Gediminas Zemlickas

Jau rašėme, kad šį pavasarį minint Lietuvos teisės akademijos dešimtmetį pirmieji šios aukštosios mokyklos garbės daktarų vardai suteikti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui, Vroclavo universiteto Teisės ir administravimo fakulteto dekanui prof. Zdzislavui Kegeliui (Zdzislaw Kegel) ir Miunsterio federalinės vadybos akademijos prezidentui prof. Raineriui Šultei (Reiner Schulte). Tai reikšmingas įvykis tiek šių asmenybių, tiek ir Lietuvos teisės akademijos gyvenime.

Svetur gal labiau pripažintas

1990 m. kovo 11 d. V. Landsbergis išrenkamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininku. 1990-1991 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininku, o 1992 m. vadovavo Konstitucijos rengimo baigiamajam etapui. Buvo derybų su TSRS Valstybinės delegacijos pirmininkas. 1996 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku.

Svetur, ko gero, įvertintas ir pripažintas labiau negu gimtinėje. Dar 1991 m. V. Landsbergis buvo apdovanotas Norvegų Taikos premija, Prancūzijos Foundation du Future premija, JAV Vydūno fondo premija, Didžiosios Britanijos Tarptautinio laisvės fondo premija. 1992 m. jam įteiktas Vokietijos Herman Ehlers prizas, 1994 m. – Katalonijos kultūros fondo 9-oji tarptautinė Ramon Llull premija, 1998 m. – tarptautinė Liudijimo premija (Vibo Valentia, Italija).

V. Landsbergio apdovanojimų sąraše – Prancūzijos Garbės Legiono Didysis ordinas, Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinas, Norvegijos Karališkojo ordino “Už nuopelnus” Didysis kryžius, Lenkijos Respublikos Didžiojo kryžiaus ordinas, UNESCO medalis už indėlį plėtojant demokratiją bei kovojant už žmogaus teises, Maltos Nuopelnų ordino Didysis kryžius, Graikijos Garbės ordino Didysis kryžius, Komunizmo Aukų Memorialo Fondo Trumano-Reigano Laisvės apdovanojimas.

Visa tai išvardijome norėdami priminti, kaip pasaulis mato ir vertina mūsų politiką, taigi ir Lietuvos žingsnius demokratinės valstybės link. Lietuvos teisės akademijos Senato 2000 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 196 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui už didelius nuopelnus teisiškai įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybės idėją, kuriant teisės sistemą ir ugdant naują teisininkų kartą suteiktas šios Akademijos garbės daktaro vardas.

Tai buvo aštuntosios aukštosios mokyklos V. Landsbergiui suteiktas garbės daktaro (arba garbės nario) vardas. (Jau rašant šį straipsnį liepos mėn. 13 d. mūsų Seimo Pirmininkui garbės daktaro vardą suteikė ir devintoji aukštoji mokykla – tai Kardifo universitetas Škotijoje.)

Atėnų teismui Sokratas buvo tik nusikaltėlis

Kelias į kiekvieną profesiją prasideda nuo jo pasirinkimo, todėl profesorius, kreipdamasis į auditoriją, klausė, kodėl žmonės renkasi teisininko profesiją. Kodėl atėjo būtent į šią aukštąją mokyklą. Motyvacija yra labai svarbu, todėl siektina, kad jaunimas į šią profesiją, vadinasi, ir į Teisės akademiją ateitų su aiškia humaniška, valstybiška ir idealistine nuostata – tarnauti gėriui ir žmogiškumui.

Seimo Pirmininkas prisiminė vieną garsų antikos laikų teismą, kai buvo teisiamas išminčius Sokratas. Jis buvo kaltinamas tuo, kad savo kalbomis gadina Atėnų jaunimą. Sokratas mėgino teisintis: argi jis galįs gadinti jaunimą, kad aplink jį būtų blogesni žmonės? Šitaip jis pats sau tik kenktų. Jeigu siektų daryti sau bloga, tai būtų beprotis, o bepročiai neteisiami. Bet jeigu jis protingas žmogus, tai siekia, kad jaunimas būtų geresnis, aplinka geresnė, o už gerą darbą negi jį galima teisti? Atėnų teismui Sokrato argumentų nepakako, nes tai buvo teismas, labai panašus į minios teismą, kai argumentai negirdimi.

Seimo Pirmininkas kvietė teisininko profesijos siekiantį jaunimą nekartoti to Atėnų “teismo” praktikos, bet siekti labai paprasto ir universalios vertės turinčio siekio - kad ši žemė taptų tinkamesnė žmonėms gyventi. Atgimimo laikais mes kaip tik ir pradėjome tai daryti. Į teisininko profesiją eiti kaip į tarnybą tautai, visuomenei, žmonijai, kad po mūsų būtų geriau gyventi, - taip teisininko misiją valstybėje apibūdino naujasis Akademijos garbės daktaras, pripažinęs, jog teisingumo savo valstybėje dar toli gražu nesugebėjome įgyvendinti. Gal naujajai kartai pavyks geriau.

Naujos tradicijos - gerai, bet ir senųjų užmiršti nevalia

Jau 40 metų Z. Kegelis dirba Vroclavo universitete (kurį laiką dirbo ir Katovicų universitete), eidamas įvairias pareigas – Kriminalistikos laboratorijos, vėliau katedros vedėjo ir kt. Jo mokslinė veikla susijusi su procesiniais ir kriminalistiniais įrodymų ir ekspertizių klausimais. Viena svarbiausių krypčių – dokumentotyra, raštotyra. Jis daugelio mokslinių straipsnių ir monografinio pobūdžio leidinių autorius, kurio darbai spausdinami lenkų, vokiečių, anglų ir kitomis kalbomis. Profesorius išrinktas daugelio mokslinių draugijų nariu.

Prof. Z. Kegelis buvo vienas aktyviausių bendradarbiavimo sutarties tarp Lietuvos teisės akademijos ir Vroclavo universiteto iniciatorių. Nuo 1998 m. tie dalykiški ryšiai plėtojami, jų dėka abiejų institucijų mokslininkai bendradarbiauja mokslinėje ir pedagoginėje veikloje, keičiasi studentais.

Priimdamas Lietuvos teisės akademijos garbės daktaro regalijas, prof. Z. Kegelis pareiškė, jog šį garbingą vardą suvokia ne tik kaip savo asmeninį, bet ir visos Vroclavo universiteto akademinės bendruomenės aukštą įvertinimą. Būtina pasakyti, jog kartu su prof. Z. Kegeliu į Vilnių atvyko Vroclavo universiteto rektorius prof. Romualdas Geles bei didelė šio Universiteto Teisės ir administravimo fakulteto delegacija.

Savo kalboje rektorius R. Geles pastebėjo, jog Lietuvos teisės akademijos tarptautinis autoritetas labai išaugo, kadangi Akademijos bendruomenė nuo šiol sustiprėjo gavusi naujų vardų, nes dabar jos nariai yra didelį tarptautinį pripažinimą turintys mokslininkai ir valstybės veikėjai. Rektorius džiaugėsi, jog tarp šių vardų yra ir Vroclavo universiteto profesoriaus Z. Kegelio vardas. Tai graži dovana šiam Universitetui, kuris po 2 metų minės savo 300 metų sukaktį.

Žodžio paprašiusi Lenkijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje p. Eufemija Teichman pastebėjo: 10 veiklos metų, kuriuos mini Lietuvos teisės akademija, – nedidelis laiko tarpas, tačiau Lietuva turi ilgas šlovingas teisinės minties tradicijas. To įrodymas – garsieji Lietuvos Statutai, mus pasiekę iš XVI a. Ambasadorė priminė ir paskutinio Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio 1776 m. valstybės Seime pasakytus žodžius, kai jis Lietuvos Statutus pavadino aukščiausiu teisinės minties pasiekimu to meto Europoje. “Mes turime siekti, kad Lenkijoje pasiektume tokį teisinį lygį, koks buvo pasiektas Lietuvoje Statutų dėka”, - baigė savo kalbą karalius.

Ambasadorė priminė ir kitą istorinį faktą. 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos paskelbimo metu buvo bandoma sukurti bendrus Lietuvos ir Lenkijos teisės kodeksus. Tačiau Lietuvos senatoriai nesutiko, įsitikinę, kad jų teisinė mintis viršesnė. Lietuvos teisininkų delegacija Seimo posėdyje pateikė savo pasiūlymus: jie sutiko, kad tarp Lietuvos ir Lenkijos turi būti konfederaciniai ryšiai, bet neturi būti sujungtos teisinės sistemos.

Dabar Lietuvos ir Lenkijos pagrindinis teisinio bendradarbiavimo rūpestis, - tęsė ambasadorė E. Teichman, - savo teisines sistemas harmonizuoti su Europos Sąjungos teise. Mūsų šalys tai daro, turėdamos gilias istorines teisinės sistemos plėtotės tradicijas, ir to neturėtume pamiršti.

Bendradarbiavimas padeda susipažinti ir su Vokietijos teise

1965 m. pradėjęs savo veiklą Vokietijos teisėsaugos struktūrose, dr. R. Šultė vėliau dirbo ir mokslinį bei pedagoginį darbą. 1979–1984 m. buvo įkurtosios Badeno – Viurtenbergo policijos aukštosios mokyklos pirmuoju rektoriumi, 1984–1990 m. - Karlsruhes policijos direkcijos vadovu, o 1990 m. buvo paskirtas Miunsterio federalinės vadybos akademijos prezidentu.

Dr. R. Šultė yra Vokietijos ir tarptautinių organizacijų narys, Vokietijos VRM konferencijos darbo grupės narys, Miunsterio vadybos akademijos globos tarybos narys, Vokietijos policijos mokymo įstaigų prezidentų sąjungos narys, Europos teisėsaugos koledžų asociacijos įkūrimo narys ir viceprezidentas. Kaip Vakarų ir Rytų Europos akademijų vadovų konferencijos narys, jis reiškiasi įvairių mokslinių tyrimų darbo grupių veikloje.

Nuo įsikūrimo pradžios Lietuvos teisės akademija, aktyviai dalyvaujant R. Šultei, bendradarbiauja su Miunsterio vadybos akademija. Šių ryšių dėka Akademijos studentai galėjo tobulinti profesines ir vokiečių kalbos žinias, susipažinti su Vokietijos teisėsaugos sistema, o mokslininkai ir kelti kvalifikaciją.

Priminsime, jog visų trijų profesorių garbės daktarų – V. Landsbergio, Z. Kegelio ir R. Šultės – pagerbmui Akademijos ansamblis meniškai ir su įkvėpimu atliko tris muzikinius vokalinius kūrinius – lietuvių, lenkų ir vokiečių kalbomis.

Naujuosius garbės daktarus ir Akademiją su dešimtmečiu sveikino mokslo bendruomenės nariai, teisininkai, teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnai bei užsienio svečiai. Renginio pabaigoje visiems nuotaiką skaidrino Akademijos studentų spektaklis.