Geografijos institutas, šį pavasarį minėjęs savo veiklos dešimties metų sukaktį, surengė ir mokslinę konferenciją, kurioje apžvelgė geografijos mokslo sričių raidą per pastarąjį dešimtmetį. Rengiantis konferencijai, turėta užmačių ne tik pasidžiaugti tuo, kas padaryta, bet ir numanyti naujų mokslinių tyrimų programas. Orientuojantis į platesnio pobūdžio regioninius tyrinėjimus, tikėtasi, jog bus naudinga keliamus klausimus aptarti ne vieniems, bet ir pasidalijant patirtimi su artimiausiais kaimynais: lenkais, latviais, baltarusiais bei rusais. Todėl mokslinę konferenciją “Gamtinės ir socialinės aplinkos pokyčiai: geografinė dimensija” sumanyta rengti tarptautinę. Pačioje birželio pradžioje ji vyko Lietuvos mokslų akademijoje. Su Lietuvos kraštovaizdžio struktūrinėmis, dinaminėmis ir funkcinėmis savybėmis, moksliniais tyrinėjimais ir jų kartografija supažindino Geografijos instituto prof. habil. dr. Z. Gulbinas. 1991–2000 m. klimato tyrimų analizę pateikė instituto doc. dr. G. Stankūnavičius. Jis taip pat atkreipė dėmesį į globalius regioninius pakitimus, nusakydamas tyrimo ypatybes, apžvelgė stambiausių pasaulio klimato ir atmosferos tyrimo centrų darbo pobūdį. Dr. S. Paškauskas pristatė įvairios sudėties geomorfologinius tyrimus, aiškino žemėlapių sudarymo ypatumus. Apie hidrologijos tyrimus ir jų specifiką bei metodologiją, nusakydamas ir hidrogeografinę charakteristiką, pasakojo dr. J. Taminskas. Jūrinių tyrimų, jūros ir marių dugno, sausumos ir jūros sąveikos zonų, krantų morfodinaminių pokyčių tyrimus bei čia vykstančius gamtinius procesus apibūdino habil. dr. E. Trimonis.

Geografijos mokslas ypatingas, nes jį sudaro įvairūs mokslai ir visi būtinai reikalingi, ypač keičiantis pačiam mokslui bei mokslinių tyrimų poreikiui, - skaitydamas pranešimą apie visuomeninę geografiją, šitaip geografijos mokslą ir jo raidą nusakė Geografijos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. R. Baubinas. Jis pastebėjo, kad šio mokslo formavimosi laikotarpis sėkmingai tęsiasi, nors valstybinė geografijos mokslo politika šiuo metu jį plėtoti nėra palanki.

Konferencijos stenduose buvo galima akivaizdžiai susipažinti su apibendrinta medžiaga įvairių geodinaminių procesų kitimo ir intensyvumo bei poveikių jiems klausimais, taip pat su darbo rezultatų lentelėmis, schemomis, su gausia rašytine medžiaga apie Lietuvos kraštovaizdį ir jo kitimus, kraštovaizdžio ir reljefo žemėlapiais. Apžvelgiant gamtos geodinaminius procesus ir jų nagrinėjimo sritis, pabrėžta ypač daug nuveikusio mokslininko A. Basalyko, tyrusio šio proceso tipus, darbo vertė.

Su kraštovaizdžio tyrimais, atliekamais Latvijoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje, jų specifika, ypatybėmis, kai kuriomis svarbiomis ir Lietuvai, supažindino šių kaimyninių valstybių mokslininkai - prof. habil. dr. A. Krauklis (Latvija), doc. dr. G. Rąkowski (Lenkija), doc. dr. V. Jacuchno (Baltarusija). Ypač prie Baltijos jūros prieinančioms šalims svarbios vandens užterštumo problemos buvo išdėstytos mokslininko iš Kaliningrado prof. habil. dr. E. Jemeljanovo pranešime. Jis apžvelgė ir apibūdino Baltijos jūroje vykstančius geocheminius procesus, kurie susidaro irstant nuo Antrojo pasaulinio karo likusioms paskandintoms medžiagoms. Veikiamos korozijos, apsauginės dalys irsta ir nuodingos cheminės medžiagos užteršia jūros vandenis. Šių teršalų pasekmes yra pajutę žmonės, kuriems teko nelaimė praustis tokiu užterštu vandeniu, daugiausia Latvijos pajūryje.

Su nauja geležinkelių sistema posovietinėje erdvėje supažindino Rusijos mokslininkas dr. S. Tarchov. Konferencijos dalyviams buvo surengta išvyka į Aukštadvario regioninį parką, kurios metu buvo supažindinta su parko kraštovaizdžiu ir teritorinio planavimo ypatybėmis.