j1.gif - 2682 Bytes

AKTUALI TEMA

Mokslininkų valstybinių pensijų gali nelikti

Antanas Petrauskas,
Socialinių mokslų daktaras, nepriklausomas ekspertas

Gauni kelias pensijas – esi sotesnis

Ne paslaptis, jog daugelis pensininkų tiesiog skursta. Sočiau gyvena tik po kelias pensijas gaunantys asmenys. Tarp jų yra ir valstybinių pensijų gavėjai. Dabar iš 100 valstybinių pensijų gavėjų vidutiniškai du gauna mokslininkų valstybinę pensiją, kurios vidutinis dydis – 336 Lt per mėnesį. Potencialūs mokslininkų valstybinės pensijos gavėjai – apie 5,6 tūkst. mūsų šalies mokslo ir kitose institucijose dirbančių mokslininkų. Šiandien tokios pensijos mokamos 1,7 tūkst. asmenų. Deja, virš tokių pensijų gavėjų galvos iškeltas Damoklo kardas.

Lietuvos Respublikos Seimas, su Vyriausybės ir visuomenės atstovais išnagrinėjęs pensinio aprūpinimo būklę šalyje ir pripažinęs, kad dabartinė pensinio aprūpinimo sistema nėra efektyvi, pasiūlė Vyriausybei iki šių metų pabaigos parengti teisinių aktų projektus, reikalingus pensijų reformai įgyvendinti, o iki 2001 m. pabaigos atlikti parengiamuosius darbus ir pensijų reformą pradėti įgyvendinti nuo 2002 m. sausio mėnesio.

Vyriausybė atskiru nutarimu (2000 m. balandžio 26 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 465 “Dėl pensijų sistemos reformos koncepcijos”) pritarė esamai pensijų sistemos reformos koncepcijai.

Kadangi sotesnės senatvės nei šiandieninių pensininkų tikimės visi, tai ko galima laukti iš numatytos reformos?

Reformos tikslas

Ilgalaikis pensijų reformos tikslas – pakeisti esamą pensijų sistemą taip, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas nei iki šiol, o ši sistema taptų gyvybinga ir apimtų visus šalies gyventojus. Šis tikslas gali būti pasiektas keičiant pensijų sistemos finansavimo būdą, pertvarkant “Sodros” mokamas pensijas, atsisakant valstybinių, tarp jų ir mokslininkų, pensijų. Reikia pastebėti, kad valstybinių pensijų mokėjimas atskiriems visuomenės nariams pažeidžia socialinio teisingumo principus, nes tokių pensijų gavėjai jokių papildomų įmokų į valstybės biudžetą, iš kurio ir yra mokamos tokios pensijos, nemokėjo, o už savo atliekamą darbą gavo atlyginimą, nuo kurio mokėtos įmokos “Sodrai” suteikė teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją.

Pensijų reforma bus siekiama paskatinti taupymą šalyje bei sumažinti mokesčių, tarp jų ir valstybinio socialinio draudimo, vengimą. Vengiančių mokėti privalomas įmokas ir mokesčius turėtų sumažėti dėl to, kad sumažės perskirstymas pensijų sistemoje ir didės skatinimo priemonių joje dalyvauti. Kadangi pensijų reforma truks ilgai, visos politinės jėgos turi susitarti šiuo klausimu, be to, jai turi pritarti ir visuomenė.

Sistemos modelis

Šalyje numatyta įgyvendinti tripakopė pensijų sistema. Pirmoji pakopa – einamosiomis įmokomis ir(arba) mokesčiais finansuojamos pensijos, antroji – privalomojo kaupiamojo pensijų draudimo pensijos, trečioji – savanoriško kaupimo pensijos. Pirmosios pakopos pensija kiekvienam mūsų šalies gyventojui užtikrintų minimalią apsaugą nuo skurdo ir kompensuotų dalį prarastų pajamų senatvės ir negalios atveju. Šios pakopos pensijos dydis priklausytų nuo valstybės finansinių išgalių teikti paramą ir pačios visuomenės dalyvavimo kartų solidarumo principu pagrįstoje pensinio aprūpinimo sistemoje.

Antroji pakopa garantuotų didesnį nei dabar pajamų, prarastų dėl senatvės, kompensavimą. Darbuotojai, mokantys įmokas į kaupiamąsias sąskaitas (už juos įmokas mokėtų darbdavys), ilgainiui gautų didesnes pensijas. Trečioji, savanoriškojo kaupimo, pakopa būtų skirta tiems, kurie norėtų gauti senatvėje pajamų daugiau, nei numatyta pirmojoje ir antrojoje pakopose. Šie asmenys galėtų papildomai kaupti pensijas pensijų fonduose ir joms gauti draustis draudimo įmonėse.

Finansavimo šaltiniai

Pirmąją pensijų sistemos pakopą sudarytų “Sodros” mokamos pensijos: senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių. Siekiant subalansuoti “Sodros” biudžetą ir užtikrinti minimalų aprūpinimą visiems Lietuvos gyventojams, tektų spartinti pensinio amžiaus didinimą (iki 65 metų abiems lytims), apriboti pensijų mokėjimą dirbantiems pensininkams, keisti pensijų indeksavimo tvarką bei invalidumo pripažinimo kriterijus ir taisykles. Invalidumo pensijos skyrimas būtų siejamas su individo gebėjimais dirbti, o ne tik su jo sveikatos būkle.

Atsižvelgiant į numatomą antrosios pakopos kaupiamųjų pensijų įvedimą, turės būti keičiamos socialinio draudimo įmokų, mokamų darbuotojo ir darbdavio, tarifo proporcijos.

Dalis įmokų bus pervedama į privačius kaupiamuosius pensijų fondus. Pensijų fondą galės pasirinkti pats darbuotojas. Išmokos iš pensijų fondų bus galimos tik tada, kai asmuo sulauks nustatytą pensinį amžių, taps neįgalius ar dirbs tokį darbą, kurio negali dirbti iki sulauks oficialaus pensinio amžiaus.

Papildomo savanoriško kaupiamojo pensijų draudimo galimybė atsirastų nustačius socialinio draudimo įmokomis neapmokestinamo darbo užmokesčio ribą, kurią viršijus šios įmokos nebūtų skaičiuojamos. Šis pensijų kaupimas galėtų būti vykdomas per privalomąjį kaupimą vykdančius fondus arba per atskiras draudimo įmones. Įmokas į savanoriškus pensijų fondus mokėtų pats darbuotojas arba darbdavys jo vardu.

Perėjimas prie naujos pensijų sistemos galės būti finansuojamas panaudojant iš privatizavimo gautas lėšas ir racionalizuojant dabartinę pensijų sistemą.

Kad numatyta reforma vyktų sėkmingai, jai bus tinkamai pasirengta. Teks apmąstyti kiekvieno priimamo sprendimo galimus padarinius ir efektyvumą, pakeisti reikiamus teisės aktus ir parengti jų administravimą. Nekeičiant esamos pensijų sistemos, verčiančios skursti daugelį pensininkų, o tik dejuojant, sotesnė senatvė taip ir gali likti už matomo horizonto. Beje, kaip matėme, socializmo teisingumo vardan kai kas (o tokių šiandien yra 95,4 tūkst.) gali netekti nepagrįstos privilegijos - valstybinės pensijos.