MAŽOJI LIETUVA
Atėjo metas šventinti bažnyčią (2)Gediminas Zemlickas
Dviem raktais atidaryta bažnyčiaTilžėje iškilmės naujojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje prasidėjo ant jos laiptų ir šventoriuje. Nors žodis šventorius šiuo atveju gana sąlyginis, nes visai bažnyčios statybai buvo skirta tik 12 arų žemės, kol kas nepavyko atgauti net to ploto, kuris bažnyčiai priklausė seniau. Buvusiame klebonijos pastate pokario metais įkurdinta miesto ligoninė, jai teko ir dalis buvusio šventoriaus teritorijos. Šalia išaugo daugiabučiai gyvenamieji pastatai, kurių gyventojams visai nepatiko, kad kaimynystėje būtų statoma katalikų bažnyčia. Žodžiu, naujajai bažnyčiai buvo skirtas gerokai mažesnis plotas negu pageidavo statytojai. Todėl ir šventinimo metu priešais bažnyčią tvorele aptvertame plote gana sunkiai sutilpo visi, atvykusieji į iškilmes. Tvarkdario pareigas atlikusiam Alfonsui Auguliui šiaip ne taip pavyko nuo žmonių minios pralaisvinti bažnyčios laiptus, ant kurių sustojo aukštieji įvairių konfesijų bažnyčios hierarchai. Kristaus Prisikėlimo bažnyčios jaunasis klebonas kunigas Andrius Eidintas pasveikino susirinkusius rusiškais žodžiais: Prie altoriaus susirinko bendruomenė. Rusiškas užrašas iš ąžuolo lapų puošė ir patį naujosios bažnyčios fasadą. Marijampolės AB Statybos ritmas atstovas padėkojo Tautinių mažumų ir išeivijos reikalų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės už statybininkams pareikštą pasitikėjimą ir jo generaliniam direktoriui Remigijui Motuzai įteikė simbolinį bažnyčios raktą.
Tardamas trumpą žodį R. Motuzas sakė, jog ši diena nepaprastai brangi visiems. Šių Tautos namų, Šventovės, čia gyvenantys tikintieji laukė daug metų. Gautąjį simbolinį bažnyčios raktą R. Motuzas čia pat įteikė apaštaliniam administratoriui arkivyskupui JE Tadeuszui Kondrusiewicziui, išreiškęs viltį, jog ši šventovė bus ne tik maldos namai, bet ir labai svarbus visuomeninės ir kultūrinės veiklos židinys.
- Rankose laikau ne vieną, bet du simbolinius raktus. Antrasis istorinis senosios čia stovėjusios bažnyčios raktas, - kalbėjo arkivyskupas T. Kondrusiewiczius. Nieko neliko iš anksčiau čia stovėjusios bažnyčios, bet išliko raktas. Raktas reikalingas tam, kad juo būtų atidaroma ir uždaroma. Labai gaila, bet mūsų žemėje būta laiko, kai bažnyčios buvo uždarinėjamos ir griaunamos. Dabar atėjo metas statyti naujas ir atkurti senas bažnyčias. Su džiaugsmu mes įžengsime į šią šventovę tam, kad ji taptų maldos namais, kad raktas būtų naudojamas tik bažnyčiai atidaryti. Arkivyskupas su iškilmių dalyviais bendravo rusiškai ir lietuviškai, viena kuria nors kalba pasakytus žodžius būtinai išversdamas ir į kitą kalbą. Aukštasis hierarchas prisipažino, jog per savo gyvenimą jam yra tekę atidaryti ir pašventinti jau nemažai bažnyčių: Baltarusijoje, kai buvo ten vyskupu, dabar štai administruojant Romos katalikų bažnyčias Rusijoje. Tačiau su dviem raktais dar neteko atverti nė vienos bažnyčios durų. PristatymasAukštiesiems bažnyčios hierarchams ir kunigams užėmus vietas prie altoriaus, o parapijiečiams ir svečiams suėjus į likusią bažnyčios dalį, klebonas kunigas A. Eidintas pristatė garbinguosius iškilmių dalyvius bei svečius: vyskupą Paulių Antaną Baltakį iš JAV, kuris rūpinasi už Lietuvos sienų gyvenančiais lietuviais katalikais, Telšių vyskupą Antaną Vaičių bei jo padėjėją vyskupą Joną Kaunecką, liuteronų vyskupą Joną Kalvaną, Vilniaus arkivyskupą Joną Borutą, prelatą iš JAV Džordžą Šarauską, Karaliaučiaus Šventos Šeimynos katalikų parapijos kleboną kunigą dekaną Anuprą Gauronską, taip pat stačiatikių bei Lenkijos katalikų bažnyčios atstovus. Žinoma, buvo pristatytas ir garbingas svečias iš Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.
Iškilmėse dalyvavo Kaliningrado srities administracijos atstovas Genadijus Melnikovas, administracijos vadovo patarėjas religijos klausimais Igoris Burovas, Sovetsko miesto mero pirmasis pavaduotojas Anatolijus Jarocas bei miesto vyriausiasis architektas Nikolajus Riabovas. Buvo pristatytas ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Kaliningrado sričiai Arturas Kuznecovas.
Kad mūsų Seimo pirmininką iškilmių dalyviai sutiko labai šiltai visiškai suprantama, nes be atitinkamo Seimo sprendimo ir Lietuvos Vyriausybė nebūtų galėjusi skirti lėšų šios bažnyčios statybai. Tačiau tiek aplodismentų, kiek susilaukė dekanas kunigas Anupras Gauronskas, galėtų pavydėti bet kokio rango politikas ir visuomenės veikėjas. Svarbiausia, kad jam nuoširdžiai plojo ne tik lietuviai, bet ir kitų tautų atstovai. Visiškai suprantama, kodėl arkivyskupas JE T. Kondrusiewiczius mūsų mieląjį kunigą Anuprą vadina antruoju šventuoju Adalbertu į meilę žmonės atsako meile. Siekiant tautinės tolerancijos gerokai užsitęsė visa garbiųjų asmenų pristatymo ceremonija ir tai gerokai išvargino iškilmių dalyvius. Juk suprantama, kad ne visiems užteko vietos atsisėsti, o daugelis dalyvių buvo toli gražu ne pirmos jaunystės. Todėl, kai jaunasis klebonas garbiuosius svečius pradėjo pristatinėti vėl iš naujo, šį kartą jau lietuviškai, daugeliui tai atrodė visiškai bereikalinga. Seimo dovana bažnyčiaiLietuvos Respublikos Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis bažnyčios šeimininkams perdavė Seimo dovaną paveikslą. V. Landsbergis priminė ir kitą dovaną, kuri bažnyčiai buvo įteikta prieš kelerius metus, kai buvo minimas M. Mažvydo Katekizmo 450-metis. Pasibaigus įspūdingiems minėjimams Lietuvoje, JAV, kai kuriose Europos šalyse ir Maskvoje, po to, kai buvo išleista vertingų jubiliejinių leidinių, paaiškėjo, jog dar liko pinigų. Iškilmių komitetas, kuriam, beje, vadovavo prof. V. Landsbergis, svarstė, ką dar galima gero padaryti kraštui, iš kurio kilo pirmoji lietuviška knyga. Iš tų lėšų buvo nupirkta ir sukomplektuota bibliotekėlė, kuri ir buvo padovanota Tilžės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios parapijos namų M. Mažvydo bibliotekai.Priminsime, kad kiekvieno šventės dalyvio ausį glostė ir dvasią skaidrino puikūs chorai, jų atliekamas repertuaras. Visų pirma tai pasakytina apie Tilžės miesto Vydūno draugijos Birutės, Slavsko lietuvių draugijos Beržyno, Tauragės tremtinių chorus. Ir, žinoma, prie šventės skambumo labai daug prisidėjo Vilniaus Arkikatedros bazilikos didysis choras. Susirinkusieji nuoširdžiai dėkojo visiems dainininkams ir chorų vadovams. Kam priklauso bažnyčiaKaip jau minėta, Kristaus Prisikėlimo katalikų bažnyčios Tilžėje šventinimo iškilmėse dalyvavo ir nemažas būrys mūsų tautiečių iš JAV ir Kanados, kadangi Vilniuje buvo tik ką pasibaigęs Pasaulio lietuvių bendruomenės X seimas. Visi paprašytieji pasidalyti įspūdžiais apie iškilmes Tilžėje džiaugėsi, kad pagaliau toks iškilus bažnyčios pastatas lietuvybei nusipelniusiame mieste užbaigtas statyti, tačiau kartu ir apgailestavo, kad šventinimo iškilmės vyko rusų kalba. Ir nors visos kalbos buvo pakartotos lietuviškai šito mūsų tautiečiams pasirodė per maža.
Iš šventoriuje užsimezgusių diskusijų aiškėjo, kad ne tik JAV ir Kanados lietuviams, bet ir Lietuvos žmonėms naujosios Tilžės katalikų bažnyčios statusas yra, švelniai tariant, ne visai aiškus. O jei tiksliau tai visiškai neaiškus. Žmonės įsivaizduoja, kad jei bažnyčia statyta už Lietuvos ir lietuvių išeivių lėšas, tai jau savaime Lietuvai ir priklauso. Tačiau taip tikriausiai neatrodo Karaliaučiaus srities administracijai, kuri gyvena ne pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuosavybės teisinius dalykus būtina išsiaiškinti, pasirašyti atitinkamus teisinius dokumentus, antraip mūsų gali laukti dideli nesusipratimai ir nusivylimai.
Šiemet baigta statyti tik bažnyčia. Kitais metais, pastačius ir prie jos esančius bendruomenės namus, bus sprendžiamas viso šio projekto (Tilžės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios ir krašto lietuvių bendruomenės namų) statusas. Sprendimą priims Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Departamentas yra numatęs siūlyti keletą variantų. Pirmiausia visą objektą perduoti Tilžės katalikų bažnyčiai (bendruomenei), antra - perduoti katalikų bendruomenei ir lietuvių bendruomenei naudotis kaip Lietuvos valstybės nuosavybe (turtu) pagal pasitikėjimo teisę. (Pasitikėjimo teisė - reiškia, kad turtas išlieka kaip Lietuvos nuosavybė. Objektui pakeitus paskirtį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti kitą sprendimą.) Galutinį sprendimą priims Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Šie teisiniai ir turtinės nuosavybės klausimai iškilo ir spaudos konferencijos metu, kuri vyko po bažnyčios šventinimo iškilmių. Su žurnalistais susitiko arkivyskupas Tadeuszas Kondrusiewiczius, vysk. Paulius Baltakis ir prelatas Džordžas Šarauskas (abu iš JAV), Tautinių mažumų ir išeivijos reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Remigijus Motuzas ir Draugijos užsienio lietuviams remti pirmininkas Alfonsas Augulis.
Departamento, kuris nuo 1994 m. perėmė bažnyčios statybos užsakovo funkcijas, vadovas R. Motuzas priminė, jog po ilgų derybų su Sovetsko miesto administracija (tose derybose tarpininkavo daug Lietuvos politikų ir visuomeninių organizacijų) pavyko pasiekti, kad sklypas, kuriame dabar stovi bažnyčia, būtų perduotas neatlygintinam naudojimui šios bažnyčios religinei bendruomenei. Pastatytąją bažnyčią departamentas Lietuvos Vyriausybei taip pat siūlys perduoti religinei bendruomenei, kad ji būtų visateisė šeimininkė.
Naujų bažnyčių statusą Rusijos Federacijoje žurnalistams patikslino arkivyskupas T. Kondrusiewiczius. 1999 m. gruodį Maskvoje buvo konsekruota katalikų katedra. Ją grąžinant tikintiesiems buvo paaiškinta, jog tiek katedros pastatas, tiek ir žemė, ant kurios stovi katedra, religinei bendruomenei skiriama neatlygintinam naudojimui. Tačiau jeigu ant neatlygintinam naudojimui skirtos žemės religinė bendruomenė nutartų statyti naują bažnyčią, tai ji jau būtų bažnyčios nuosavybė, bet ne žemė. Toks įstatymas.
- Man pavesta rūpintis dvasiniais dalykais, esu labai dėkingas Lietuvai, kad ši Kristaus Prisikėlimo bažnyčia pastatyta. Lietuviai čia daug padarė. Ateis melstis ir kitų tautų katalikai. Istorija keičiasi: kadaise krikščionybė atėjo į Lietuvą, o dabar Lietuva gali padėti, kad krikščionybė atsigautų ir tarptų kitose šalyse. Dėl to šiame krašte reikalingi lietuviai kunigai. Ir ne tik lietuviai, - spaudos konferencijoje pasakė arkivyskupas T. Kondrusiewiczius. Atsakydamas į klausimą, kiek Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje numatoma lietuviškų ir rusiškų pamaldų, arkivyskupas atsakė, jog bus tiek, kiek reikės. Sekmadieniais juk galima ir trejas, ir penkerias mišias aukoti. Jei bus tikinčiųjų, bus ir mišių. Aukščiausieji civilinės valdžios atstovai nedalyvavoKai kuriuos iškilmių dalyvius nustebino, o gal ir nuvylė tai, kad nedalyvavo aukščiausieji pareigūnai Kaliningrado srities gubernatorius, Sovetsko miesto meras. Tai irgi tam tikras rodiklis. Savaip įdomi buvo arkivyskupo reakcija. Aukštasis hierarchas priminė, jog šventina ne pirmą bažnyčią, ir aukštesnė valdžia dalyvavo nebent Sankt Peterburge. Ten dalyvavo ir gubernatorius. Tiesa, jis įspėjo, kad per visas mišias dalyvauti negalės, bet ateis į pabaigą. O šventinant katedrą Maskvoje apeigas atliko Romos popiežiaus legatas kardinolas Sadalo antrasis katalikų Bažnyčios asmuo Vatikane. Tačiau Rusijos prezidento administracijos atstovas pasirodė tik priėmimo metu, pasiteisinęs, jog per žmonių gausybę nesugebėjęs patekti į katedros vidų.Žodžiu, Rusija vis dar yra nenuspėjama šalis, kur galima laukti visko. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Tilžės milicijos pareigūnai iškilmių dieną tvarką palaikė nepriekaištingai, mandagiai, tuoj pat nurodydavo transporto priemonių stovėjimo vietas kad šventės dalyviai nejaustų nepatogumų. Atsakymas skeptikamsBūtume ne visai objektyvūs, jeigu matytume tik tuos, kurie džiaugėsi, kad Tilžėje atsirado naujoji bažnyčia. Departamento vadovas R. Motuzas prisipažino tomis dienomis susilaukęs įvairių skambučių, taip pat ir anoniminių. Antai vienas Seimo narys paklausė: kai Lietuvoje stinga lėšų švietimui, kultūrai ir medicinai, ar nėra pernelyg prabangi už mūsų valstybės lėšas pastatytoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Tilžėje? Klausimas, į kurį būtina atsakyti. Taip, Lietuvoje stinga lėšų ir būtent todėl mums labai svarbu teisingai pasirinkti prioritetus, kam pirmiausiai reikėtų tų lėšų skirti. Vienas iš Lietuvos valstybės, taigi ir Vyriausybės prioritetų yra lietuviai, gyvenantys etninėse žemėse už Lietuvos Respublikos sienų. Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Tilžėje tai skolos grąžinimas kraštui, iš kurio gavome pirmąją lietuvišką knygą, kur į lietuvių kalbą dar XVI a. išversta Biblija, XVII a. parašyta pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pagaliau pradėta ir pasaulietinė lietuvių literatūra. Tai kraštas, kurio dėka išsaugota lietuvių kalba ir lietuviškumas. Todėl ir naujoji Tilžės bažnyčia - ne vien religinės paskirties statinys. Čia veikia bendruomenės namai, sekmadieninė lietuviška mokykla, M. Mažvydo biblioteka, turinti daugiau kaip 8 tūkst. knygų ir apie 200 nuolatinių skaitytojų. Baigus parapijos namų restauravimo darbus, čia veikiančios bendruomenės gaus po kambarį, galės rengti taip pat ir kultūrinius renginius.Tikėsimės, jog naujoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia nuo šiol ne tik puoš Tilžę, papildydama miesto siluetą, ne tik bus Dievo namai, bet ir taps svarbiu Tilžės bei viso Karaliaučiaus krašto lietuvių visuomeniniu ir kultūros centru. |