Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Tęsiame pašnekesį su Tarptautinio mokslinės kultūros centro Pasaulio laboratorijos Lietuvos skyriaus prezidentu, Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu akad. Juru POŽELA.

Kodėl švedai atsisakė plutoninės atominės elektrinės

Visų pirma noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Japonija ir toliau stato naujas atomines elektrines, nežada atsisakyti ir senų. Taip pat plečia atominės energetikos programas Indija, Rusija. Tiesa, savo atomines elektrines žada uždaryti Vokietija, o Švedija vienos net spėjo atsisakyti. Tiesa, ji buvo neveikianti, bet naujai pastatyta – labai moderni, beatliekė. Kaip žinome, įprastose atominėse elektrinėse radioaktyvusis uranas skildamas virsta plutoniu, o išsiskyrę neutronai panaudojami energijai gaminti. Minėtoje švediškoje elektrinėje pagamintasis radioaktyvusis plutonis taip pat buvo numatytas energijai gaminti. Įprastų atominių elektrinių radioaktyviosios atliekos galėjo būti naudojamos kaip branduolinis kuras toje švediškoje jėgainėje.

Ir vis tik, nepaisant viso modernumo, tos branduolinės jėgainės švedai ryžosi atsisakyti. Vadinasi, nulėmė kiti ir, ko gero, ne mažiau reikšmingi veiksniai?

Toje modernioje atominėje elektrinėje dideliais kiekiais turėjo būti gaminamas plutonis, kuris toliau naudojamas kaip branduolinis kuras. Yra tam tikras pavojus – susidarius plutonio kritinei masei (iš principo tai įmanoma) galėtų įvykti sprogimas. Dėl to švedai ir nutarė ją uždaryti – dar nepradėjusią veikti. Pagrindinis motyvas: branduolinėje jėgainėje įvykus avarijai žmonėms kiltų pavojus, o plutoninė branduolinė energetika galėtų sukelti dar didesnį pavojų. Avarija, pasak jėgainės priešininkų, sukeltų pavojų žmonių sveikatai didelėje teritorijoje.

Nerimą kelia šiluminės elektrinės

Ne paslaptis, kad šiluminės elektrinės, ypač kūrenamos anglimi, labai smarkiai teršia orą. Tuo susirūpinusi ir Pasaulio mokslininkų federacija. Didžiausią nerimą kelia ne tai, kad uždaromos atominės jėgainės, bet tai, jog norima intensyvinti šiluminių elektrinių veiklą.

Gal šį, lyg ir žinomą, tačiau toli gražu ne visai giliai suvokiamą pavojų galėtumėte išsamiau pakomentuoti. Kas apie tai buvo kalbama Pasaulio mokslininkų federacijos narių susitikime?

Atkreipsiu dėmesį į du pavojus, kurie neišvengiamai iškyla plačiau eksploatuojant šilumines elektrines. Vienas pavojus žinomas nuo seno: tai junginių CO ir CO₂ išsiskyrimas, kai deginama akmens anglis, taip pat rūgštaus lietaus pavojus, jeigu deginami naftos produktai. Europoje ir JAV ši atmosferos užterštumo problema tokia aktuali, kad jau kalbama apie planetos klimato pakitimą.

Kinai plėtoja savo energetiką degindami būtent akmens anglį, nes jos turi daug. Šalies gyvenimo lygis maždaug koreliuoja su energijos kiekiu, kuris panaudojamas vidutiniškai vienam gyventojui. Europoje panaudojama 4,12 t naftos ekvivalento, JAV – net 9,16 t, o Kinijoje - tik 0,71 t. 1990 m. Lietuvoje buvo naudojama 2,54 t naftos ekvivalento, o 1996 m. – jau tik 1,26 t. Kaip matote, gerokai atsiliekame nuo Europos vidurkio. Tačiau noriu grįžti prie didžiosios Rytų šalies.

Kinija mano būsiant teisinga, jeigu sieks padidinti gaminamos elektros energijos kiekį. Kinai nori vytis kitas valstybes pagal vidutiniškai 1 gyventojui gaminamos energijos kiekį. Visa bėda, kad kinai šių tikslų pasišovė siekti degindami akmens anglį. Italijoje Pasaulio mokslininkų federacijos narių susitikime vienas kinas man tiesai pareiškė: mums tas pats, ar jūs ten naudojate atominę ar kitokią energiją. Tačiau jeigu Amerika galėjo užteršti pasaulį šiluminių elektrinių į atmosferą išmetamais teršalais, tai tokią pat teisę turi ir Kinija. Jeigu Vakarai tą teršalų kiekį sumažins, mes taip pat sutiksime mažinti...

Todėl 1997 m. pasaulio viršūnių susitikime ir buvo pasirašytas Kioto protokolas. Jame reikalaujama, kad 2001 m. išmetamų CO₂ būtų tiek pat, kaip ir 1990 metais. Europoje tuos pavojingus CO₂ išmetimus pavyko stabilizuoti, nes 30 proc. elektros energijos gaminama atominėse elektrinėse, kurios į atmosferą CO₂ neišmeta. Tačiau pradėję atomines elektrines uždarinėti ir jų vietoje statyti šilumines elektrines, smarkiai pažeistume Kioto protokole numatytus reikalavimus, nes labai smarkiai atmosferą užterštume kenksmingomis dujomis.

Reikia pasakyti, kad keldama panašaus pobūdžio reikalavimus Kinija toli gražu nėra vieniša, nes panašius kelia Indija ir kai kurios kitos šalys. Juk ir Kioto deklaracija priimta būtent dėl to, kad būtų tramdomas Kinijos ir kai kurių kitų valstybių troškimas didinti būtent savo šiluminių elektrinių pajėgumus.

Galime piktintis kinų noru plėsti šiluminių elektrinių statybą, bet juk negalima didžiausiai pasaulio valstybei uždrausti siekti geresnio gyvenimo savo žmonėms. Kokią alternatyvą kinams siūlo tarptautinė bendrija?

Kinams leidžiama didinti energijos gamybą skaičiuojant vidutiniškai vienam gyventojui, bet tas dydis neturi būti didesnis už Europos valstybių. Savo ruožtu ir Europos valstybės turi rodyti pavyzdį ir nestatyti naujų šiluminių elektrinių.

JAV 3 proc. mirčių sukelia smulkiosios dalelės

Deginant gamtines dujas būtų išmetamas panašus CO kiekis, gal kiek mažesnis. Tačiau pavojingiausios vadinamosios smulkiosios dalelės. Tai visiškai naujas dalykas: per pastaruosius 10 metų tyrimai parodė, kad kūrenant dujomis, veikiant automobilių varikliams į aplinką išmetamos smulkiosios dalelės. Tai dalelės, kurių skersmuo 1-3 mikrometrai. Tokia dalelė kiaurai patenka į ląsteles, jų nesulaiko jokios užtvaros. Patekusios į lastelės vidų, aišku, daro jai didžiulį neigiamą poveikį.

Dabar net galvojama, kad tie vadinamieji “antgamtiniai” laukai, kurių paieškoms kai kas skiria daug jėgų ir laiko, tai ir yra smulkiųjų dalelių sukeltas poveikis. Manoma, jog dalelių gali būti ir tarp kai kurių augalų skleidžiamų kvapų, kadangi augalai gali veikti vienas kitą. Žinoma, čia lengva nukrypti ir į fantazijų pasaulį, tačiau Amerikoje manoma, kad 3 proc. visų mirčių toje valstybėje sukelia būtent smulkiosios dalelės. Jų pagrindinis šaltinis - lengvieji automobiliai ir šiluminės elektrinės, kurių teršaluose kartu su įvairiomis dujomis yra ir smulkiųjų dalelių.

Tarptautinė mokslininkų federacija dabar priėmė dokumentą, kuriame sakoma, kad negalima atominės energetikos keisti į šiluminę. Mat šių elektrinių sukeltas atmosferos užterštumas, šiluminis efektas veikia planetos klimato pokyčius bei žmonių sveikatą.

Du visai nauji atradimai

Poveikis didelis, o svarbiausia tai, kad jis beveik nepastebimas ir gali pasireikšti per daugelį ligų. Jau minėjau, kad smulkiosios dalelės gali prasiskverbti tiesiai į ląsteles. Tai sąveikai pavadinti vartojama net sąvoka – specialioji arba dalelių materija (partical matter). Tai ne atomas, ne radioaktyvioji, bet mikrometrinio dydžio dalelė, kuri jokios kliūties nejaučia besiskverbdama per ląstelių membranas.

Ląstelių metabolizmas, ryšio sistemos veikia per tam tikrus kanalus (membranas). Jei į tuos kanalus patenka smulkiosios dalelės, gali sutrikdyti komunikacijų sistemą, sukelti metabolizmą. Tai naujas atradimas. Faktiškai kalbame apie du visiškai naujus atradimus. Pirmąjį jau aptarėme “Mokslo Lietuvoje” (Nr. 17, 18): po Černobylio AE katastrofos poveikis dėl radioaktyvios spinduliuotės žmonių ir gyvūnų sveikatai yra daug kartų mažesnis už prognozuotąjį. Antrasis atradimas tas, kad šiluminių elektrinių, apskritai šiluminės energijos gamybos poveikis sveikatai dėl į aplinką išmestų teršalų yra daug kartų didesnis ir pavojingesnis negu ligi šiol manyta.

Žodžiu, vienas atradimas optimistiškas, kitas – pesimistiškas.

Sveikatai poveikį daro ne vien šiluminės elektrinės, bet ir lengvieji automobiliai, apskritai visi procesai, kurių metu deginamas kuras. Smulkiųjų dalelių kenksmingas poveikis dar nėra gerai ištirtas, tačiau net ir tai, kas ištirta, kelia didelį susirūpinimą. Minėjome, kad vien JAV 3 proc. mirčių siejama su smulkiųjų dalelių poveikiu žmogaus organizmui. O tai juk daug kartų didesnis pavojus negu sukeltas jonizuojančios spinduliuotės. Jau minėta, jog gavus 200 mSv jonizuojančios spinduliuotės dozę (tiek gavo Černobylio AE aktyvioje spinduliavimo zonoje atsidūrę 270 tūkst. žmonių – red. past.), per 50 metų mirti nuo vėžio tikimybė padidėjo 2 proc., taigi gerokai mažiau, negu JAV gyventojų miršta nuo smulkiųjų dalelių.

Ligi šiol kalbėdavome apie sunkiuosius metalus, kurie kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, kai deginamas benzinas, kiti naftos produktai.

Sunkieji metalai – tai cheminio užteršimo rūšis. Tarp kitko, smulkiąsias daleles gali sudaryti ir sunkieji metalai. Jei tą skvarbią mikrodalelę, kuriai nėra kliūčių, sudaro švino ar kitų sunkiųjų metalų molekulės, tai dėl to pavojus tik didesnis.

Ar Lietuvoje atliekami smulkiųjų dalelių tyrimai?

Bijau, kad apskritai mažai kur tokie tyrimai ligi šiol buvo atliekami. Pasaulio mokslininkų federacijos pranešime teigiama, kad tarša mikroninio dydžio dalelėmis, deginant žemės gelmėse išgaunamą kurą, padidina 3,9 proc. mirčių kiekį. Priminsiu, jog dėl natūralaus fono mirtingumas didėja 2 proc., o dėl Černobylio AE katastrofos pasekmių – 0,5 proc. Jei visos mirtys sudaro 100 proc., tai skirtingose Europos šalyse mirtingumas nuo vėžio maždaug yra nuo 12 iki 25 proc.