“Mokslo Lietuvos” pašnekovas - Tarptautinio mokslinės kultūros centro Pasaulio laboratorijos Lietuvos skyriaus prezidentas, Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis, ASAE ir Europos akademijos bei Rusijos mokslų akademijos narys, Pasaulinės mokslininkų federacijos Jofės fizikos ir technikos instituto garbės narys akad. Juras POŽELA.

Ar XXI amžius bus atominių elektrinių uždarymo amžius?

Tai buvo Pasaulio mokslininkų federacijos narių susitikimas. Kadangi šios Federacijos prezidentas kartu yra ir Pasaulio laboratorijos prezidentas, tai ir šį susitikimą sušaukė abi minėtos tarptautinės organizacijos. Svarstyta, kokie globalūs pavojai šiuo metu iškyla žmonijai. Tarp kitų klausimų buvo nagrinėta ir energetikos plėtra XXI amžiuje. Komiteto, kuriame ši problema nagrinėta, pirmininkas yra Nobelio premijos laureatas švedas Kai Siegbahn. Taigi kokia bus XXI a. energetika? Dabar girdime balsų, kad reikia uždaryti atomines elektrines ir būsimasis amžius neva būsiąs atominių elektrinių uždarymo amžius. Pasaulio mokslininkų federacijos susitikime pažymėta, jog minėtasis teiginys nedaug ką bendro turi su mokslu. Mėginimas atsisakyti branduolinių jėgainių - tai akivaizdus politinis spaudimas, susijęs su dabartinėmis rinkos sąlygomis. Mat pasaulyje labai daug išgaunama akmens anglies, naftos, gamtinių dujų, ir visas telkinių eksploatavimo ir gavybos kompleksas yra nepaprastai suinteresuotas, kad šių gamtinių išteklių paklausa didėtų. Energetikos srityje šių išteklių naudojama būtų daug daugiau, jeigu būtų atsisakyta branduolinių jėgainių, kurios gamina pigesnę ir ekologiškai švaresnę energiją.

Atominės energetikos priešininkų argumentai

Kokius argumentus pateikia branduolinės energetikos priešininkai? Pastatyti šilumines elektrines, deginančias gamtines dujas ar akmens anglį, yra pigiau negu branduolinę jėgainę. Bet pagaminama elektros energija pigesnė atominėse elektrinėse, ir ilgainiui šios elektrinės atsiperka.

Svarbiausias šio tipo elektrinių priešininkų “koziris”: avarijos, katastrofos atveju radiacijos poveikis gali būti labai didelis. Ir kiti argumentai: sunku pašalinti panaudoto branduolinio kuro atliekas, be to, šios elektrinės gamina radioaktyvųjį plutonį, kuris gali būti naudojamas branduolinio ginklo gamybai ir bandymams.

Ar tai nėra pakankamai svarūs argumentai?

Paprasčiausia tarptautinė kontrolė galėtų eliminuoti paskutinįjį iš minėtų argumentų. Pagaliau ir to branduolinio kuro, kad ir plutonio, pasaulyje jau prigaminta daugiau negu reikia - ir šiuo metu yra 10 tūkst. branduolinių galvučių.

Dėl atliekų, kurios avarijos metu gali sprogti kaip branduolinis užtaisas. Tačiau juk uždarant Ignalinos atominę elektrinę ir visus aktyvius kuro elementus iš reaktorių perkeliant į kitą saugyklą ne kažin kiek tas pavojus sumažėja, tarkim, diversijos ar kito nenumatyto ekstremalaus įvykio atveju.

Dvi išvados, kurios stiprina atominės energetikos pozicijas

Per pastarąjį dešimtmetį gavome dvi labai svarbias mokslines išvadas, kurios akivaizdžiai įtikina, kad atominę energetiką keisti į šiluminę ne tik ekonomiškai neapsimoka, bet ir visiškai neprotinga. Beatodairiškas ir vis didėjantis gamtinių išteklių deginimas šiluminėse elektrinėse ilgainiui žmoniją atves prie ekonominės ir ekologinės katastrofos. Žala žmonijos sveikatai būtų nepaprastai didelė.

Gerbiamasis Akademike, o kodėl Jūs nieko nesakote apie tą žalą žmonių sveikatai, kurią sukėlė Černobylio AE katastrofa, taip pat prieš 55 metus ant Hirosimos ir Nagasakio amerikiečių numestos atominės bombos?

Daugiau kaip pusė amžiaus praėjo nuo Hirosimos ir Nagasakio tragedijos, ir to bombardavimo bei radiacijos pasekmės gana skrupulingai ištirtos. Ką rodo statistiniai tyrimų duomenys? Gali nuskambėti keistai, bet radiacijos poveikio paveldimumui Japonijoje nepastebėta. Buvo prognozuojama, kad bus daugybė išsigimimų, bet šito per kelias kartas neįvyko.

Nuo Černobylio AE katastrofos praėjo jau 14 metų, esama patikimos statistikos, bet vėžinių susirgimų dėl radiacijos poveikio padidėjimo nepastebėta. Dabar nustatyta - kodėl.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), taip pat ir Jungtinių Tautų atominės radiacijos poveikio mokslinis komitetas (UNSCEAR - United Nations Scientific Committee on the Effects of Radiation) rūpestingai ištyrė radiacijos poveikį sveikatai. Tarptautinis konsultacinis komitetas (International Advissory Committee) ištyrė ir nustatė Černobylio AE katastrofos poveikį sveikatai, o savo tyrimus išspausdino pranešime “Tarptautinis Černobylio projektas”. 1995 m. PSO išspausdino pranešimą “Černobylio katastrofos pasekmės sveikatai”.

OECD Branduolinės energetikos agentūra (Nuclear Energy Agency - NEA) paskelbė pranešimą “Radiologinis ir sveikatos poveikis per dešimtį metų po Černobylio”. Kokios padarytos išvados?

Tikėtasi vėžinių susirgimų protrūkio šalyse, kurios nukentėjo nuo Černobylio katastrofos, bet šito neatsitiko. Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijos srityse, kurios atsidūrė aktyvioje Černobylio AE radiacinio spinduliavimo zonoje, gyvena 270 tūkst. žmonių. Jie nebuvo evakuoti, tebegyvena aktyvioje zonoje. Suprantama, vėžinių susirgimų padidėjimo tarp tų gyventojų esama. Kas nustatyta? Žinoma, kad, gavus tam tikrą ribinę radiacijos dozę, tikimybė susirgti vėžiu padidėja. Gavus 200 milisivertų (Sv – Sivertas, jonizuojančios spinduliuotės ekvivalentinės dozės SI vienetas), tikimybė per 50 metų mirti nuo vėžio padidėjo 2 proc.

Europoje nuo vėžinių susirgimų miršta maždaug ketvirtadalis, t. y. 25 proc. visų mirusiųjų. 200 mSv radiacijos dozę gavusieji per 50 metų bendrą europiečių mirtingumą nuo vėžio padidins dar 2 proc., t. y. iki 27 proc.

Dėl natūralios radiacijos mirštama daugiau

Tai dozė, kurią europietis per savo gyvenimą gauna iš aplinkos foninės radiacijos. Dėl šios gautos dozės tikimybė žmogui susirgti vėžiu padidėja 2 proc.

Kokią radioaktyvumo dozę gavo žmonės per Černobylio AE katastrofą?

Radiacijos intensyvumas katastrofos poveikio vietose buvo labai padidėjęs, bet per 3-5 metus tas intensyvumas mažėjo. Dabar manoma, kad per 5 metus nuo Černobylio AE katastrofos aktyvios zonos gyventojai gavo 60 mSv.

Ne paslaptis, jog ir Pietų Lietuvoje, pvz., Varėnos rajone, radiacijos lygis buvo padidėjęs, bet seniai nukrito iki normalaus.

Aplinkos normali radiacija šiandien yra gerokai didesnė už tą, kuri išliko dėl Černobylio AE katastrofos. Skaičiuojama, kad tie katastrofos sukeltieji 60 mSv gali tikimybę mirti nuo vėžio padidinti šiek tiek daugiau kaip 0,5 proc. Taigi smarkiai radiacijos paveiktoje zonoje 270 tūkst. gyventojų gavo papildomai po 60 mSv radioaktyvaus spinduliavimo dozės. Prognozuojama, kad per 50 metų 800 žmonių gali mirti nuo vėžio - dėl Černobylio AE avarijos. Dėl natūralios radiacijos (200 mSv) mirs 5400 žmonių. O dėl nesusijusių su radiacija priežasčių - 25 proc., vadinasi, 67 tūkst. gyventojų.

Nors kruopščiai tikrinama ir toje zonoje gyvenančių, ir Černobylio AE katastrofos padarinių likvidatorių sveikata, bet vėžinių susirgimų padažnėjimo nepastebėta. Jo ir negalima pastebėti. To poveikio esama, 800 žmonių mirs būtent dėl šio papildomo apšvitinimo, bet tai daug mažiau, negu būna mirusiųjų dėl kitų priežasčių. Kartais sunku pasakyti, dėl kokių konkrečių priežasčių žmogus susirgo - dėl natūralios radiacijos, ar dėl katastrofos radiacinių padarinių. Nereikėtų pamiršti, jog natūrali radiacija turi ir savo fliuktuacijas. Tačiau žuvusių katastrofos padarinių likvidatorių skaičius kraupus.

Tiesiogiai Černobylio katastrofoje (sprogimo metu, paskui likviduojant gaisrą ir t. t.) žuvo apie 40 žmonių. Žuvo sraigtasparnio pilotai, taip pat ir kito ekipažo pilotai, gavę labai dideles spinduliuotės dozes. Tačiau kodėl likvidatorių buvo kone milijonas? Todėl, kad jie buvo keičiami: gavusieji tam tikrą radiacijos dozę daugiau nebūdavo siunčiami į pavojingą zoną. Ir Lietuvoje yra apie 8 tūkst. černobyliečių. Žinoma, jie didvyriai ir nusipelno didelės pagarbos. Tačiau ir černobyliečių statistika rodo, kad vidutiniškai jie miršta beveik lygiai taip pat, kaip ir kiti aktyvios zonos gyventojai. Žinoma, ir tarp pačių černobyliečių yra grupės ir asmenys, kurie gavo didesnę švitinimo dozę.

Pamenu, kaip didelį įspūdį padarė Prancūzijos, Rusijos, Baltarusijos dokumentiniai kino filmai apie Černobylio AE katastrofos padarinius, išsigimusius vaikus ir pan. Kaip tuos dalykus pakomentuotumėte?

Noriu pasakyti, kad radiacija gali sukelti mutacijas. Pagaliau ir tyrinėjimais įrodyta, kad parenkant atitinkamo intensyvumo spinduliavimą, galima keisti genus ląstelėje, labai stipriai paveikti organizmą. Pagaliau tam ir naudojama švitinimo terapija, gydant nuo onkologinių ligų. Taip, yra apsigimimų Černobylio AE katastrofos zonoje, kiek atsimenu, tokie pavyzdžiai rodomi ir Hirosimos muziejuje. Bet ar tie, ar kiti apsigimimai atsirado dėl atominės bombos poveikio? To dar niekas neįrodė. Labai sunku atskirti, dėl kokių priežasčių tie apsigimimai atsirado. Juk ir Japonijoje pasitaiko apsigimimų, kurie niekaip nesusiję su numestomis atominėmis bombomis. Gali būti ir kitų priežasčių, net ir aktyvesnių nei aptariamos. Būtent nuo Černobylio AE ir Hirosimos bei Nagasakio radiacijos padidėjusio apsigimimų skaičiaus kol kas nepastebėta.

Suomiai vėžiu serga dažniau

Visiškai teisingai. Černobylio AE katastrofai reikia ar nereikia dažnai priskiriama daug dalykų, kurie jokio ryšio su ta katastrofa neturi. Suprantu, jog yra suinteresuotų gauti materialinės tarptautinės paramos dėl įvykusios katastrofos. Tačiau mūsų išvardytos solidžios tarptautinės organizacijos didesnių genetinių ar kitokių pakitimų, kuriuos būtų sukėlusi Černobylio AE katastrofa ar ant Hirosimos bei Nagasakio numestos atominės bombos, nepastebėjo. Kartoju: radiacijos sukeltas poveikis yra, jo negalima ignoruoti, bet jis gerokai mažesnis už tą, kurio laukta ir dėl kurio buvo labai baiminamasi.

Už Černobylio zonos nutolusiuose rajonuose tos radiacijos poveikis išvis nepastebėtas. Štai Suomijoje manoma, kad jų šalyje vėžiu serga 3 proc. gyventojų daugiau negu kitose valstybėse. Tačiau suomiai tą padidėjimą sieja visai su kitomis priežastimis. Jie mano, kad Suomijos granitai ir kitos uolienos yra radioaktyvios. Todėl suomis per 50 gyvenimo metų gauna beveik 300 mSv dozę vien iš natūralios aplinkos, todėl ir jų šalyje maždaug 3 proc. didesnis mirtingumas nuo vėžinių susirgimų. Tačiau dėl iš Černobylio atplaukusio radioaktyvaus debesies tas mirtingumo padidėjimas Suomijoje tėra 0,01 proc. Šitaip tvirtina patys suomių tyrinėtojai. Vadinasi, galima teigti, jog nedidelio apšvitinimo zonoje bent kiek didesnio poveikio žmogaus organizmui dėl papildomos radiacijos nepastebėta.

Ar Jūsų parinkti duomenys, kuriuos maloniai sutikote paskelbti ir “Mokslo Lietuvoje”, paimti iš Italijoje skaitytų užsienio mokslininkų pranešimų?

Ne visi. Pranešimą apie tuos dalykus Italijoje skaitė švedas dr. Douglas Morrison, ir aš skaičiau pranešimą. Duomenis ėmiau iš jau minėtų tarptautinių organizacijų skelbtųjų leidinių. Taip pat remiuosi ir Suomijos parlamentaro Martti Tiuri pranešimo, skaityto Europos Taryboje, kai kuriais duomenimis bei PSO, UNSCEAR, NEA pranešimais.