Spalio 20 d. Vilniaus miesto pakraštyje, šalia Molėtų plento, buvo atidaryta nauja “Biotechnos” gamykla. Priminsime, kad UAB “Biotechna” yra biotechnologinės farmacijos įmonė, kuri 1999 m. įsigijo farmacijos įmonės “Biofa” gamybinę bazę, technologijas bei įdarbino jos personalą. Savo ruožtu “Biofos” pradžią reikėtų sieti su 1994 m. įvykdyta Biotechnologijos instituto restruktūrizacija bei privatizacija. Gamyklos atidarymo išvakarėse naująjį pastatą aplankyti buvo pakviesti žiniasklaidos atstovai. Jie buvo supažindinti su gamybos procesais bei naujausiomis technologijomis. Spaudos konferencijoje dalyvavo ir į žurnalistų klausimus atsakė UAB “Biotechna” direktorių valdybos atstovai: valdybos pirmininkas, “Biotechnos” generalinis direktorius prof. Vladas Algirdas Bumelis, mokslo ir plėtros reikalų direktorius dr. Vytautas Naktinis ir valdybos narys, “Banca del Gottardo” banko atstovas iš Šveicarijos p. Piero Dal Maso.

Norėdamas pabrėžti įvykio reikšmingumą “Biotechnos” generalinis direktorius prof. Vladas Algirdas Bumelis žurnalistų paklausė: kada paskutinį kartą jiems teko dalyvauti gamyklos atidarymo iškilmėse? Atsakymai buvo gana nerišlūs. Šių eilučių autorius paskutinį kartą įmonę atidarant dalyvavo bene prieš ketverius metus, kai Aukštuosiuose Paneriuose buvo atidaryta plastmasinių vamzdžių gamykla “Wavin”. Žodžiu, nedažnas reiškinys mūsų gimtojoje padangėje. Juo labiau džiuginantis.

Prof. V. A. Bumelis priminė, jog biotechnologinės farmacijos darbai Lietuvoje daromi nuo 1984 m. - tada buvo pradėti moksliniai tyrimai genų inžinerijos srityje. Po 5 metų buvo baigti klinikiniai tyrimai ir įregistruotas pirmasis Lietuvoje genoinžinerinis medicininis preparatas - žmogaus rekombinantinis interferonas “Realdiron^®” (alfa-2b). Jis skirtas tam tikroms vėžio formoms gydyti. Tuo metu tai buvo šeštas genoinžinerinis vaistas pasaulyje ir pirmasis, kurį pavyko sukurti tuometinėje Tarybų Sąjungoje, apskritai Rytų ir Vidurio Europoje.

Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę šalies mokslas patyrė nemažai struktūrinių pertvarkymų, finansinio pobūdžio išbandymų. Atrodytų, kad biotechnologija patyrė bene mažiausiai praradimų, net ir tuo visiems sunkiu laikotarpiu kopė į kalną. Antai 1994 m. Lietuvoje užregistruotas naujas genoinžinerinis vaistas - žmogaus augimo hormonas “Somatogen-LW”.

Lietuviški genoinžineriniai vaistai

Rekombinantinis žmogaus augimo hormonas, žinomas kaip “Biosoma”, registruotas 11 šalių. Kadangi šis hormonas stimuliuoja organizmo medžiagų apykaitą, jo augimą ir vystymąsi, tai vaistu gydomi žemaūgiai vaikai, Turnerio sindromas. Kaip teigia “Biotechnos” mokslo ir plėtros reikalų direktorius dr. Vytautas Naktinis, genų inžinerijos būdu gaminami vaistai pasaulio rinkose yra labai brangūs - gal net patys brangiausi, nes jie labai efektyvūs. Šiuos vaistus kurdami ir gamindami biotechnologai Lietuvos žmonėms sudaro unikalias galimybes tuos vaistus įsigyti daug pigiau. Prof. A. Bumelis pateikė pavyzdį. Štai interferono “Realdiron^®” ampulė kainuoja 20 Lt - taip, nepigu. Tačiau tas pats vaistas, tik kitu pavadinimu - “Intron A”, kurį gamina JAV kompanija “Schering Plough”, Lietuvos vaistinėse gali kainuoti bene 5 kartus brangiau. Tiek lietuviško, tiek amerikietiško vaisto poveikis vienodas.

Galimas dalykas, jog šis prof. A. Bumelio pateiktas pavyzdys gal kiek sureikšmintas, kadangi žurnalistams įteiktuose rinkos aprašymuose teigiama: “Biotechnos” gaminami vaistai yra 1,5-3 kartus pigesni už kitus pasaulyje gaminamus analogus. Jeigu Lietuvos vaistinėse nebūtų lietuviško “Realdirono” ir tektų vartoti užsienietišką analogą, tai šiems vaistams pirkti kasmet reikėtų skirti papildomus 3 mln. Lt. Pakankamai įspūdingi palyginimai.

Veiklos strategija

Bankai reikalavo garantijos, o tuo metu “Biotechnos” pirmtakės “Biofos” prekybinė apyvarta per metus sudarė apie 4 mln. Lt. Suprantama, jog garantijos buvo per menkos. Tokią garantiją galėjo teikti tik kompanija, kurios bendras kapitalas yra daug didesnis už vykdomą investiciją. Tokios kompanijos Lietuvoje neatsirado.

Maža to, ieškota ne vien finansinio investitoriaus, bet ir tokio, kuris galėtų savo žinias perteikti ir iš farmacinės pramonės, ir iš marketingo srities. Pasiūlymų būta įvairių, tačiau juos išanalizavus buvo pasirinkta Olandijoje registruota investicinė kompanija “Gatio Investments B. V.”. Štai tada “Biofa” ir transformavosi į bendrovę “Biotechna”. Jos 100 proc. akcijų priklauso Olandijos kompanijai. Ją sudarančios investicinės bendrovės ir individualūs investuotojai valdo žinomas Italijos, JAV, Meksikos farmacijos įmones. Pagrindinė šiai grupei priklausanti kompanija “Sicor Inc.” specializuojasi gaminti vaistus nuo vėžinių susirgimų. Paskirtoji 80 mln. Lt investicija naujai “Biotechnos” gamyklai pastatyti buvo finansuojama per Šveicarijos banko “Banca del Gottardo” paskolą. Naujosios kompanijos “Biotechna” valdybą sudaro po vieną atstovą iš “Sicor Inc.”, “Gatio Inv.”, “Gottardo” banko ir du buvusios “Biofos” valdybos nariai. “Biotechnos” Direktorių valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi išrinktas Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas prof. habil. dr. Vladas Algirdas Bumelis.

Vaistus pagal lietuvišką technologiją gamins Meksika

Naująją gamyklą sudaro biotechnologinės vaistų gamybos dalis ir bendros paskirties pastatas su laboratorijomis, sandėliais, raštine, personalo patalpomis. Šią dalį suprojektuoti ir pastatyti švedai parinko Vilniaus statybos firmą “Ranga IV”.

Gamyklos pajėgumai leis gaminti abu ligi šiol gaminamus vaistus ir tris naujus. Per vieną gamybos ciklą pagal lietuviškas technologijas “Biotechna” pagamins 10-150 tūkst. vaistų dozių, gamybos ciklas užtruks iki 5 darbo dienų. Būtina pabrėžti, kad bus gaminamas daugiausia vien aktyvus vaistų komponentas, o patys vaistai ir kiti darbai bus daromi kitose užsienio valstybėse. Šiuo metu statomas fabrikas Meksikoje, kuris iš lietuviškos substancijos ir gamins vaistus. Ši įmonė atitiks JAV, Kanados ir kt. Vakarų valstybių vaistų gamybos standartus, tad ir “Biotechnos” konkurencinės galimybės turėtų nepaprastai išaugti. Pridursime, jog ir dabar panašios kooperacijos esama: jau kelerius metus Kinijos mieste Tiandzinyje veikia bendra Lietuvos ir Kinijos įmonė, kuri pagal lietuvišką technologiją gamina žmogaus interferoną Kinijos rinkai. Pasak generalinio direktoriaus A. Bumelio, “Biotechna” ir ateityje nesieks plėsti rinkotyros skyriaus, ir vargu ar pati eikvos jėgas ieškodama rinkų savo produktams realizuoti. Šį darbą bendrovė sutinka gera valia perleisti savo partneriams, kurie labiau įgudę atlikti tokias paieškas. O lietuviai toli pažengę gamindami aktyviąją vaistinę medžiagą bei vykdydami mokslo tiriamuosius darbus kuriant naujas technologijas - tokį veiklos pasidalijimą norima išsaugoti ir ateityje.

Ateis laikas gaminti ir naujus vaistus

Bendrovės veiklos dinamiškumą rodo ir tokie skaičiai: 1999 m. ji savo produkcijos pardavė už 7,2 mln. Lt, o šiemet vien per pirmąjį pusmetį - už 6 mln. Lt. Iš užsienio šalių praėjusiais metais daugiausia parduota į Iraką (už 900 tūkst. Lt), Korėją (880 tūkst. Lt), Baltarusiją (574 tūkst. Lt), Italiją (200 tūkst. Lt). Šiais metais pagrindiniai užsienio partneriai - Latvija (1,4 mln. Lt), Pakistanas (766 tūkst. Lt), Kinija (120 tūkst. Lt), Meksika (112 tūkst. Lt). Kaip matyti, prekybos partneriai keičiasi.

Dar šiemet tikimasi prekybos apimtis padidinti iki 20 mln. Lt. Bet tai, galima sakyti, dar vakardienos pastangų vaisius, pasiektas neturint naujosios gamyklos, kurią atidarius atsiveria visiškai naujos mokslinės technologinės ir gamybinės veiklos galimybės. Praeis metai, kiti ir pamatysime, ar pasitvirtins verslo pasaulyje žinomos konsultacinės firmos “Ernst&Young International, Ltd.” dar 1997 m. Europos biotechnologinės farmacijos pramonės apžvalgoje išdėstytos prognozės: esą artimiausioje ateityje į Vakarų rinkas nesulaikomai įsiverš aukštos kokybės ir nebrangius preparatus gaminančios kompanijos, t. y. tokios, kaip lietuviškoji.

2001 m. antrojo ketvirčio pabaigoje naujoje gamykloje turės būti pagamintos pirmosios partijos standartizuotos vaistinės medžiagos, kuri atitiks geros gamybos praktikos reikalavimus. Realiai trečiajame ketvirtyje numatyta turėti ES standartus atitinkančias aktyvias vaistines medžiagas.

Kokių naujų produktų laukti artimiausioje ateityje? Dar tiriamas preparatas “Filgrastim” - granuliocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius. Kalbant paprasčiau, tai baltuosius kraujo kūnelius atkuriantis preparatas. Mat taikant cheminę ar spindulinę terapiją ligonio organizmas netenka daug baltųjų kraujo kūnelių.

Prasimušti į Vakarų vaistų rinką - geidžiama “Biotechnos” svajonė, kadangi ES šalyse, JAV, Japonijoje ir Australijoje nuperkama 80 proc. visų pasaulyje gaminamų vaistų. Tačiau tik patenkinusi FDA (Food and Drug Administration) reikalavimus kompanija gali pardavinėti vaistus JAV, o atitikusi geros kokybės praktikos standartą - patekti į ES vaistų rinką. Visi šie tarptautiniai reikalavimai, kiek griežti bebūtų, šiandien “Biotechnos” vadovams ir darbuotojams atrodo visiškai įvykdomi.