j1.gif - 2682 Bytes

Lietuvos katalikų mokslo akademijos XVIII suvažiavimas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Vienas svarbių Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) uždavinių – telkti visų mokslo sričių katalikiškos pasaulėžiūros lietuvius mokslininkus. Telkiant katalikus mokslininkus, skelbiant jų mokslinius laimėjimus, svarbų vaidmenį atlieka Katalikų akademijos organizuojami suvažiavimai. Nuo LKMA įkūrimo 1922 m. rudenį, per tris jos veiklos laikotarpius, buvo organizuota jau 18 suvažiavimų: trys tarpukario Lietuvoje (1922-1940 m.), išeivijoje (1956-1992 m.) – vienuolika, ir nuo 1990 m., Akademiją atkūrus Lietuvoje (1992 m. į Lietuvą buvo perkelta ir LKMA Centro valdyba) – keturi.

1933 m. buvo organizuotas pirmasis Katalikų akademijos suvažiavimas, tik tada jis buvo vadinamas Lietuvių katalikų mokslo akademijos mokslininkų ir mokslo mėgėjų suvažiavimu – tokiu pavadinimu buvo visi trys pirmuoju laikotarpiu organizuoti suvažiavimai. Ir išeivijoje, ir atkūrus Akademiją Lietuvoje buvo siekiama laikytis tarpukario Lietuvoje įsigaliojusio suvažiavimų organizavimo laiko – suvažiavimus organizuoti kas treji metai.

Atkūrus Akademiją Lietuvoje 1991 m. organizuotas XV suvažiavimas – tai pirmasis suvažiavimas Vilniuje, nes tarpukariu Akademija veikė Kaune, tad ten ir vyko visi trys suvažiavimai. 1994 m. XVI suvažiavimas vyko Kaune, 1997 m. XVII suvažiavimas - vėl Vilniuje, o 2000 m. birželio 28 – liepos 1 d. XVIII suvažiavimas organizuotas Klaipėdoje. Suvažiavimo organizacinį darbą atliko Klaipėdos universitetas bei LKMA Klaipėdos skyrius (organizacinio komiteto pirmininkas - Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas).

Suvažiavimas pradėtas iškilmingomis Šv. Mišiomis Klaipėdos Marijos Taikos karalienės bažnyčioje, kurias aukojo LKMA pirmininkas JE vysk. Jonas Boruta SJ, vysk. Antanas Vaičius, vysk. Jonas Kauneckas ir kunigai: dr. Juozas Šiurys, Vaclovas Aliulis MIC, Jonas Gedvila bei dr. Algis Baniulis SJ. Pamokslo metu vysk. J. Boruta kalbėjo apie ateities Lietuvą, kokių jai ir pasauliui reikėtų mokslininkų, linkėjo išlaikyti pusiausvyrą tarp tos tiesos, kuria žavimės savo esybe, ir mūsų gyvenimo.

Iškilmingas jungtinis pradedamasis posėdis vyko Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Koncertų salėje. LKMA suvažiavimo dalyviams perskaityta Vatikano valstybės sekretoriaus Angelo Sodano sveikinimo telegrama, Lietuvos mokslų tarybos sveikinimą pasirašė prof. Kęstutis Makariūnas. Suvažiavimo dalyvius sveikino arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, vyskupai Jonas Boruta SJ ir Antanas Vaičius. LKMA pirmininkas vysk. J. Boruta SJ pranešė apie naujus LKMA akademikus. Balandžio 15 dieną jais buvo išrinkti prof. Sofija Kanopkaitė, prof. Angelė Vyšniauskaitė ir dr. Kęstutis Girnius. Nuo Akademijos įkūrimo iki šiol LKMA akademikais buvo paskelbta 40 mokslininkų (10 tarpukario Lietuvoje, 23 išeivijoje ir 7 LKMA atkūrus Lietuvoje). Prof. S. Kanopkaitė ir prof. A. Vyšniauskaitė - pirmosios moterys, kurioms suteiktas šis garbingas Katalikų akademijos akademikių vardas.

Tylos minute buvo pagerbti per tris metus mirę LKMA nariai, prisiminti jubiliejus šventę mokslininkai.

Pradedamajame posėdyje pranešimą “Evangelizacija Lietuvoje – praeitis ir šių dienų problemos” skaitė vysk. J. Boruta SJ. Pasaulinio Eucharistinio kongreso Europos atstovas arkivyskupas S. Tamkevičius SJ perteikė ten skaityto pranešimo mintis, apibūdino, ką reiškė eucharistija gyvenant okupacijos sąlygomis.

Plenariniame posėdyje Klaipėdos universiteto rektorius habil. dr. Stasys Vaitekūnas skaitė pranešimą “Mokslas Vakarų Lietuvoje”, o Lietuvos ambasadorius Ispanijoje Vytautas Antanas Dambrava – “Idėjos kelias tik per teisingumą”.

Kitomis dienomis buvo dirbama sekcijose, kurios vyko Gamtos mokslų fakultete. Pagal programą buvo pateikti 162 pranešimai. Per tris dienas (kartu su plenariniais posėdžiais) perskaityti 127 pranešimai, veikė 15 sekcijų: teolgijos ir filosofijos, etnologijos ir folkloristikos, pedagogikos, sociologijos, ekologijos, komunikacijos ir informacijos, literatūros ir kalbos, biologijos ir biochemijos, katechetikos, istorijos, psichologijos, architektūros ir dailės, tiksliųjų mokslų, sakralinės muzikos, medicinos sekcijos, kuriose buvo gvildenamos tos srities aktualios temos.

Paskutinioji suvažiavimo diena – liepos 1 d. – prasidėjo šv. Mišiomis Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje, kurias aukojo vysk. J. Boruta ir mons. P. Puzaras. Vyskupas pasakė pamokslą.

Baigiamasis Pilnaties posėdis vyko Menų fakulteto Koncertų salėje. Sekcijų vadovai pateikė glaustas darbo ataskaitas, vyko diskusija “Žmonija, moralė ir mokslas, žvelgiant į XXI amžių”.

Įtemptą mokslinį darbą paįvairino plati kultūrinė programa. Specialiai suvažiavimui buvo skirtas koncertas: giedojo ir dainavo Jaunimo centro mergaičių choras “Aušrinė” (vadovas ir dirigentas Fabijonas Sereika), vyko ekskursija po Karo laivą, susipažinta su Kretingos pranciškonų vienuolynu bei Šv. Antano religijos studijų institutu prie KTF VDU.

Kaip ankstesni LKMA suvažiavimuose skaityti pranešimai buvo išspausdinti LKMA Suvažiavimo darbų tomuose, taip ir šio suvažiavimo moksliškai parengta pranešimų medžiaga bus spausdinama LKMA Suvažiavimo darbų XVIII tome.