Liepos 4-7 d. Vilniuje vyko 32-oji EGAS (European Group for Atomic Spectroscopy) konferencija. Mūsų laikraščio pašnekovas – EGAS valdybos narys ir šios konferencijos nacionalinio organizacinio komiteto pirmininkas, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius prof. habil. dr. Zenonas RUDZIKAS, kurį pažįstame ir kaip Lietuvos fizikų draugijos prezidentą bei Lietuvos MA tikrąjį narį.

Ne taip jau dažnai būna, kad į Vilnių atvyktų fizikai iš 30 pasaulio valstybių. Tarp jų matėme Europos fizikų draugijos prezidentą prof. serą Arnoldą Volfendeilą (sir Arnold Wolfendale), Draugijos Atomų ir molekulių sekcijos tarybos pirmininką prof. Džoną A. R. Griffitsą (John A. R. Griffith), kitus šios Draugijos narius, žymius Senojo žemyno fizikus, pagaliau ir prestižinio JAV leidžiamo žurnalo “Physical Revew” vyriausiasis redaktorius prof. Berndas Krasemanas (Bernd Crasemann), labai palankiai nusiteikęs lietuvių fizikų ir Lietuvos atžvilgiu. Drįsčiau šį renginį pavadinti intelekto švente, ne vien fizikų renginiu. O kaip atrodo Jums, gerbiamas Profesoriau, kaip šios konferencijos nacionalinio organizacinio komiteto pirmininkui?

EGAS konferencijos – tai Europos fizikų draugijos Atomų ir molekulių skyriaus atomo spektroskopijos sekcijos renginys. Man yra tekę dalyvauti ne vienoje EGAS konferencijoje, nes jos rengiamos kiekvienais metais, o kas treji metai vyksta bendresnė atomų ir molekulių fizikos konferencija. Kitąmet balandį kaip tik ir vyks tokia skyriaus rengiama konferencija Berlyne.

Pastaroji Vilniuje vykusi konferencija – jau 32-oji. Iki šiol vykusios paprastai būdavo rengiamos Vakarų Europos šalyse, kur yra aukšto mokslinio lygio universitetai. EGAS valdybos veikloje dalyvauju jau kone keliolika metų, nuo Lietuvos buvau išrinktas, kai dar priklausėme Tarybų Sąjungai. Aišku, būdamas valdyboje, dalyvaudamas posėdžiuose siūlydavau surengti konferenciją ir kuriame nors labiau į rytus nutolusiame mieste. Aišku, mintyje turėdavau Vilnių. Tuo labiau, kad Vakarų Europos fizikai nori bendrauti su Rytų Europos kolegomis – tai ir Europos fizikų draugijos vienas iš tikslų. Norima, kad tai iš tikrųjų būtų visos Europos fizikų draugija, o ne vien Vakarų, kaip buvo dar visai neseniai.

Štai kodėl dar 1991 m. buvo nutarta EGAS konferenciją rengti Lietuvoje, ir mes jau surinkome pranešimų tezes, išspausdinome, buvome gerokai įsibėgėję rengdami tą konferenciją. Tačiau po Sausio įvykių į Vilnių atvyko EGAS pirmininkas vokietis Günter Werth ir olandas F. Meyer. Mat jiems skambino nemažai Vakarų Europos fizikų ir pareiškė, jog bijo vykti į sovietų tankų apsiaustą Vilnių. Raminau kolegas, aprodžiau sostinę, bet jie buvo tvirtai nusiteikę Lietuvoje konferencijos nerengti.

Tada prisiminėme ilgus šimtmečius trukusią draugystę su lenkais ir pasitarę nutarėme tą konferenciją surengti Torunės universitete. Kadangi jau buvome atspausdinę tezes, tai ir sutarėme, kad jas atvešime į Torunę, bet už tai lenkai priims ir pragyvenimo išlaidas apmokės didokai grupei Lietuvos fizikų. Taigi perpus su lenkais surengtoje konferencijoje dalyvavome bene 8 lietuviai, per vieną vakarienę sugebėjome net dainuoti lietuviškas dainas. Prie mūsų glaudėsi ir fizikas iš Kanados prof. Emilijus Knystautas, kuris taip pat dalyvavo toje konferencijoje. Beje, Lietuvos MA 1998 m. E. Knystautą išrinko savo užsienio nariu.

EGAS valdybos nariai nepamiršo, jog Lietuvai buvo pažadėta konferencija, ir kai patvirtinome savo pasiryžimą tokį renginį organizuoti, tai buvome įtraukti į eilę. Šiemet ta eilė atėjo.

Vos ne dešimtmetį teko laukti, nejaugi tokia didelė konkurencija norint rengti EGAS konferencijas?

Bene 10 metų į priekį numatyta, kur vyks kitos konferencijos. Kitąmet vyks Berlyne, paskui Sofijoje, Briuselyje, Dubline, eilės laukia Izraelis, Turkija.

Išeitų, kad šalys tiesiog nori tas fizikų konferencijas rengti. Kodėl?

Pirmiausia tai didelė garbė, galimybė pristatyti savo šalį ir nusipelnyti pasaulio fizikų bendrijos tam tikro dėmesio. Išspausdintos konferencijos tezės pasklinda po visą pasaulį. Štai Vilniaus konferencijos svečiai iš 30 valstybių išsivežė tas tezes į savo šalis.

Kiek iš viso sulaukėte dalyvių?

Dalyvių tikėjomės daugiau negu atvyko. Mat konferencijų rengiama labai daug ir net Vakarų mokslininkams tenka rinktis. Prieš mėnesį vyko šiai gana artima atomo fizikos konferencija Florencijoje ir dalis mokslininkų vyko į Italiją. Tikėjomės per 200 dalyvių, atvyko apie pusantro šimto. Vis viena didelis renginys, nes dalyvavo gal net rekordinis šalių skaičius. Atvyko Japonijos, Taivano, Meksikos, Turkijos atstovai, jau nekalbu apie dalyvius iš tradicinių fizikos mokslą puoselėjančių Europos valstybių. Taigi šių renginių geografiją pavyko išplėsti.

Užsiminėte apie visuomeninę tokių konferencijų vertę, kaip ji suvokiama kitose šalyse. Ar ta vertė suvokiama ir Lietuvoje, ar susidomi tokiais renginiais mūsų politikai, visuomenės veikėjai, pagaliau miesto valdžios atstovai?

Pateikėte labai svarbų klausimą. Deja, turėčiau atsakyti gana neigiamai. Negavome iš Mokslo ir studijų departamento prašytosios tokiam renginiui paramos. Suprantu, kad šie metai ypač sunkūs, o anksčiau departamentas tokias konferencijas remdavo. Šiokią tokią paramą gavome iš Valstybinio mokslo ir studijų fondo.

Pirmą kartą pabandėme ieškoti rėmėjų. Išsiuntinėjome laiškus bankams, didelėms gamykloms – “Achemai”, Mažeikių “Naftai”. Deja, į daugelį laiškų net atsakymo negavome, kiti atsiuntė mandagius raštus, kad atsisako remti, o “Snoro” bankas net pasiūlė kreiptis į Vilniaus banką, kuriame, girdi, yra mūsų sąskaita. Mus parėmė UAB “ABB Technika”, o “Klaipėdos nafta” dar žada. Deja, rėmėjai mokslui gana abejingi.

Kaip Lietuvos fizikų draugijos prezidentas, matyt, turite apie ką pamąstyti: gal mūsų akademinis mokslas pernelyg atitrūkęs nuo visuomenės poreikių? Negerai, jeigu mokslas - sau, visuomenė – sau.

Kaip sykį Europos fizikų draugijos prezidentas seras Arnoldas Volfendeilas pabrėžė, kad reikia dirbti su visuomene, mokesčių mokėtojais. Esame finansuojami daugiausia valstybės pinigais ir todėl žmonėms svarbu aiškinti, kaip tos lėšos naudojamos.

Beje, kalbant apie rėmėjus svarbu paminėti ir štai ką. Kai kurioms aukštų technologijų firmoms pasiūlėme surengti savo parodas konferencijos metu ir šitaip šiek tiek paremti renginį. Malonu, kad 4 firmos sutiko parodas rengti. Kiek teko girdėti, EKSMA, EKSPLA, “Šviesos konversija” ir R&G – tai lazerinės įrangos firmos – liko patenkintos tuo, kad sutiko dalyvauti. Įvairių šalių fizikai domėjosi tų firmų produkcija, lankėsi firmose, o grįžę į savo šalį žadėjo tarpininkauti, kad lietuviška šios srities produkcija būtų perkama.

Pabandėme sudominti ir Vilniaus m. vadovus. Mat Vakarų Europoje įprasta, kad miesto, kuriame vyksta konferencija, meras priima dalyvius. Kartais tai būna priėmimas tik su simboline vyno taure ir riešutėliais merijoje ar kokiame muziejuje, žodžiu, iškilmingoje aplinkoje. Priklausomai nuo to, ar turtingas miestas ir ar dėmesinga mokslui jo valdžia, kartais surengiamos ir didelės vaišės su muzika ir pan.

Todėl ir mūsų sostinės merui Rolandui Paksui laiške pasiūliau pratęsti Vakarų miestų tradiciją ir, pvz., Rotušėje surengti konferencijos dalyviams priėmimą. Stingant lėšų galima pasitenkinti susitikimu su miesto vadovais ir koncertu. Meras R. Paksas pritarė pasiūlymui ir savo darbuotojams pavedė tokį susitikimą surengti. Vienas iš kultūrinės programos renginių ir buvo susitikimas su vicemeru dr. Algirdu Kudziu. Koncertavo “Aido” choras. Mokslininkams šis susitikimas padarė gerą įspūdį, patiko ir choro programa.

O kaip apibūdintumėte mokslinius pranešimus?

Galiu patvirtinti, jog tai buvo tikrai aukšto tarptautinio lygio konferencija, kurioje buvo aptariami naujausi ir aktualiausi atomo spektroskopijos, apskritai atomo fizikos tyrinėjimų rezultatai bei mokslinės problemos. Perskaityta 15 kviestinių, per 30 originalių pranešimų, o kiti buvo pateikti stendinėse sesijose. Iš viso buvo per 200 pranešimų. Mums pavyko pasitelkti labai gerus kviestinius pranešėjus, buvo ir gana jaunų. Kai kurie svečiai atvyko iš kitų žemynų, pvz., prof. Gordon Drake – iš Kanados. Skaitomi pranešimai buvo atrenkami iš visų pateiktųjų, kurių, suprantama, buvo gerokai daugiau. Apskritai konferencijoje pavyko atspindėti naujausius atomo spektroskopijos laimėjimus, neseniai atrastus reiškinius. Iš tokių naujausių ir fizikų vaizduotę kaitinančių atradimų norėčiau paminėti, pvz., atomų “fontanus”, fundamentinių konstantų kaitą erdvėje ir laike – tai jau kosmologinės problemos, Visatos struktūros klausimai. Arba atšaldžius atomus iki kelių mikrokelvinų temperatūros galima daug tikėtis ir kartais tiesiog neįtikėtinų naujų atradimų.

Profesoriau, mano kraujas jau kaista, kai girdžiu tokius, tikiuosi, ne vien fizikams teoretikams reikšmingus ir įdomius dalykus. Deja, šį kartą turime apsiriboti tik bendru 32-osios EGAS konferencijos pristatymu. Tačiau konferencijos metu mums pavyko pakalbinti kai kuriuos fizikus, Vilniaus svečius, ir pokalbius su jais būtinai spausdinsime “Mokslo Lietuvoje”. Bet tai padarysime jau po vasaros atostogų. Norėčiau ir Jus pakalbinti apie atomų “fontanus”, universaliųjų konstantų kitimą erdvėje ir laike, atšaldytus ir įkaitintus atomus, Didįjį sprogimą ir kitus kvapą užimančius dalykus. Ar galime tokį pažadą duoti skaitytojams?

Kodėl gi ne.

Dėkodamas už šį pokalbį, tikiuosi, jog skiriamės neilgam. Dar kartą ačiū.