FAKTAI IR SKAIČIAI 1960-1961 m. Šiaulių pedagoginio instituto Pedagogikos fakultete buvo įsteigta specialiosios pedagogikos (tuo metu defektologijos) specialybė. 1961- 1962 m. ŠPI Pedagogikos - psichologijos katedra reorganizuojama į Psichologijos - defektologijos katedrą (vedėjas doc. A. Jacikevičius) ir joje įsteigiama defektologijos sekcija (vedėjas vyr. asistentas V. Karvelis). 1968 m. šios sekcijos pagrindu įkuriama Defektologijos katedra (vedėjas doc. V. Karvelis). 1975 m. Šiaulių pedagoginiame institute įkuriamas Defektologijos fakultetas (pirmas ir ilgametis dekanas - doc. (vėliau prof. ) J. Ambrukaitis). Šiuo metu Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos fakultetui priklauso 4 profilinės katedros:   Specialiosios pedagogikos (vedėjas doc. A. Ališauskas),   Specialiosios didaktikos (vedėja doc. O. Štitilienė),   Socialinės pedagogikos ir psichologijos (vedėjas doc. A. Juodraitis),   Medicinos pagrindų (vedėjas doc. V. Vaitkevičius). Katedrose dirba per 50 aukštos kvalifikacijos dėstytojų. 1965-1999 metais specialiosios pedagogikoas studijas Šiauliuose baigė per 3000 studentų. Fakultetui vadovauja dekanas doc. J. Pumputis, prodekanė doc. R. Ivoškuvienė.

Sutrikusio psichofizinio vystymosi ar turinčių kitų negalių vaikams mokyti ir auklėti, juos rengti gyvenimui, t.y. socialinei adaptacijai, reikalingi aukštos kvalifikacijos specialiosios pedagogikos specialistai. Specialiųjų bei socialinių pedagogų reikia ir suaugusiems asmenims, turintiems vystymosi sutrikimų ar negalių, mokyti. To reikalauja pats gyvenimas.

1998 m. rudenį suėjo 40 metų, kai specialieji pedagogai buvo pradėti rengti Vilniaus pedagoginiame universitete, o 2000 -ųjų rugsėjo mėnesį sukaks 40 metų, kai Šiaulių universitete (iki 1997 09 01 - Pedagoginis institutas) buvo įsteigta specialiosios pedagogikos (tuo metu defektologijos) specialybė, t.y. buvo pradėti rengti specialiosios pedagogikos specialistai.

Pradėdami analizuoti specialiųjų pedagogų rengimo raidą Šiaulių universitete, visų pirma pabandykime išsiaiškinti, kodėl specialiųjų pedagogų rengimas buvo perkeltas iš Vilniaus į šiaulius, žinant, kad rengiant specialiosios pedagogikos specialistus reikalinga mokymo ir mokslinio tyrimo bazė Vilniuje (buvo beveik visų tipų specialiosios mokyklos ir gydymo įstaigos), todėl ji buvo nepalyginamai geresnė negu Šiauliuose, kai 1960 m. ši specialybė buvo čia įkurta. Manytume, kad tai lėmė susiklosčiusios aplinkybės. Viena iš jų: atleidus iš Pedagogikos fakulteto dekano pareigų šviesaus atminimo J. Laužiką ir užgynus jam dėstyti studentams, ši specialybė Vilniaus pedagoginiame institute neteko savo globėjo. Taigi profesoriaus iniciatyva pradėtas specialiųjų pedagogų rengimas Vilniuje nutrauktas, reikiamai nepalaikius ir tuometinei šio instituto vadovybei, o gal ji nebuvo pajėgi rūpintis šių specialistų rengimu.

Verta dėmesio ir kita aplinkybė, turėjusi nemažos įtakos, kad specialiosios pedagogikos specialistų rengimo institucija būtų perkelta į Šiaulius. Vaidmenį čia suvaidino tuomet buvęs ŠPI rektorius doc. K. Žukauskas, jo veikla.

Rektorius K. Žukauskas, buvęs prof. J. Laužiko studentas, pritarė profesoriaus idėjoms ir ėmėsi jas įgyvendinti Šiauliuose, nors čia nebuvo tam nei reikiamos bazės, nė vieno šios srities specialisto, nei mokymo planų, nei programų, nei reikiamos literatūros.

Šiauliuose tuo metu buvo vienintelė, visiškai netinkanti mokomajai bazei, specialioji (sutrikusio intelekto vaikams) mokyklėlė.

Nepaisant to, Šiaulių pedagoginiam institutui pasisekė pradėti rimtą specialiųjų pedagogų rengimo darbą. 1961 m. rudenį instituto Psichologijos - pedagogikos katedra persiformavo į dvi savarankiškas Pedagogikos ir Psichologijos - defektologijos katedras. Pastarojoje katedroje buvo įsteigta specialiosios pedagogikos (defektologijos) sekcija. Psichologijos - defektologijos katedros vedėju buvo doc. A. Jacikevičius, o specialiosios pedagogikos sekcijos vedėju - vyr. dėst. V. Karvelis. Sekcija nuo pat jos įsteigimo pradžios tiesiogiai rūpinosi specialiųjų pedagogų rengimu. buvo nuveiktas didelis darbas, rengiant specialiosios pedagogikos mokymo planus, programas, pedagoginių praktikų instrukcijas, rūpintasi dėstytojų, galinčių dėstyti specialiosios pedagogikos disciplinas, komplektavimu, reikalingos literatūros kaupimu.

Specialiosios pedagogikos sekcija, kartu ir visa Psichologijos -defektologijos katedra jautė nuolatinę tuometinio instituto rektoriaus doc. K. Žukausko, vėliau prof. J. Vaitkevičiaus ir vėliau dirbusių rektorių bei prorektorių prof. B. Prėskienio, doc. K. Župerkos, prof. B. Bitino, doc. P. Aleknos ir A. Urbono paramą.

1961 m. vasarą, sugrįžus šių eilučių autoriui iš aspirantūros ir gavus paskyrimą dirbti katedroje, prieš 1961-1962 m. pradžią buvo sudarytas specialiosios pedagogikos specialybės mokymo planas (autoriai A. Jacikevičius ir V. Karvelis), kuris buvo aprobuotas instituto Taryboje ir per vargus po kelių taisymų (mat buvo reikalaujama, kad planas atitiktų Maskvoje sudarytus defektologijos specialybės planus) patvirtintas SSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos. Šį planą į Maskvą vežėme kartu su instituto prorektoriumi šviesaus atminimo Antanu Paulausku. Nebuvo lengva jį patvirtinti dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų, dėl kurios reikėjo ten, Maskvoje, jį perdarinėti - per mažai skirta valandų visuomeninių mokslų dalykams, be to, buvo numatyti muzikinio parengimo, o kartu ir instrumentinės muzikos užsiėmimai. Vėliau teko atsisakyti muzikinio parengimo dalykų ir mokymo planą parengti pagal tipinį defektologijos specialybės planą, kuriame vietoj rusų kalbos dalyko buvo įrašoma “lietuvių kalba”, o rusų kalbai buvo skirtos papildomos valandos.

1961-1962 m. buvo parengtas ir patvirtintas dar vienas specialiosios pedagogikos specialybės planas. Pagal šį 4 metų mokymo planą pradėti rengti specialiosios (sutrikusio intelekto vaikams) mokyklos mokytojai ir logopedai. Šie specialistai rengiami iki šių dienų, tik įvairesnės kvalifikacijos.

Pirmosios specialiosios pedagogikos specialybės dalykų programos buvo sudarytos pagal Kijevo M. Gorkio pedagoginio instituto Defektologijos fakulteto tokios pačios specialybės programą. O kai kurios disciplinos (pvz., medicinos) pirmaisiais metais buvo dėstomos vadovaujantis Kijevo pedagoginio instituto šių dalykų programomis.

PMA Defektologijos mokslinio tyrimo institutas bei Maskvos, Leningrado, Kijevo, Sverdlovsko aukštųjų mokyklų specialiosios pedagogikos fakultetai, kitos mokslo įstaigos, taip pat Šiaulių miesto bei kitos Lietuvos mokslo, mokymo bei gydymo įstaigos padėjo apsirūpinti moksline specialiosios pedagogikos literatūra, pasirengti dėstytojų.

Specialiosios pedagogikos specialybės studentai turėjo progą klausytis tuometinės SSRS Pedagogikos mokslų akademijos Defektologijos mokslinio tyrimo instituto direktoriaus prof. A. Djačkovo, Oligofrenopedagogikos sektoriaus vedėjo G. Dulnevo, vyr. moksl. bedr. L. Spirovos apžvalginių paskaitų iš specialiosios pedagogikos (defektologijos) pagrindų, oligofrenijos klinikos, oligofrenopedagogikos, spec. psichologijos ir logopedijos. Paskaitas įvairiais klausimais skaitė ir kiti to paties instituto bendradarbiai.

Skaityti paskaitų buvo kviečiami ir Vilniaus universiteto dėstytojai (doc. J. Lapė, doc. J. Rubikas), Mokyklų mokslinio tyrimo instituto moksliniai bendradarbiai (J. Laužikas), Šiaulių gydytojai A. Vaičiulis, L. Vaičiulienė, P. Šadžius, Vaikų konsultacijos Logopedinio kabineto vedėja logopedė O. Svetlova ir kt.

Be to, atskiras disciplinas dėstė ir studentų logopedinėms praktikoms vadovavo labiausiai patyrę Šiaulių, Kauno ir Panevežio specialiųjų (sutrikusio intelekto vaikams) mokyklų bei Vilniaus kurčiųjų mokyklos, Kauno ir Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokyklų pedagogai.

Specialistų rengimas

Pagal tokią dvigubą specialybę buvo parengtos dvi specialiųjų pedagogų bei pradinio mokymo pedagogikos ir metodikos absolventų laidos. Jiems buvo suteikta pagalbinės mokyklos ir bendrojo lavinimo mokyklos I-IV klasių mokytojo kvalifikacija.

Nuo 1962-1963 m. buvo rengiami tik specialiųjų (sutrikusio intelekto vaikams) mokyklų (tuo metu pagalbinių) mokytojai ir šių mokyklų logopedai. Iš tikrųjų šios specialybės 1966 m. absolventams buvo suteikiama dviguba kvalifikacija - pagalbinės mokyklos mokytojo ir logopedo, dabartiniais terminais - specialiosios (sutrikusio intelekto vaikams) mokyklos mokytojo ir logopedo.

1965 m. vasarą Šiaulių pedagoginis institutas išleido pirmąją specialiųjų pedagogų (16 absolventų) laidą.

Taigi I ir II laidos specialiųjų pedagogų studijos tęsėsi penkerius metus ir absolventams buvo suteikta pagalbinės mokyklos ir bendrojo lavinimo mokyklos I-IV klasių mokytojo kvalifikacija. III ir vėlesnių laidų specialiosios pedagogikos specialybės studentų mokslas tęsėsi ketverius metus, įgyjant pagalbinės mokyklos mokytojo ir logopedo kvalifikaciją. Baigusieji buvo skiriami dirbti ne tik specialiųjų (sutrikusio intelekto vaikams) mokyklų , bet ir kitų specialiųjų mokyklų pedagogais, šių mokyklų vadovais, logopedais, logopedinių kabinetų vedėjais.

Toks šių dviejų kvalifikacijų derinys labai atitiko Lietuvos specialiųjų mokyklų ir kitų specialiojo mokymo įstaigų poreikius.