Prieš kelerius metus minint žymaus inžinieriaus, pedagogo, istoriko, publicisto, vertėjo, Lietuvos valstybės veikėjo ir Sibiro tremtinio Konstantino Šakenio (1881 11 27 – 1959 07 06) 115-ąsias gimimo metines, jo tėviškėje, Veleniškių km. (Biržų raj.), buvo pastatytas atminimo akmuo. Šių metų Valstybės dieną, liepos 6-ąją, buvo atidaryta valstybės lėšomis ir vietinės valdžios rūpesčiu atstatyta sodybos klėtelė. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo atstovai, Biržų rajono savivaldybės, Vabalninko seniūnijos, Biržų ir Vabalninko muziejų vadovai, dvasiškiai, kiti svečiai, gausiai susirinkę vabalninkiečiai, Šakenių giminės. Aplankytas ir K. Šakenio kapas Vabalninke.

Atstatytoji klėtelė yra ir kultūros židinėlis. Jos viename kambaryje įrengta fotografinė ekspozicija apie K. Šakenio gyvenimą ir veiklą, o kitame – dalis šeimai priklausiusių baldų, kitų daiktų. Senoji klėtelė buvo statyta dar 1831 m. “per pirmą krašte sukilimą”, kaip rašo pats K. Šakenis savo eilėraštyje “Klėtelė”. Joje buvo daug senų retų knygų lenkų, rusų bei lotynų kalbomis. “Deja, Didžiojo karo metu daug jų žuvo”, - mini K. Šakenis tame pačiame eilėraštyje. Tarpukario Nepriklausomoje Lietuvoje jis dar įsigijo nemažai vokiškos mokslinės literatūros. 1940 m. po bolševikinės okupacijos netekęs turėtų pareigų, K. Šakenis čia rašė papildymus savo veikalui “Auszra ir jos gadynė”, taip pat prisiminimus. 1941 m. birželio 14 d., tremiant į Sibirą, parašyti rankraščiai autoriaus akivaizdoje buvo plėšomi, žuvo ir nesuplėšytieji, o klėtelėje saugotas knygas stribai degino ir po Antrojo pasaulinio karo. Dalis knygų pateko į Vabalninko ir Biržų bibliotekas. Jau po 1956-ųjų metų (tais metais K. Šakenis grįžo į Lietuvą ir iki mirties 1959 m. gyveno Troškūnuose) kolūkis nugriovė ir klėtelę.

Organizuojant K. Šakenio atminimui skirtus renginius Vilniuje, Biržuose, Vabalninke, Veleniškiuose, tyrinėjant jo palikimą, didelį darbą atliko sūnus inžinierius Romualdas Šakenis. 1997 m. Konstantino Šakenio vardu išleistoje 447 p. knygoje iki “Vaizdų ir minčių nelaisvėje”, kurioje atspausdinti labai vertingi Konstantino Šakenio memuarai, 209 puslapiai priklauso sūnaus Romualdo plunksnai. Tai rimta mokslinė studija, kurioje yra daug įdomios papildomos medžiagos apie Konstantiną Šakenį, jo aplinką ir šeimą nuo 1925 m. iki mirties, įskaitant ir tremties laikotarpį.

Turiningas, nuoširdus K. Šakenio klėtelės atidarymas, draugiškas giminių ir svečių pabendravimas papuošė Lietuvos Valstybės dieną Biržų rajone.