Spalio 26–ąją LŽŪU rektorius, profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas Albinas Kusta mini savo 60–ąjį gimtadienį. Laipsniai, titulai, vardai… O viskas prasidėjo nuo basakojės vaikystės Utenos rajone, Kustų kaime. Tada, matyt, nei tėvai, nei pats jubiliatas negalvojo apie akademines aukštumas. Ėjo karas, paskui prasidėjo pokaris su jo vargais, nežinia, įtampa.

Noro mokytis A. Kustai netrūko. 1958 m. jis baigė Užpalių vidurinę mokyklą ir iš karto įstojo į LŽŪA Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultetą. Žemių sausinimas tuometinėje Lietuvoje buvo vienas iš žemės ūkio kėlimo variklių, darbams vykdyti reikėjo daug specialistų. Pabaigęs fakultetą, A. Kusta paragavo, kaip sakoma, gamybininko duonos, kai 1963–1965 m. gimtąją Aukštaitiją pakeitė tolimu Žemaitijos kampu, tapdamas darbų vykdytoju Skuodo Melioracijos statybos valdyboje. Sukaupęs praktinių žinių, A. Kusta įstojo į LŽŪA aspirantūrą ir per trejus metus parengė bei apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją “Drėkinamų žemdirbystės laukų apkrovos nutekamaisiais vandenimis normų tyrimas priesmėlio dirvožemiuose”. Nuo tada prasidėjo jauno žmogaus augimas akademinėje terpėje: 1968-1971 m. buvo asistentas, 1971-1973 m. - vyr. dėstytojas, 1973-1978 m. - docentas, 1978-1980 m. - vyr. mokslinis bendradarbis, 1980 -1986 m. - Hidrotechnikos katedros vedėjas, 1985-1990 m. - Hidrotechnikos ir žemėtvarkos fakulteto dekanas, 1990–1994 m. - vėl Hidrotechnikos katedros vedėjas, o nuo 1994 m. – rektorius.

Savo mokslinius darbus jubiliatas skyrė nutekamųjų vandenų valymo įrenginių hidrauliniam režimui nustatyti, žemės ūkio kultūrų drėkinimo bei jo poveikiui dirvodaros procesams, dirvožemio vandens balanso problemoms nagrinėti. Juos jis 1988 m. apibendrino mokslų daktaro (dabar – habilituoto) disertacijoje “Daržovių ir daugiamečių žolių drėkinimo režimas drėgmės pertekliaus zonoje Lietuvos teritorijoje”. 1990 m. A. Kustai buvo suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas.

Savo moksliniuose darbuose A. Kusta išanalizavo, kokius didžiausius žemės ūkio kultūrų derlius Lietuvoje galima gauti pagal saulės energiją (fotosintetiškai aktyvia radiacija), sudarė ir moksliškai pagrindė dinaminį modelį dirvožemio drėgmės režimui valdyti, kurį panaudojus 20–40 proc. padidėja derlingumas, atskleidė suminio garavimo dinamikos dėsningumus ir sukūrė modelį jam nustatyti, ištyrė šaknų augimo dinamiką, pagal oro ir dirvožemio drėgmės deficitą, suminį garavimą sudarė Lietuvos rajonavimo schemas. Pastaraisiais metais prof. A. Kustos atliekamų tyrimų tematika siejasi su aplinkosaugos problemomis: tyrinėjami sėsdintuvai, biofiltrai kaimo gyvenviečių nuotekoms valyti, gruntinio vandens užteršimo dinamika bei galimybės apsaugoti geriamojo vandens šaltinius nuo teršimo. Jo pastangomis LŽŪU įkurta Aplinkotyros laboratorija.

Tapęs rektoriumi, prof. A. Kusta daug nuveikė gerindamas LŽŪA įvaizdį. Būdingas toks jubiliato bruožas: jis, suformulavęs idėją, ryžtingai ir net užsispyręs siekia, kad ji būtų įgyvendinta, įtaigiai aiškina jos naudą pavaldiniams bei kitų institucijų atstovams. Galima paminėti ir didelį asmeninį prof. A. Kustos indėlį LŽŪA pertvarkant į LŽŪU arba LŽŪU viduje kuriant naujus darinius – institutus.

Prof. A. Kusta vadovauja doktorantams, dalyvauja doktorantūros bei habilitacijos komitetuose. Jis yra 8 knygų, 2 vadovėlių, daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių, 20 mokymo priemonių autorius ar bendraautoris. Profesorius palaiko ryšius su užsienio šalių mokslininkais, visų pirma Prancūzijos (Tulūzos, Grenoblio, Paryžiaus, Strasbūro), JAV (Merilendo, Purdue, Ohajaus universitetais), Norvegijos (Jordforsho), Vokietijos (Hohenheimo), Olandijos (Vageningeno) ir kt., dalyvauja bendrame projekte su Danija, Šiaurės ir Baltijos šalių žemės ūkio universitetų sąjungos NOVABA veikloje. Mūsų rektoriaus mokslinė, pedagoginė ir visuomeninė veikla įvertinta išrenkant jį Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu bei Švedijos žemės ūkio mokslų akademijos užsienio nariu.

Dirbdamas greta rektoriaus jau šešerius metus, galiu teigti, kad jis - labai kruopštus ir didelės erudicijos mokslininkas, rūpestingas, turintis organizatoriaus talentą vadovas. Pastarasis bruožas yra ypač svarus šiais sunkiais visam aukštajam mokslui laikais.

Be tiesioginių pareigų universitete, prof. A. Kusta daugelį metų buvo Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos tarybos pirmininkas, tarptautinės kaimo geriamojo vandens šaltinių tyrimo tarybos, Žemės ūkio mokslų tarybos, kelių mokslinių žurnalų redkolegijos narys, Žemės ūkio enciklopedijos redkolegijos pirmininkas.