Tarptautinė moderniųjų technologijų specialistų konferencija

Šaunių mūsų sportininkų pergalės Sidnėjuje, taip pat užsitęsęs priešrinkiminis šurmulys nustelbė mūsų mokslininkų pasirodymą tarptautinėje arenoje. Matyt, nedaug kas bus pastebėjęs mokslinį renginį - tarptautinę moderniųjų kietojo kūno technologijų konferenciją “Plonųjų metalų oksidų daugiasluoksnių gaminimas. Pramoninis požiūris” (“Thin film deposition of metal oxide multilayers. Industrial-scale processing”), vykusią paskutinėmis saulėto rugsėjo dienomis Vilniaus universiteto Teatro salėje.

Būsimajai XXI amžiaus elektronikai, naujos kartos kompiuteriams kurti metalų oksidų savybių įvairovė ir dar iki galo neatskleistos panaudojimo galimybės, galima sakyti, dar neatskleistas lobynas. Tai bene labiausiai Žemėje paplitusios medžiagos, pastaruoju metu stebinančios tyrinėtojus nepaprasta elektrinių, magnetinių ir optinių savybių įvairove. Iš šių medžiagų yra tokių, kurios turi magnetinę (feromagnetikai), taip pat elektrinę (feroelektrikai) atmintį, yra oksidų, turinčių didelį elektrinį laidumą, superlaidumą (visi aukštatemperatūriai superlaidininkai), taip pat įvairių optinių savybių. Šiuo metu visame pasaulyje atliekama daug tyrimų, kurių pagrindinis tikslas yra pagaminti tobulus įvairių oksidų sluoksnius bei daugiasluoksnius darinius su naujomis naudingomis savybėmis.

Šioms sparčiai besivystančioms mokslo ir technologijų krypties problemoms aptarti į mūsų šalies sostinę ir buvo suvažiavę garsiausi specialistai iš daugelio Europos valstybių: Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos, Portugalijos, Airijos, Slovakijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos. Savo ilgamete patirtimi su užsienio svečiais dalijosi ir pranešimus skaitė mūsų mokslininkai iš Puslaidininkių fizikos bei Fizikos institutų, Vilniaus bei Kauno technologijos universitetų. Smulkesnės informacijos apie konferencijos dalyvius, programą bei skaitytus pranešimus skaitytojas gali rasti konferencijai skirtoje interneto svetainėje http://www.pfi.lt/conf/tfdom.

Ši konferencija yra vienas iš keturių planinių renginių, kurie yra numatyti Europos mokslinių tyrimų temų tinklo MULTIMETOX programoje (žr. interneto svetainę http://www.icmab.es/multimetox). Šiuo metu šis mokslininkus ir pramonininkus siejantis temų tinklas jungia 9 mokslinius ir 4 pramoninius partnerius iš įvairių Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą. Šio tarptautinio kolektyvo koordinatorius yra Barselonos Medžiagotyros institutas, o Lietuvos mokslininkams yra patikėta koordinuoti jo mokslinę veiklą. Kaip tik jiems - Puslaidininkių fizikos instituto Aukštatemperatūrio superlaidumo laboratorijos vadovui dr. B. Vengaliui ir Vilniaus universiteto Bendrosios ir neorganinės chemijos katedros technologinės grupės vadovui prof. A. Abručiui - buvo patikėta Vilniuje organizuoti pirmąją MULTIMETOX programos remiamą moderniųjų technologijų konferenciją.

Reikia tik padėkoti Lietuvos Respublikos vyriausybei, kuri ilgai svarsčiusi vis tik ryžosi sumokėti vadinamosios 5-osios Europos mokslinių tyrimų programos nario mokestį, šitaip sudarydama sąlygas organizuoti Vilniaus konferenciją. Dėl to, kad buvo sumokėtas nario mokestis, Lietuvos mokslininkai įgijo tokias pat teises, kaip ir jų kolegos Vokietijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje, t.y. jie gali rašyti paraiškas moksliniams tyrimams atlikti ir tikėtis gauti nemažas investicijas mokslinei bazei atnaujinti, kitaip tariant, Lietuva mokslo srityje jau yra priimta į šią organizaciją. Įvykusi konferencija yra akivaizdus pavyzdys, jog pavasarį sumokėtas Lietuvos nario mokestis neišgaravo kaip dūmas, šis tas liko ir mums.

Tai, kad moderniųjų technologijų specialistai ir pramonininkai atvyksta į Lietuvą ir dar iki šiol randa su kuo pasišnekėti apie mokslą ir technologijas, yra didelė vertybė, kurią reikėtų šiuo sunkiu laikotarpiu tinkamai panaudoti. Įvykusi konferencija parodė, jog, nepaisant visą dešimtmetį užsitęsusios finansinės sausros Lietuvos moksle, netgi moderniųjų technologijų srityje yra išlikusių “gyvų šaknelių”, kurias puoselėjant ateityje galima tikėtis didesnių investicijų ne tik į nepriteklių kamuojamą mūsų mokslą, bet taip pat ir į atgimstančią, kažkada klestėjusią Lietuvos elektronikos pramonę.