Š. m. rugsėjo 28 d. Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyrius ir Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra surengė J. Jablonskio konferenciją “Kalbos normų ir vartosenos lygmenys”. Kalbos mylėtojai rinkosi į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto K. Būgos auditoriją. Renginys prasidėjo gražia švente. Atidarydamas konferenciją dr. Pranas Kniūkšta atkreipė dėmesį, jog tarp dalyvių yra garsi kalbos kultūros puoselėtoja dr. Antanė Kučinskaitė, šiemet atšventusi savo garbingą jubiliejų. Dr. Pranas Kniūkšta trumpai pristatė jubiliatę jauniesiems mokslininkams. Paminėjo didžiulius jos nuopelnus kalbos praktikai ir kalbos kultūrai. Priminė kolegės knygas apie etiketą (“Lietuvių kalbos etiketas”. Vilnius, 1985 - pirmoji laida; 1990 - antrasis papildytas leidimas; 1998 - trečiasis leidimas), darbus prie “Didžiojo Lietuvių kalbos žodyno”, teisės terminologijos ir kt. Trumpai apžvelgė svarbią dabartinę jos veiklą Lietuvių katalikų mokslo akademijoje. Konferencijos dalyvių vardu nuoširdžiai pasveikino kolegę. Jubiliatei buvo įteiktos gėlės. Tarti keletą sveikinimo žodžių buvo pakviesta istorijos mokslų dr. Aldona Vasiliauskienė, kurios plunksnai priskiriama nemažai publikacijų apie jubiliatės neeilinę asmenybę bei veiklą.

Istorikė kalbėjo apie dr. A. Kučinskaitės gilų dvasingumą, jos gebėjimą įsiklausyti į žmogaus problemas įvairiausiose gyvenimo situacijose bei, neprimetant savo nuomonės, bandyti drauge jas spręsti. Garbinga jubiliatė - pats tikriausias darbštumo įsikūnijimas, kuris yra daugeliui puikus pavyzdys. Džiugu, kad jos nuopelnai gražiai įvertinami. Jau plačiai spaudoje buvo rašyta apie dr. A. Kučinskaitei suteiktą Lietuvių katalikų mokslo akademijos garbės nario vardą. Ji tapo pirmąja moterimi, pelniusia šį garbingą įvertinimą. (nuo Akademijos veiklos pradžios 1922 m. šis vardas yra suteiktas tik 7 asmenims). Ją pagerbė ir gimtasis Vabalninko kraštas. Vabalninko herbe yra pavaizduotas linus rišantis valstietis - darbštumo ir teisingumo simbolis. Dailininkas sukūrė “Lino žiedo” eskizą. Pagal jį tautodailininkas Vidas Vareika padarė Vabalninko krašto muziejaus žymenį. “Lino žiedo” žymuo jau suteiktas keturiems kraštiečiams: mons. K. Vasiliauskui, poetui J. Strielkūnui, dailininkui A. Petruliui ir dr. A. Kučinskaitei. A. Kučinskaitei žymuo buvo įteiktas Vilniuje 2000 m. rugpjūčio mėnesį.

Šiltą padėkos žodį tarė pati jubiliatė, kaip visada, save vertinanti labai kukliai. “Pasveikinta esu perdėtai. Ačiū”, - dėkodama baigė daktarė. Pirmajam posėdžiui pirmininkavo doc. Regina Koženiauskienė ir dr. Pranas Kniūkšta. Buvo perskaityti šeši pranešimai, po kurių konferencijos dalyviai buvo pakviesti diskusijoms. Įdomu, jog ir čia pirmoji įsitraukė dr. A. Kučinskaitė. Palikdama laiko kitiems “susiorientuoti bei įsidrąsinti”, jubiliatė pastebėjo, jog bendrinė kalba kinta. Ją veikia dabartis. Pakvietė kolegas atkreipti dėmesį ir į rašybą - turime būti lankstūs šiame bare. Dr. A. Kučinskaitė negalėjo nepasidžiaugti jaunųjų mokslininkų nepaprastai kruopščiai, dalykiškai parengtais darbais. Tik, deja, ne visų pranešėjų dar yra išlavintas balsas. Palygindama prisiminė 1936 metus - studentavimo dienas VDU. Papasakojo jaunimui, kokį didžiulį dėmesį savo balso lavinimui skirdavo tuometiniai profesoriai (J. Eretas, K. Pakštas, vysk. M. Reinys ir kt.). Įsiliepsnojo diskusijos dėl pranešimuose ir dr. A. Kučinskaitės iškeltų klausimų: kalbėjimo garsinės sandaros, lietuviškos intonacijos, frazių ir kt. Kritikos susilaukė kai kurių žurnalų leidėjai, televizijos diktoriai ir kt. Iš viso įvyko trys posėdžiai, kurių metu buvo perskaityta penkiolika pranešimų (žr. Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyrius, Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra. Jono Jablonskio konferencija “Kalbos normų ir vartosenos lygmenys”: Pranešimų tezės. Vilnius. 2000. 22 p.).

Stebino pranešėjų profesionalumas, pateikų temų aktualumas, darbų pateikimo būdai.

Džiugu, kad į tokius svarbius renginius nepamirštama pakviesti ir pagerbti garbingų vyresniųjų kolegų.