Specialiųjų pedagogų rengimas: istorija ir dabartis
Specialiosios pedagogikos studijoms Šiaulių universitete - 40 metų
Prof. Vytautas Karvelis
Plečiant specialiųjų pedagogų rengimą, 1964 m. Šiaulių pedagoginio instituto neakivaizdinis skyrius pradėjo specialiosios pedagogikos specialybės studentų priėmimą. Susidarė geros sąlygos kelti savo kvalifikaciją ir studijuoti šią specialybę pedagogams, dirbantiems Lietuvos neįgalių vaikų specialiosiose ar kitose mokymo ir auklėjimo įstaigose.
Iš pradžių neakivaizdinio skyriaus specialiosios pedagogikos specialybės studentai per penkerius studijų metus turėjo galimybę įsigyti specialiosios (sutrikusio intelekto vaikams) mokyklos mokytojo ir logopedo kvalifikacijas. Vėlesniais metais įgyjamų kvalifikacijų pagausėjo. Kartu Lietuvoje buvo sudaromos vis palankesnės sąlygos pedagogams, neturėjusiems aukštojo specialiojo pedagoginio išsilavinimo, jį įsigyti studijuojant neakivaizdiniu būdu. Be to, 1966 m. prie Šiaulių pedagoginio instituto neakivaizdinio skyriaus atidaryta specialiosios pedagogikos grupė, į kurią buvo priimami respublikos specialiųjų (išskirtiniais atvejais ir kitų) mokymo ir auklėjimo įstaigų pedagogai ir kiti darbuotojai, turintys aukštąjį (ne specialųjį pedagoginį) išsilavinimą ir norintys per 3 metus įsigyti šią specialybę.
Nuo 1978-1979 m. Specialiosios pedagogikos fakulteto dieniniame skyriuje buvo pradėti rengti specialiųjų (sutrikusio intelekto vaikams) mokyklų mokytojai, šių mokyklų logopedai ir sutrikusio intelekto vaikų ikimokyklinio amžiaus įstaigų oligofrenopedagogai.
Vėliau išleistos kelios tiflopedagogų ir surdopedagogų laidos. Naujausia specialybė fakultete, įsteigta 1994 m. - socialinė pedagogika ir psichologija.
|
Specialiosios pedagogikos fakulteto profilinių katedrų doktorantai 19992000 m.
|
Mokslinio tiriamojo ir metodinio darbo organizavimas
Rūpinantis specialiosios pedagogikos mokslininkų bei dėstytojų rengimu, 20 specialiosios pedagogikos specialybės absolventų ir dėstytojų buvo pasiųsta į tikslinę PMA Defektologijos mokslinio tyrimo fakulteto aspirantūrą (L. Dargevičienė, V. Klevickas, J. Gintautas, E. Vasiliauskienė (Zambacevičienė), O. Štitilienė, A. Mikulskytė (Garšvienė), R. Ivoškuvienė, V. Ozolaitė, L. Kaukėnaitė, A. Ališauskas, G. Morozova, V. Gudonis, I. Gailienė, D. Alifanovienė (Vitkauskaitė), D. Augienė, J. Pumputis, V. Pobrein, R. Kaffemanas, L. Mozerytė (Bobrova), I. Elijošienė), J. Ambrukaitis įstojo į Vilniaus pedagoginio instituto tikslinę aspirantūrą. Į aspirantūrą buvo siunčiami geriausi absolventai, buvę aktyviausi SMD nariai, puikiai pasirodę pedagoginiame darbe specialiosios pedagogikos specialybės absolventai.
Vis daugėjo specialiosios pedagogikos specialybės dalykų dėstytojų, baigusių aspirantūrą, parašiusių ir apgynusių daktaro disertacijas (tuo metu kandidato disertacijas), gavusių mokslo laipsnius ir vardus.
Stiprinant mokslinių tyrimų organizavimą specialiosios pedagogikos ir psichologijos srityje, sudarytos palankesnės sąlygos specialiosios pedagogikos bei psichologijos moksliniams kadrams ugdyti ir rengti specialiuosius pedagogus.
1969 m. gruodžio 30 d. prie Specialiosios pedagogikos katedros kartu su Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) centro valdyba ūkiskaitinės sutarties pagrindu buvo įkurta Anomalių vaikų tyrimo laboratorija. Laboratorijos pagrindu 1974 m. prie Specialiosios pedagogikos (Defektologijos) katedros įkurta Žinybinė specialiosios pedagogikos mokslinio tyrimo laboratorija, kurios vedėju buvo doc. V. Karvelis, o vėliau doc. R. Kaffemanas, doc. A. Ališauskas ir doc. V. Gudonis.
Pirmaisiais savo veiklos metais Specialiosios pedagogikos mokslinio tyrimo laboratorija pasirinko vaikų, turinčių regėjimo ir kitų psichofizinio vystymosi trūkumų, mokymo ir auklėjimo psichologinius ir pedagoginius tyrimus. Ši plati ir aktuali tema Lietuvoje buvo beveik nenagrinėta. LAD centro valdybos prezidiumas bei Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija patvirtino pagrindines Specialiosios pedagogikos laboratorijos metų tyrimų temas. Tuo metu jas gvildeno 16 instituto ir respublikos specialiųjų pedagogų bei kitų sričių mokslo darbuotojų.
Specialiosios pedagogikos mokslinio tyrimo laboratorijos moksliniai bendradarbiai atliko mokslinius, rašė metodinius darbus, aktyviai dalyvavo mokslinėse metodinėse konferencijose, simpoziumuose, rengė ir sėkmingai gynė disertacijas. Čia jie turėjo galimybę parengti daktaro disertacijas (doc. G. Morozova, doc. I. Gailienė, doc. I. Kaffemanienė, doc. J. Petruševičius), taip pat habilitacijos disertacijas (prof. V. Karvelis, prof. V. Gudonis).
Ši laboratorija atliko svarbų vaidmenį, organizuojant mokslinius tyrimus, o kartu rengiant specialiosios pedagogikos, specialiosios psichologijos mokslininkus, kurių daugelis sėkmingai įsitraukė į specialiųjų pedagogų rengimo darbą.
1996 m. Specialiosios pedagogikos fakultete įkurtas Specialiojo ugdymo mokslinis centras (direktorius prof. J. Ambrukaitis).
Doktorantūra
1993 m. Šiaulių pedagoginiam institutui buvo suteikta teisė kartu su Vilniaus pedagoginiu universitetu ir Vilniaus universitetu steigti bendrą edukologijos doktorantūrą.
1998 m. balandžio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Šiaulių universitetui yra suteikta teisė steigti socialinių mokslų srities edukologijos krypties doktorantūrą.
1999 m. spalio 4 d. mūsų universitete apgynė savo daktaro disertaciją 1979 m. specialiosios pedagogikos specialybės absolventė, doktorantė Violeta Gevorgianienė. Jos disertacijos tema Vidutiniškai ir žymiai sutrikusio intelekto ugdytinių bendravimo gebėjimo ugdymas. Taigi 1999 m. reikšmingi fakultetui dar ir todėl, kad minint specialybės 40-metį, ir Specialiosios pedagogikos fakulteto 25-metį, pasipildė mokslininkų gretos. Į jas įsitraukė jauna, bet jau turinti nemažą pedagoginio darbo su vidutinio ir sunkiai sutrikusio intelekto vaikais ir jaunuoliais patirtį, gabi, specialioji pedagogė, socialinių mokslų (edukologijos) dr. Violeta Gevorgianienė.