Šiemet nuostabiai gražus rugsėjis, lyg tyčia skirtas giedraitiškių šventei – Antano Jaroševičiaus vidurinės mokyklos 80-mečiui.

Tėvams prašant, reikalaujant ir rūpinantis, Švietimo ir mokslo ministerija leido Giedraičiuose įsteigti valdišką vidurinę keturių klasių mokyklą. Didelį darbą turėjo nuveikti pradinės mokyklos vedėja Birutė Bulotaitė, o jai netikėtai mirus – mokytoja Malvina Valeikienė. Jos vyras Matas Valeika – žinomas Vilniaus krašto lietuvių veikėjas. Be kita ko, Valeikos ir Jaroševičiai giminiavosi.

1920 m. rugsėjo 22 d. vidurinė atvėrė duris, priėmė pirmuosius mokinius. Sunkūs buvo pirmieji žingsniai.

1920 m. spalio mėn. Giedraičius užėmė Lenkijos kariuomenė, lapkritį vyko atkaklūs mūšiai. Energingoji patriotė mokytoja M. Valeikienė rinko mūšio laukuose sužeistus lietuvių savanorių karius, organizavo jų gydymą, slaugą. Okupantai lenkai ją nuteisė sušaudyti, bet narsuolė pabėgo, bausmę įvykdyti nespėta. Lietuviškos mokyklos Giedraičiuose kūrimosi ir veiklos istorija – tai atkakli kova už lietuvybę.

Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui lietuviškai mokyti vaikus pradėjo mokytoja B. Bulotaitė, o 1919 m. čia jau veikė dvimetė pradžios mokykla, dirbo dvi mokytojos – įsitraukė M. Valeikienė. Tiesa, 1919 m. mokslo metai prasidėjo tik spalio 15 d. - anksčiau pradėti darbą lietuviškai mokyklai neleido Giedraičius okupavę želigovskininkai. Ir vėliau ne kartą jie iš klasių vaikė mokinius. Laužė suolus, degino mokymo priemones, knygas, sunaikino taip sunkiai įsigytus vaikų styginių orkestrėlio instrumentus.

Iš Leonoros Starkienės, tų metų mokinukės, prisiminimų: “1920 m. sausio mėn. į klasę, kur mokėmės, įvirto keli lenkai, triukšmavo, apstumdė mokytoją Malviną Valeikienę. Sukruvintą mokytoją ir mus išstūmė ant sniego ir atgal neleido”. Tik išvijus lenkus, susidarė palankios sąlygos normaliai dirbti, mokyklai stiprėti ir augti.

1923 m. (mokėsi 64 mokiniai, dirbo 9 mokytojai) išleista pirmoji laida – 9 mokiniai.

Giedraičių valdiška vidurinė mokykla, nuo 1936 m. progimnazija, šiame ganėtinai sulenkintame krašte greitai tapo tikru šviesos, kultūros, tautinės minties skleidimo židiniu, lietuvybės šaltiniu. Juk būtent šios mokyklos mokytojai 1920-1940 m. (o ir vėliau) užaugino tuos patriotus, kurie niekada neišdavė Tėvynės Lietuvos, kurie pirmieji 1988 m. įsitraukė į Sąjūdį, ėmėsi atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Reikia pritarti iškilmėse kalbėjusiam buvusiam mokiniui, literatūros tyrinėtojui dr. Juozui Lebionkai, kad Giedraičių mokyklos pradžia ne 1918 ir ne 1920 metai. Tai pabrėžė ir trumpai mokyklos istoriją papasakojusi kraštotyros entuziastė ilgametė mokytoja Aldona Leišytė. Žinoma, kad parapinė mokykla Giedraičiuose veikė jau 1777 m., joje mokėsi 3 bajorų ir 13 miestelėnų bei valstiečių vaikų. Yra užuominų, kad pirmoji parapinė mokykla Giedraičiuose buvo įsteigta Edukacinės komisijos 1773 m., tačiau šiuos duomenis būtina dar patikslinti.

Suplaukė sveteliai, sulingavo, suvažiavo… Kokie čia sveteliai – bendraklasiai, bendramoksliai, tegu pražilę, bet tokie pat energingi, jauni – savi. Ir mokytojai tokie brangūs ir artimi, rodos, tik vakar ar užvakar išlydėję mus, palinkėję geros kloties… Ir kiek jau nėra – tebūnie šviesus jų atminimas.

Pirmiausia - į muziejų, sukurtą ir puoselėjamą mokytojos A. Leišytės ir jos mokinių. Visa mokyklos ir netgi apylinkės istorija. Gaila, patalpų stoka neleidžia parodyti visko, kas sukaupta. Kaip visada žavi tautodailininkės ir poetės Vandos Giedrytės margučiai, skleidžia šviesą dovanoti jos paveikslai – gimtųjų apylinkių spalvų simfonija, kelia nuostabą tautodailininko tremtinio Igno Burlingio medžio drožiniai, spinduliuojantys dvasios šilumą, grožį, meilę amžinoms šimtmečiais kurtoms tautos vertybėms. Gėrimės tremtinio Antano Graužinio tapybos darbais, Z. ir G. Zarembaičių, Č. Zarembos bei kitų buvusių ir esamų mokinių siuviniais, mezginiais, drožiniais, paveikslais. Ne tik Lietuvoje žinomi fotomenininkų brolių Algimanto ir Mindaugo Černiauskų kūriniai. Šitaip dailininko A. Jaroševičiaus, dirbusio čia 1921-1935 m. piešimo mokytoju, pasėta sėkla davė ir duoda gražių vaisių. Pagal dailininko A. Jaroševičiaus projektą 1932 m. Giedraičiuose pastatytas paminklas “Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę ties Giedraičiais 1920 m.”. ne veltui Giedraičių mokyklai 1990 m., minint įžymaus dailininko gimimo 120-ąsias metines, suteiktas jo vardas. Atskiras stendas skirtas istorijos mokslų daktaro Algirdo Matulevičiaus parašytoms knygoms bei straipsniams, jo redaguotiems arba recenzuotiems veikalams.

Per 80 metų mokykla parengė ir kitų pagarsėjusių auklėtinių, antai: Vaclovas Miknevičius (1910-1989), dailiosios keramikos pradininkas Lietuvoje, gydytojai Alfonsas Matulis, Vytautas Meška, Vytautas Ilgevičius, mokslų daktarai chemikas Henrikas Laumenskas, ekonomistas Juozas Dvilevičius, Henrikas Lazarevičius, ornitologas Vytautas Logminas, buvęs partizanas Justas Sakalis, ir daug kitų – mokytojų, architektų, gydytojų, teisininkų, inžinierių. Sovietinėje tremtyje kentėjo mokytojai Jonas Baltrūnas (direktorius), Matilda Sabienė su šeima, Otilija Maželytė, Regina Gudavičiūtė, Fortūnatas Bukauskas ir kiti.

Mokykla didžiuojasi, kad auklėtiniai A. Andriukaitis, A. Ažubalis, Z. Komaras (kunigavo Giedraičiuose, palaidotas bažnyčios šventoriuje), S. Šileika, A. Urbonavičius tapo kunigais, paskyrė savo gyvenimą dvasiniam žmonių ugdymui. S. Šileika Dievo žodį skelbė Pietų Amerikoje ir Europoje, buvo išvežtas į “meškų kraštą”, išmoko daug kalbų. Giedraičių bažnyčioje kunigas laikė iškilmingas pamaldas, 80-mečio senolio energija, balsas dar jaunatviški.

Mokykla visą laiką augo, tobulėjo. Tai didelis ir jos vadovų nuopelnas. Visų karštai mylima, šviesios atminties M. Valeikienė, 7 metus vadovavusi mokyklai, Jonas Baltrūnas, ištemtas 1949 m., direktoriumi buvęs 5 metus. Giedraitiškis Kazys Kazlas – labai griežtas, reiklus, darbštus, tikras mokyklos gaspadorius, nuoširdus ir geros širdies - vadovavo mokyklai 7 metus (iki 1962 m.), priešpaskutinis – Serapinas Guobys direktoriavo net 29 metus. Jam vadovaujant sukurta gera materialinė bazė. Per tą laiką dirbo 12 direktoriaus pavaduotojų. Iš jų Janina Usevičiūtė tas pareigas ėjo maždaug nuo 1957 m. – net 30 metų. Mokyklos darbo sėkmę lemia mokytojai - tai pabrėžė kalbėjęs S. Guobys. Labai šiltai jis atsiliepė apie jau mirusius buvusius mokinius ir ilgai mokytojavusius Jadvygą Labuckienę, tremtinį Fortūnatą Bukauską, Janiną Raišienę. Tai buvo stebinančio kruopštumo, pareigingumo, darbštumo pavyzdžiai. Iš vėlesnės kartos: Danutė Jasiulionytė-Jedzinskienė, Merūnas Gervė, Zita grikienienė, Vytautas rakauskas, buvęs “plechavičiukas”, dabar karys savanoris Česlovas Šimoliūnas, Irena Zarembaitė-Ibelhauptienė.

Svečiai nuoširdžiai dėkojo dabartinei direktorei (nuo 1992 m.) energingajai Vilei Petkūnienei, vienai energingiausių šio jubiliejaus organizatorių Aldonai Leišytei, visiems dabartiniams mokytojams.

Ilgai tą šiltą rugsėjo vakarą senoji Giedraičių mokykla aidėjo nuo mokinių – žilų, bet jaunų, dainuojamų skambių, ilgesingų lietuviškų dainų, šokių.