Lenkų institutas Vilniuje kartu su Lietuvos Respublikos Valstybine paminklosaugos komisija rengia akciją lėšoms rinkti, kurios bus skirtos apleistoms Bernardinų kapinėms restauruoti.

Su šia akcija į Lietuvos žurnalistų sąjungą pakviestus žurnalistus supažindino ir Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininko pavaduotoja Gražina Drėmaitė bei Lenkijos Respublikos ambasados patarėja, Lenkų instituto direktorė dr. Malgorzata Kasner.

G. Drėmaitė prisipažino, jog jai šiek tiek apmaudu, kad šis sumanymas kilo ne lietuviams, kuriems savaime daugiau iš pareigos priklauso kapinėmis pasirūpinti, bet lenkams. Tiesą sakant, kad Bernardinų kapinės labai apleistos, buvo aptarta ir Lenkijos spaudoje po vieno lenkų delegacijos vizito Vilniuje. Tai taip pat padėjo atkreipti dėmesį į šias senas Vilniaus kapines, kuriose palaidota nemažai žymių inteligentų. Žmones jose pradėta laidoti, manoma, XVIII amžiuje. Kapinės tebelankomos vilniečių, kurių čia yra giminių kapų. Bent 20 metų kapines prižiūrimos ir Vilniaus jaunųjų turistų centro iniciatyva, vadovaujanti kraštotyros renginių organizatorei Sabinai Puntežienei. Daugiausia šiam darbui suburti Užupio gimnazijos moksleiviai. Bet vaikų darbo nepakanka.

Sumanius akciją, tartasi su Kultūros vertybių apsaugos departamentu prie LR Kultūros ministerijos, kaip ir kokia tvarka bus imtasi atlikti kapinių restauravimo darbus. Nors ne visada lėšų stygius lemia, kad daug kas nenuveikiama norint išsaugoti praeities atminimą. Kartais tai priklauso tik nuo noro ką gera padaryti. Galima prisiminti ir tokį geros iniciatyvos pavyzdį, kaip Adomo Mickevičiaus gimimo jubiliejaus proga pereitais metais buvo pradėta visuomeniškai tvarkyti šias kapines. Norėdami kaip nors prisidėti prie didžiojo poeto atminimo įamžinimo, Vilniaus miesto ir rajono lenkų mokyklų moksleiviai su tėvais, gavę leidimą iš savivaldybės, surengė akciją imdamiesi tvarkyti kapinėse Adomui Mickevičiui dėsčiusių universitete 4 profesorių kapus. Kaip dirbti tokį darbą, juos konsultavo restauratoriai, mokė, kaip išvalyti nuo rūdžių metalo puošinius, suklijuoti nutrupėjusius akmens gabalėlius ir kt. Tai moksleiviams buvo ir puiki auklėjimo priemonė, skatinanti gerbti praeities atminimą, istorijos ir žmonių palikimą.

Malgorzata Kasner sakė, kad pradėtas sumanymas bus įgyvendintas ir rankų tikrai bent jau Lenkų institutas nenuleis. Tačiau norint tvarkyti labai apleistas kapines, kur ir šlaitas griūva į Vilnelės pusę, svarbu turėti lėšų. Jų tikimasi surinkti pasitelkus žymius muzikų ansamblius, rengiant koncertus.

Daug kas priklausys ir nuo besirenkančių į juos dosnumo. Vienas iš tokių koncertų buvo surengtas spalio 31 d. baigiamoje restauruoti Bernardinų bažnyčioje. Rengėjai dėkingi Vilniaus arkivyskupijos kurijai, kad padėjo, jog čia galėtų vykti Vilniaus kamerinio orkestro koncertas. Jo klausytis buvo pakviesta žymių Lietuvos žmonių, tarp kitų - daug naujojo Seimo narių. Deja, teko girdėti, jog aukų nedaug surinkta. Kitas labdaros koncertas, kuriame koncertuos ir lenkų, ir lietuvių kamerinės muzikos ansambliai, numatytas Chodkevičių rūmuose, Didžiojoje g., Lietuvos dailės muziejaus patalpose, lapkričio 16 d. 18 val. Tokie sumanymai - ne vieninteliai. Akcijos rengėjai ketina aktyviai ieškoti rėmėjų, sumanymui pritariančių žmonių, sutinkančių prie labdaros prisidėti garsių ansamblių. Tačiau norintiems paremti nebūtina laukti, kada vyks koncertai, tai galima padaryti ir tiesiog kreipusis į akcijos organizatorius.