O jeigu kam to nepakaktų, šį sąrašą būtų galima tęsti toliau: Klaipėdos sukilimo dalyvis, šaudymo sporto entuziastas, bibliotekininkas, bibliografas, žmogus, laisvai kalbėjęs šešiomis kalbomis, o literatūrą skaitęs dar keturiomis. Kiek jo darbų ar titulų vardinčiau, visko neįmanoma sužymėti.

Jonas Dainauskas gimęs 1904 01 24 Kaune, amžinybėn iškeliavo gegužės 27 d., palaidotas birželio 2 d. Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.

Jo gyvenimo kelias nebuvo lengvas. Kalintas nacių 1941 metais, 1944–aisiais atsidūrė vokiečių kariuomenėje (pagalbiniams darbams), 1955 m. buvo paimtas į rusų nelaisvę Lenkijoje. Ten kalėjęs 9 mėnesius iš nelaisvės pabėgo ir iki 1957 m. gyveno Lenkijoje. Tuomet gavo leidimą išvykti į Paryžių, kur laukdamas vizos išvykimui į Čikagą studijavo ir dirbo žurnalistinį darbą. Čikagą pasiekė 1961–aisiais ir reiškėsi visur, kur tik galėjo: skaitė paskaitas, rašė ir redagavo straipsnius, knygas, tyrinėjo Lietuvos – Lenkijos valstybių klausimus, buvo Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Čikagoje vienas iš steigėjų, Mažosios Lietuvos draugijos garbės narys, kaupė didžiulę lituanistinę biblioteką, esančią Jaunimo centro pastate Čikagoje. 1991 m. išleido veikalą “Lietuvos krikštas ir 1387–ieji metai”, kuriai medžiagą rinko apie 40 metų.

J. Dainausko darbus mėgino suskaičiuoti 13 kalbėtojų per jo šermenis birželio 1 d. vakare Jaunimo centro didžiojoje salėje, į kurią buvo susirinkę apie 400 žmonių. Čia su velioniu atsisveikino įvairių organizacijų, kuriose J. Dainauskui yra tekę darbuotis, veikėjai.

Įspūdingos buvo J. Dainausko laidotuvės birželio 2 d. Tos dienos ryte Jaunimo centro didž. Salėje kunigai Ignas Urbonas, Jonas Dauba ir Juozas Vaišnys koncelebravo šv. Mišias. Jų metų prel. Urbonas pasakė pamokslą, giedojo solistas Vaclovas Momkus, akompanuojant dr. Algiui Zaborui. Po pamaldų apie 50 automobilių vilkstinė pajudėjo šv. Kazimiero kapinių link, kur paskutines apeigas atliko prel. I. Urbonas, dalyvaujant ir akademikams skautams su vėliavomis bei gausiam tautiečių būriui.