Žalį. Įdomu pažymėti, kad mes kalbėjome ne apie turizmą, bet apie Lietuvos siekį stoti į NATO. Gerai. Man atrodo, kad daugelio mokslo institutų atliekamus darbus galima visiškai neblogai susieti su NATO programų reikalavimais, nes fundamentinis mokslas reikalingas ir gynybos reikalams. Nesu politikas, todėl sakau, ko neturėčiau daryti būdamas politikas, bet tikrai manau, kad NATO nelaukia iš Lietuvos daug žygiuojančių kareivių. O tikisi, ko gero, naudos iš mokslo, kuris čia yra. Tai šiek tiek primena padėtį, kuri buvo susiklosčiusi, kai Lietuva buvo Sovietų Sąjungos dalis. Taip, dabar daugiau laisvės, bet yra ir situacijos panašumo, kuriuo derėtų pasinaudoti. Jeigu pageidaujate, šį interviu galite pabaigti štai tokia istorija. Ji nutiko vieno žymaus Anglijos politiko gyvenime.

Jis maudėsi gilioje upėje ir staiga pradėjo skęsti. Pradėjo šaukti: “Gelbėkite!”. Du berniukai ant kranto meškeriojo. Jie niurktelėjo į vandenį, priplaukė ir ištraukė skendusį politiką. Šis susijaudinęs tegalėjo ištarti: “Jūs išgelbėjote man gyvybę”. Paskui atitokęs tęsė: “Galite prašyti, ko tik panorėsite”. Vienas berniukas paprašė naujo dviračio. Išpildyti tokį pageidavimą nebuvo sunku. Kitas berniukas paprašė, kad būtų … palaidotas valstybės lėšomis. Politikas nustebo: “Valstybės laidotuvės? Kodėl?” Berniukas atsakė: “Kai grįšiu namo ir tėčiui papasakosiu, kad Jus išgelbėjau, jis mane užmuš”…

Sero Arnoldo prioritetai

Teisingai išdėstykime prioritetus. Pirma problema ta, kad iki šiol mums vis dar nepaduodama kavos. (Juokiasi. Su kava iš tikro išėjo šioks toks kazusas, kadangi konferencija vyko Vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir sporto rūmuose, kur nė vienas nesijautėme esąs šeimininkas. Tačiau, jeigu lietuviai sugeba nepriteklius kantriai kęsti ar jų paprasčiausiai nepastebėti, tai civilizuotos Europos atstovai gerokai reiklesni. Gal todėl ta Europa ir civilizuota? Galop “kavos klausimas” buvo išspręstas teigiamai, tad pokalbį galėjome ramiai tęsti toliau. - G. Z.)

Manau, jog yra dvi šios problemos dalys: tai jaunų fizikų universitetuose ir fizikos institutų šalyje. Pirmiausia dėl fizikų universitetuose. Laikui bėgant vis labiau jie pradės suprasti, kad gali rinktis ir kitą, nebūtinai fiziko, profesiją. Vakaruose vis dažniau universitetuose fizikos mokslus baigę asmenys darbą renkasi informacijos technologijų, finansų, komercijos ir kitose srityse.

Ar tai sektinas pavyzdys? Nemažai ir Lietuvoje fiziko kvalifikaciją įgijusių asmenų dirba nieko bendro su fizika neturinčiose srityse. Nors valstybė juos rengė būti fizikais. Ar ne per brangus malonumas paskui persimesti į finansus ar komerciją?

Jei tie jaunuoliai eina į kitas sritis ir pakelia krašto gerovę, tai puiku. Kai kuriose šalyse, pvz., Vokietijoje yra nedaug moksliniais tyrimais užsiimančių studentų, nes daugelis išeina būtent į kitas veiklos sritis. Taigi rūpestis kitoks: vokiečiams jau stinga fizika užsiimančių studentų. Fiziko diplomas - tai nuostabus išsilavinimas daugelio profesijų atstovams. Šiais laikais - ir ne aš vienas tai jaučiu – nėra tinkama, kai rengiant būsimuosius valstybių vadovus, jiems suteikiamas istoriko, filologo ar menų bakalauro išsilavinimas. Jie turi gauti ir tikslaus, sunkaus mokslo teikiamą išsilavinimą, nes pats pasaulis tampa vis labiau moksliškas.

Tačiau leiskite atsakyti ir pagal antrą problemos dalį - apie fizikos institutus. Jau minėjau, kad svarbu kai kuriuose iš jų keisti tyrimų kryptis – žinoma, kur būtina. Taip pat svarbu siekti gauti paramos iš kitų šaltinių - tai NATO mokslinės ir kitokios programos.

Sere Arnoldai, leiskite Jums padėkoti už išsamius ir nuoširdžius atsakymus.

Ačiū ir Jums.

P.S. Redakcija dėkoja Teorinės fizikos ir astronomijos instituto moksliniam sekretoriui dr. Andriui Bernotui, padėjusiam anglų kalba bendrauti su seru Arnoldu Volfendeilu.